Dėl COVID-19 statistikos spragų pirštu baksnojama ir į pacientus

Redakcijos archyvo nuotr.
Šiaulių centro poliklinikos direktorius Mindaugas Maželis tikino, kad šioje įstaigoje „kovidinių“ pacientų duomenys nešlubuoja.
Šiaulių apskrityje sergamumo COVID-19 mažėjimas šiek tiek stabtelėjo. Tačiau šalyje pasklidus informacijai apie galimai netikslią sergančiųjų ir pasveikusiųjų statistiką, kilo gyventojų pasipiktinimas. NVSC Šiaulių departamentas tikino, kad Šiauliuose tokių atvejų jei ir yra, tai nedaug.

Padidėjo teigiamų tyrimų dalis

Trečiadienį Statistikos departamentas pranešė apie Lietuvoje per parą nustatytus 569 naujus COVID-19 atvejus ir 12 mirusių. Šalyje mažiau atliekama tyrimų, o teigiamų testų dalis sumažėjo iki 7,6 procento.

Šiaulių apskrityje per parą koronavirusas nustatytas 64 asmenims: Šiauliuose – 34 Joniškio rajone – 1, Radviliškio rajone –11, Šiaulių rajone – 9, o Kelmės, Akmenės ir Pakruojo rajonuose – po 3. Vienas žmogus Šiauliuose mirė.

Šiauliuose stebima ir nepalanki tendencija – šiek tiek ūgtelėjo teigiamų tyrimų rezultatų dalis. Jei praėjusią savaitę nuo visų atliktų testų tik 4,3 procento patvirtindavo COVID-19 diagnozę, tai vakar ši dalis jau buvo panaši kaip ir visoje šalyje ir siekė 7,6 procento.

Papiktino žinia apie netikslius skaičius

Pastarosiomis dienomis šalyje kilo triukšmas, kai Širvintų, Kretingos, Palangos savivaldybės nustatė, o jų merai paskelbė, kad sergančiųjų COVID-19 statistikoje vis dar tebėra spalio, lapkričio mėnesį sirgusieji asmenys. Juos išbraukus sergančiųjų skaičiai šiose savivaldybėse sumažėjo.

Ši žinia socialiniuose tinkluose iššaukė didžiulį žmonių pasipiktinimą. Ne vienas klausė, o kur didieji šalies miestai, kodėl jų merai nekelia šios problemos. Komentatoriai piktinosi, kad didžiųjų miestų merai labiau rūpinasi, kaip gyventojams atverti gretimų savivaldybių žiemos pramogas, o ne pasidomėti skaičiais, kurie galbūt visus laiko karantino įkaitais.

Penktadienį buvo skelbiama, kad Šiauliuose COVID-19 serga per 1100 gyventojų, o jau vakar šis skaičius sparčiai susitraukė iki 753 iš 8,5 tūkstančio užsikrėtusiųjų per visą pandemijos laiką.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Sveikatos skyriaus vedėja Viktorija Palčiauskienė sakė pasidomėjusi situacija ir iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento gavo informaciją, kad jau nuo gruodžio mėnesio rankiniu būdu iš sistemos yra išrenkami duomenys pacientų, kurie ilgą laiką rodomi kaip sergantys ir informuojamos įstaigos, kad sutvarkytų duomenis.

Šiauliuose – kelios dešimtys įtartinų atvejų

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patarėja, laikinai einanti vadovo pareigas Simona Abromavičienė informavo, kad įvertinus sistemos duomenis, Šiauliuose gali būti keliasdešimt atvejų, kai NVSC specialistų manymu ligoniai jau turėtų būti pasveikę, tačiau jie taip pat dar gali būti hospitalizuoti, sirgti sunkiau ir ilgiau.

Vadovė paaiškino priežastis, kodėl statistikoje gali atsirasti neatitikimų. Bendroje sveikatos sistemoje informaciją apie pasveikusius pacientus pažymi šeimos gydytojai. Ji neneigė, kad gali būti sistemos ar žmogiškojo faktoriaus klaidų. Tačiau yra atvejų, kai iš ligoninės grįžę pacientai jaučiasi gerai, į šeimos gydytoją nebesikreipia, todėl lieka nepažymėti, kaip pasveikę. Kitu atveju, besimptome arba labai lengva forma sirgęs žmogus, kuriam nereikėjo nedarbingumo pažymos, net nesikreipė į šeimos gydytoją, todėl apie jo ligos pabaigą žymos nėra.

„Šeimos gydytojams labai sunku sužiūrėti apie 2 tūkstančius pas juos prisirašiusių pacientų. Mes periodiškai tai peržiūrime, bendraujame su gydymo įstaigomis ir tuos duomenis tvarkome. Didelės problemos čia nematome“, – sakė S. Abromavičienė.

Ji priminė, kad vis tik pagrindinis rodiklis, pagal kurį yra priimami sprendimai yra ne bendras sergančiųjų skaičius, o pastarųjų dviejų savaičių naujų atvejų skaičius tenkantis 100 tūkstančių gyventojų.

Poliklinikos vadovui statistika taip pat kelia klausimų

Šiaulių Centro poliklinikos vadovas Mindaugas Maželis yra tikras, kad jų įstaigoje sergantys pacientai suskaičiuojami tiksliai. Įstaigoje yra prižiūrėtojai, kurie seka situaciją ir šeimos gydytojui primena, kad baigtų sergančiojo stebėjimo procesą pažymint apie ligos baigtį.

Tačiau M. Maželiui statistiniai sergamumo duomenys taip pat kelia klausimų. Šioje poliklinikoje prisirašę 48 tūkstančiai gyventojų – maždaug pusė miesto.

„Mūsų įstaigos sergančių pacientų skaičiai visą laiko būdavo mažesni, nei transliuojami Šiaulių mieste. Kildavo klausimas, iš kur atsiranda dar maždaug du trečdaliai susirgusiųjų“, – stebėjosi poliklinikos vadovas.

Jis tikino, kad poliklinikoje visi „kovidiniai“ pacientai suskaičiuoti ir kiekvieną savaitę perskaičiuojami. Tačiau taip pat pripažino, kad dalis pacientų į šeimos gydytojus nesikreipia, todėl gali ilgai ir nuobodžiai kabėti sistemoje kaip sergantys.