Darbą policijoje renkasi įvairių profesijų žmonės

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Šiaulių miesto ir rajono policijos tyrėja Jolanta Zeringė į policiją atėjo iš privataus verslo ir dėl savo pasirinkimo nesudvejojo.
Nors kiekvienais metais policijos gretas papildo nemažas būrys jaunų žmonių, pareigūnų trūkumas šalyje vis dar rimta problema. Vien Šiaulių apskrities policijoje šiuo metu trūksta apie 18 procentų, Telšių – apie 20 procentų pareigūnų.
Anot Šiaulių apskrities policijos viršininko Ramūno Sarapo, vienas iš pareigūnų stygiaus problemos sprendimų būdų – įvairaus išsilavinimo ir įvairių profesijų žmonių pritraukimas į policiją, išklausius Lietuvos policijos mokykloje rengiamus šešių savaičių įvadinius kursus.

Laukiami labiausiai motyvuoti

Šiaulių apskrities policijos vadovo R. Sarapo teigimu, policijos pareigūnų trūksta dėl natūralaus pareigūnų kaitos proceso.

„Didžioji dalis mūsų žmonių į policiją atėjo 1990–1991 metais. Tiek metų tarnavę pareigūnai turi teisę išeiti į užtarnautą poilsį. Problema ta, kad jie neišeina po vieną...“ – sakė komisaras.

Policija, žinoma, kasmet pasipildo jaunais žmonėmis, kurie įgyja pirmą gyvenime išsilavinimą ir pradeda tarnybą. Tačiau ne visi baigusieji, anot R. Sarapo, policijoje lieka: nemaža dalis dėl didelio fizinio ir emocinio krūvio apsisprendžia rinktis kitas profesines sritis jau pirmais tarnybos metais.

„Mes kviečiame, laukiame. Bet žmogus turi subręsti viduje, turėti noro ir motyvacijos, nes darbas policijoje nėra vien tik darbas, tai – tarnystė“, – įsitikinęs R. Sarapas.

Efektyvus būdas pildyti tirpstančias gretas – įvadiniai šešių savaičių kursai, skirti žmonėms, dažniausiai jau turintiems kokį nors aukštąjį išsilavinimą. R. Sarapas sako, kad sparčiai augantis pasitikėjimas policija pritraukia nemažai žmonių, anksčiau dirbusių nieko bendra su teisėsauga neturinčiuose darbuose – transporte, vadyboje, švietime, tačiau turinčių rimtos motyvacijos šiam darbui.

Iš budėtojo – į pareigūnus

Vyriausiasis patrulis Rolandas Norkus Radviliškio rajono policijos komisariate dirba pustrečio mėnesio. Į policiją, baigęs įvadinius kursus, vyras atėjo iš „Lietuvos geležinkelių“, ten dirbo Šiaulių stoties budėtoju.

Nutiko taip, kad dėl Rusijos ir Baltarusijos krovinių apribojimo „Lietuvos geležinkeliuose“ ėmė atleidinėti žmones. Pagalvoti apie policiją Rolandui pasiūlė draugai. Anot pašnekovo, pradėjus domėtis, jį labiausiai paskatino socialinės garantijos.

„Su žmona pajuokaujam, kad ji į pensiją išeis greičiausiai 72 metų, o aš, kaip pareigūnas, 65-erių“, – juokiasi 40-metis pašnekovas.

Sako, pajutęs, jog rado savo vietą: puikios darbo sąlygos, gera kolektyvo atmosfera, yra galimybės tobulėti, rinktis kitas policijos kryptis.

„Įgysiu patirties dirbdamas gatvėje, o paskui – gal į greitąjį reagavimą, gal į tyrėjus. Bus matyti“, – teigia R. Norkus.

Sako, kad svajonę būti policijos pareigūnu turėjo dar mokydamasis aštuntoje klasėje, kai kartą mokykloje apsilankė prevencinę paskaitą skaitę pareigūnai.

Vėliau ši svajonė kažkaip išgaravo, užleisdama vietą viešajam administravimui, kurio R. Norkus mokėsi Valstybinėje Šiaulių kolegijoje.

Planas – po daug metų

Vos prieš tris mėnesius Akmenės rajono policijos komisariate įsidarbinęs vyriausiasis patrulis Tadas Stirbys – profesionalus gamtosaugininkas, baigęs Šiaulių universiteto gamtotvarkos vadybą.

Baigęs studijas ir kelerius metus dirbęs pagal išsilavinimą, vyras išvyko darbuotis į Švediją.

Sugrįžus po aštuonerių metų, pasakoja Tadas, reikėjo ko nors imtis. Mintis kažkodėl užkliuvo ties policija. Pagalvojo, kad reikėtų pabandyti. Netrukus baigė įvadinius kursus.

Dabar, jau dirbdamas, sako susiduriantis su nemažai psichologinio streso ir fizinių sunkumų. Bet sunkumai Tado neišgąsdino – kokiame darbe jų nėra?

Anot T. Stirbio, mintis apie darbą policijoje jam nebuvo nauja, nes jo tėvas buvo policijos pareigūnas. Mokydamasis vidurinėje, Tadas rimtai galvojo sekti jo pėdomis.

„Kai prasitariau apie savo ketinimus, tėvas tada tiesiai šviesiai pasakė: tavo gyvenimas, tai pats ir spręsk. Nei atkalbinėjo, nei skatino“, – šypsosi 30 metų vyras.

Vis dėlto tada nusprendė studijuoti gamtotvarkos vadybą.

Iš privataus verslo

Šiaulių miesto ir rajono policijos tyrėja 39-erių Jolanta Zeringė į kolektyvo gretas įsiliejo 2021 metų spalio mėnesį. Juokiasi, kad sprendimą padaryti jai padėjo karantinas.

Šiaulių universiteto specialiąją pedagogiką baigusi Jolanta 13 metų dirbo privačiame sektoriuje, buvo vadybininkė, o paskui vadovavo langų ir durų įmonei.

„Prasidėjus karantinui veikla susitraukė, mes nebegalėjome priimti klientų. Atsirado rutina. Pradėjau galvoti apie gyvenimą, apie policiją, kaip galimybę kažkaip save realizuoti“, – sako šiaulietė.

Pasakoja, ėmusi ieškoti informacijos apie galimybę mokytis. Įvadiniai kursai Lietuvos policijoje buvo kaip tik tai, ko Jolantai reikėjo.

Baigusi kursus, J. Zeringė tapo Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato vyriausiąja patrule, o nuo birželio mėnesio – tyrėja.

„Patruliuojant pasitaikė nejaukių situacijų. Bet pamatyti gatvės darbą būtina kiekvienam policijos pareigūnui“, – įsitikinusi.

Sako, kad ankstesnis specialiosios pedagogės išsilavinimas ir darbinė patirtis privačiame versle labai praverčia policiniame darbe.

Apie studijas ir darbą policijoje ji galvojusi tuoj po vidurinės. Tačiau ši mintis tada gerokai nugąsdino Jolantos tėvus. Ir tai suprantama: prieš kelis dešimtmečius policijos autoritetas buvo labai abejotinas.

„O dabar ir vyras, ir tėvai labai patenkinti mano pasirinkimu. Didžiuojasi, kad esu policijos pareigūnė, vienintelė policininkė visoje giminėje“, – sako moteris.