Naujausios
Naujų atvejų sumažėjo dvigubai
Šiaulių regione sergamumo COVID-19 skaičiai antrąją metų savaitę sumažėjo beveik dvigubai. Apie tai pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patarėja, vykdanti vadovo pareigas, Simona Abromavičienė.
Ji informavo, kad Šiaulių apskrityje nustatyti 603 nauji koronaviruso atvejai, ir tai yra 460 mažiau nei pirmąją metų savaitę. Šiauliuose COVID-19 per savaitę nustatyti 235 gyventojams (pirmąją metų savaitę – 411), Šiaulių rajone – 50 (104), Akmenės rajone – 51 (138), Joniškio rajone – 46 (90), Radviliškio rajone – 46 (124), Kelmės rajone – 63 (104), Pakruojo rajone 44 (89).
Šiaulių apskrityje šiuo metu nustatyti koronavirusu užsikrėtę 4268 asmenys, iš jų Šiauliuose – 1706. Du atvejai – įvežtiniai: asmenys atvyko iš Jungtinės karalystės ir Škotijos.
S. Abromavičienė kalbėjo, kad praėjusią savaitę mieste užfiksuoti nauji ligos protrūkiai dviejose gamybos įmonėse. Koronaviruso židiniai vis dar rusena globos įstaigose, ten jau pradėtas vakcinavimo procesas.
Vadovė pasidžiaugė, kad gerėja situacija Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre. ir jei naujų atvejų nebus užfiksuota, dar šį mėnesį bus ir vėl guldomi ligoniai. Didelis protrūkis fiksuojamas Linkuvos socialinės globos namuose. Čia koronavirusu užsikrėtė 65 darbuotojai ir per 200 gyventojų.
Ligoninėje mažiau pacientų
Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika mano, kad tai, jog sausio viduryje sergamumas COVID-19 mažėja, o ne plūstelėjo nauja banga, reiškia, kad per kalėdines ir naujametes šventes gyventojai laikėsi karantino apribojimų.
Ligoninėje šiuo metu gydoma apie 100 „kovidinių“ pacientų. Iš jų 20 reanimacijoje. Tai beveik trečdaliu mažiau nei per ligos piką.
Mažėjantis pacientų skaičius jau leidžia administracijai svarstyti apie galimybes uždaryti vieną iš penkių šiuo metu ligoninėje įsteigtų infekcinių ligų skyrių. Dėl to dar bus tariamasi su Šiaulių ir Telšių regionų gydymo įstaigomis.
R. Mažeika pasidžiaugė, kad geras tendencijas rodo ligoninės darbuotojų testavimas. Jei prieš 4 savaites buvo nustatyti 92 koronavirusu užsikrėtę darbuotojai, tai paskutinę savaitę – tik 11.
„Akivaizdu, kad visuomenėje išplitimas gerokai sumažėjęs, tačiau atsipalaiduoti dar negalima“, – perspėjo gydymo įstaigos vadovas.
Jis informavo, kad šiuo metu dėl „kovido“ nedirba 27 ligoninės darbuotojai, kai anksčiau nedarbingų būdavo apie 150.
„Lygiagrečiai auga skaičius ligonių, kurie užplūdo skubios pagalbos skyrių. Perorganizuojame darbą taip, kad būtų galima suteikti kuo daugiau planinės pagalbos. Mažėjant pacientams skyriuose, dalis personalo nukreipiama dirbti į Konsultacinę polikliniką. Eilių nėra. Saugu kreiptis į gydytojus“, – kalbėjo R. Mažeika.
Jo žiniomis, pas kardiologus, onkologus, oftalmologus, urologus, neurologus užsiregistruoti ir patekti galima per 1–3 dienas.
Ligoninės medikai vakcinuojami antrą kartą
Šiaulių ligoninės medikai, dirbantys su „kovidiniais pacientais, prieš tris savaites buvo pirmieji mieste paskiepyti nuo koronaviruso. Per 3 dienas apie 300 ligoninės darbuotojų turi būti vakcinuoti antrą kartą. Dar po savaitės jie įgis imunitetą koronavirusui.
Ligoninės vadovas informavo, kad apie 30 darbuotojų, laukdami antrojo skiepo, užsikrėtė koronavirusu. Jų antrą kartą nebeskiepys. R. Mažeika aiškino, jog dėl tokių atvejų laukia Sveikatos apsaugos ministerijos ruošiamų rekomendacijų.
Po pirmą vakcinos dozę jau yra gavę 1349 ligoninės darbuotojai iš maždaug 2000. Neskiepyti tie, kurie jau yra sirgę. Penktadienį atlikus 100 persirgusių darbuotojų serologinius testus, 4 nustatytas tik labai nežymus susidariusių antikūnių kiekis ir jie bus skiepijami.
Taip pat paskiepyti 87 Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai, Telšių ir Šiaulių apskrityse privačiuose dializės centruose vakcinuoti 109 pacientai, kurie serga inkstų nepakankamumu. Ligoninėje paskiepyti du pacientai.
Nežiūrint visų buvusių nuogąstavimų, ligoninės direktorius kalbėjo, kad skiepijama iš vakcinos flakono išgaunant 6 dozes. Anot vadovo, buvo sunku matyti, kai anksčiau skiepijant penkiomis dozėmis, vieną reikėdavo sunaikinti.
Mirčių statistika žiauri
R. Mažeika pranešė, kad nuo sausio 1 dienos pasikeitė ligoninės struktūra. Į vieną naują centrą integruoti du reanimacijos ir du anesteziologijos padaliniai. Vadovas tai vadina žingsniu į priekį, nes personalo tinkamas paskirstymas yra labai svarbus gydant sunkiausius pacientus.
Praėjusią savaitę ligoninėje organizuotas seminaras, skirtas gydytojams, dirbantiems su COVID-19. Vieną iš pagrindinių pranešimų skaitė ir savo patirtimi dalijosi profesorius Tomas Jovaiša, dirbantis vienos didžiausių Londono ligoninių Reanimacijos klinikoje. Ligoninės medikai gavo daug naujos informacijos, metodikos.
Anot direktoriaus, nerimą kelia didelis „kovidinių“ pacientų mirtingumas. Skaudžiausia, kai žmogus neturi gretutinių susirgimų, tačiau liga eina nevaldomai. Nors kartais būna stebuklų. Vadovas prisiminė vieno šiauliečio, neturinčio ir 40 metų, istoriją. Ir iš Vilniaus atvykusiems specialistams nepavyko jam padėti, nesisekė prijungti prie dirbtinės plaučių ventiliacijos. Atrodė artėja mirtis, tačiau žmogus išgyveno.
„Turime daug atvejų, kai nepavyksta padėti. Ypač neviltis apima matant jauną žmogų, kuriam negali padėti. Mirčių statistika yra žiauri. Didžioji dalis pacientų turi labai mažą galimybę išgyventi. Cukrinis diabetas, nutukimas – labai didelė rizika. Nekalbant apie onkologinius susirgimus, nors jais sergantis žmogus dar galėtų gyventi“, – apgailestavo R. Mažeika.
Jis pasakojo, skyriuose ant sienos yra stendas, kuriame prie pacientų pavardžių sudėti žali, raudoni ir juodi rutuliukai, kad būtų lengviau valdyti procesus.
„Kai matai, kad tų juodų rutuliukų yra labai daug, darosi liūdna. Tačiau tokia liga. Komandos dirba naujausiomis metodikomis. Darome viską, kas įmanoma, ar net nėra rekomendacijose, tačiau žinome, kad tai veikia. Mažos tėkmės deguonies terapija, didelės tėkmės deguonies terapija, neskubame intubuoti – viskas,kas įmanoma, yra daroma“, – pasakojo R. Mažeika.
Ruošiasi masinei vakcinacijai
Apie skiepus kalbėjo ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Sveikatos skyriaus vedėja Viktorija Palčiauskienė. Didžiausi vakcinacijos darbai mieste buvo atlikti praėjusią savaitę. Pirmadienį skiepyta paskutinėmis dozėmis. Pagal pirminį poreikį numatyta skiepyti 720 Karščiavimo klinikos, mobiliojo punkto, socialinės globos įstaigų darbuotojus ir gyventojus, Ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro darbuotojus, pacientus, socialinius darbuotojus. Tačiau atlikus greituosius testus daliai šių žmonių rasta antikūnių, todėl jie nebuvo skiepijami. Pavyzdžiui, globos namuose rasta 15 tokių teigiamų testų.
Todėl dėlto pradėti vakcionuoti laboratorijų, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojai.
Skyriaus vedėja penktadienį buvo informuota, kad tris savaites savivaldybė naujų dozių negaus. Viliamasi, kad šis terminas sutrumpės. Toliau bus tęsiamas kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų vakcinavimas ir pradėtas žmonių nuo 65 metų skiepijimas.
Anot vedėjos, Sveikatos apsaugos ministerija žada, jog bus laiku skiepijama ir antruoju skiepu. Kol kas informacijos, kad 21 dienos tarpą tektų ilginti iki 28 dienų, neturi.
Kaip bus skiepijami vyresnio amžiaus šiauliečiai?
„Tikėtina, kad skiepijimas bus organizuojamas sveikatos priežiūros įstaigose, kurios paskirtos skiepijimo organizatoriais – Centro poliklinikoje ir Dainų asmens sveikatos priežiūros centre. Jeigu tikrai bus gaunama ledo vakcina. Spręsime, kaip paskiepyti tuos, kurie negalės atvykti į poliklinikas. Teks formuoti mobilias grupes ir vykti į namus“, – paaiškino V. Palčiauskienė.
Jei būtų gaunama „Moderna“ vakcina, jos temperatūrinis režimas yra paprastesnis, nei ledo vakcinos. Tada įstaigos, prie kurių yra prisirašę pacientai, galėtų pačios organizuoti savo pacientų skiepijimą.
Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis informavo, kad jau galvojama ir apie masinę gyventojų vakcinaciją. Planuojama steigti skiepijimo centrus dviejose miesto mokyklose, kurios geriausiai atitiktų poreikius, būtų tinkamose ir patogiose miesto vietose, netoli autobusų stotelių, šalia automobilių stovėjimo vietų. Skiepijimo centrai būtų įrengti sporto salėse, turinčiose įėjimus iš lauko pusės, o ne per vidines patalpas.
