Atiduodama Garbės skola

A. KLIUNKOS nuo­tr.
Ju­rii Kat­rith (Jur­ko).
Dvišaliai Lietuvos ir Ukrainos santykiai visuomet buvo draugiški. 1991 metų sausio mėnesį sovietams pasikėsinus į Lietuvos Nepriklausomybę, į Parlamentą atvyko ukrainiečio Jurii Katrith (Jurko) vadovaujamas būrys. Todėl natūralu, kad šiauliečių Aukščiausiosios Tarybos gynėjų būrio vadas Antanas Kliunka, šiuo metu yra Kyjive ir rašo „Šiaulių kraštui“:

„Paaiškinsiu, kodėl aš, lietuvis dabar esu čia, Ukrainoje. Mūsų Tautos per amžius kartu kovojo prieš Rusiją ir niekada – tarpusavyje. Abiejų mūsų Tautų partizanai 1953–1955 m. Vorkutos-Džezkazgano, Norilsko lageriuose kartu vadovavo sukilimams.

Mes, lietuviai 1990–1991 m pirmieji pradėjome Sovietų Sąjungos griovimą. M. Gorbačiovo imperija prieš taikius Lietuvos žmones metė tankus. Tuomet mums į pagalbą atėjo apie 30 jaunų ukrainiečių, kurie prisiekė Lietuvai ir kartu su mumis užsibarikadavo Lietuvos Parlamente.

Dabar mums, Lietuvos kariuomenės veteranams, atėjo laikas grąžinti skolą Ukrainai, tiems vyrams su kuriais 1991 m. kartu gynėme Lietuvą. Keletas iš jų dabar dalyvauja Kyjivo ir Charkivo gynyboje. Mes puikiai žinome, ko jiems labiausiai trūksta ir visomis jėgomis stengiamės tai gauti iš Lietuvos kariuomenės. Mums neblogai sekasi, nes Lietuvos kariuomenei dabar vadovauja 1991 m. Lietuvos Parlamento gynėjai. Ko neturi Lietuvos kariuomenė, Ukrainos kariuomenei perkame už Lietuvos žmonių paaukotas lėšas. Dabar Lietuvos žmonės eina miegoti ir rytą keliasi su mintimis apie Ukrainą, gaudo kiekvieną žinutę apie Ukrainos Tautos nelygią kovą su okupantu.

O mūsų Lietuvos kariuomenės veteranų tikslas, kad Lietuvos žmonių parama Ukrainos kariams patektų be jokių tarpininkų, tiesiogiai į frontą. Mūsų misijos devizas: „Kariai – kariams!”

Mes 1990 m. pradėjome griauti blogio imperiją, o dabar ukrainiečiai privalo tą darbą pabaigti. Kitaip šis blogis ir toliau kankins laisvę mylinčias Tautas. Visos kentėjusios ir dar kenčiančios Tautos su viltimi žiūri į Ukrainos Tautą, o mes kiek galėdami Jiems privalome padėti.“

Šiaulių Nevyriausybinių organizacijų konfederacijos asociacijos „Karpatai“ nariai, sužinoję, kad Parlamento gynėjai važinėja į Ukrainą ir gabena kariams paramą, už surinktus pinigus nupirko karinės įrangos, rūbų, medikamentų ir kt. Daug maisto produktų paaukojo verslo įmonės, lietuviai ir mūsų šalyje gyvenantys bei pagal darbo vizas dirbantys ukrainiečiai.

„Karpatų“ parama, kurią išvežė Parlamento gynėjas Antanas Kliunka ir jo būrio vyrai, jau pasiekė Ukrainą. Charkivietis, Donecko-Luhansko kazokų atamanas, Ukrainos kariuomenės pulkininkas, Lietuvos Parlamento gynėjas Jurii Katrith (Jurko) visą mūsų miestelėnų siuntą bei tris džipus nugabeno į Charkivą, kur šiuo metu vyksta kruvini mūšiai.

A.Kliunka laiškuose papasakojo, kas šiuo metu vyksta aplink Kyjivą ir Charkive: „Daugiau paramos vešiu į Charkivą ir Donecką. Kyjivas visko pertekęs. Jį puola tik 12 000 burliokų ir keli kadirovcai. Lėktuvai nelenda, nes tuoj numušami, sparnuotas raketas „nukala“ beveik visas. Vakar išvadavo Irpenę, miestą prie Kyjivo. Jame – vieni rusų ir jų nužudytų gyventojų lavonai. Prikrovė pilną kamazą. Charkive numušė lėktuvą. Į nelaisvę paėmė rusų asų asą, kuris žmones žudė Sirijoje ir buvo asmeniškai Putino apdovanotas. Galiukas jiems.“

Asmeniniai kontaktai padėjo, kad tikslinė labdara operatyviai pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia. Todėl gausėjanti asociacija „Karpatai“ galėtų patarti ir Šiaulių valdžiai, neva nežinančiai, kur panaudoti miestiečių aukojamus pinigus.

Miesto galvoms derėtų nuvažiuoti iki Charkivo ar Mariupolio, tuomet pamatytų, kas ten vyksta ir greitai suprastų, ko trūksta kovojančiai Ukrainai. Gal tada ir meras Artūras Visockas gautų panašų padėkos laišką, kokį kovotojai atsiuntė A. Kliunkai ir „Karpatams“: „Brolyčiai lietuviai, ačiū Jums už medikamentus, mūsų žvalgybos stiprinimą ir skanėstus. Linkime giedro dangaus virš Jūsų galvų. Tegul Jus saugo Dievas.“

Štai taip yra vertinama tiesioginė parama į frontą, kuomet jau pats jos pristatymas yra labai rizikinga labdara...

Susirašinėjimą A. Kliunka baigė tokia žinute, primenančia savotišką ataskaitą:

„Jūsų dėka man su Vidmantu Augustu ir 5 vyrais pavyko nuvežti paramą, kurią sudarė: autobusas, 5 džipai, 20 termovizorių, 400 turniketų, 30 komplektų šalmų ir apsaugos liemenių. Masė vaistų, rūbų kariams bei maisto produktai nuvežti tiesiogiai į Charkivą, kur kaunasi Poltavos batalionas bei Kyjivo teritorinės gynybos batalionui. Visa parama be jokių tarpininkų pateko tiesiai kariams į rankas.

Jeigu viskas bus gerai, Lietuvos kariuomenė paaukos naują šalmų ir apsaugos liemenių siuntą, tai artimiausiu metu organizuosiu dar vieną konvojų į Donecką, kur spręsis Ukrainos likimas. Ypač daug prisidėjo Vidmantas, kurio už 2000 Eur nupirkti turniketai nuvažiavo į Charkivą, Jurko batalioną. Jų tą pačią dieną ir prireikė dvylikai sužeistų karių. Be to jis su Augustu už 1240 Eur nupirko Jurko vardinį termovizorių. Taip pat didelis Ačiū bendražygėms Angonitai Rupšytei, Daliai Kuodytei, Šiaulių nevyriausybininkų vadei Vidai Pociuvienei. Žmonės, prašau, aukokite „Karpatų“ organizacijai, nes jie sugebėjo sukomplektuoti tikslingiausią siuntą Ukrainos kariams.”

Belieka tik įvykdyti Antano Kliunkos prašymą:

Asociacijos „KARPATAI“ sąskaita banke, skirta paramai Ukrainai :

LT317300010140362281, AB „SWEDBANK“, b/kodas7300, SWIFT/BIC kodas HABALT22.

P.S. Ketvirtadienį gavome A. Kliunkos laišką iš Kyjivo:

„Keršydami Lietuvai kaip vienam didžiausiam priešui ruZai su sparnuota raketa sunaikino Lietuvos verslininkų prekybos centrą „Novus“. Pro Kyjivo oro gynybą prasprūdo tik 1 raketa iš 6. Ukrainos oro gynyba dėka NATO vis efektyvesnė. Čia su vienu iš TRO batalionų štabo viršininku daviau info Ukrainos TV.

RuZai besikaudami po truputį traukiasi link Baltarusijos, jau kai kur atstumti per 100 km, paskui juos, neduodamos atsikvėpti, seka Ukrainos pajėgos. RuZų paliktos teritorijos nusėtos jų karių lavonais. O sukrautus lavonus rūsiuose tiesiog apipila benzinu ir padega, ir tai vyksta masiškai.“