Naujausios
Darbas trimis frontais
Šiauliečius į skiepų kabinetus kviečia ne tik dviejų didžiųjų miesto poliklinikų darbuotojai. Jiems talkina Šiaulių miesto Visuomenės sveikatos biuro specialistai. Įėjus į biurą, neišgirsi būrio moteriškių dūzgiančių prie telefonų. Ten tylu. Kasdien šimtus skambučių biuro darbuotojai atlieka savo namuose, nes dirba nuotoliniu būdu. Apie šio darbo užkulisius pakalbinome biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėją Saulių Vaivadą.
Jis priminė, kad nuo pat vakcinacijos pradžios biuras atėjo į pagalba Centro poliklinikai ir Dainų pirminės sveikatos priežiūros centrui, nes abi šios gydymo įstaigos susidūrė su problema, kad sąrašai yra didžiuliai ir nebesėja kviesti žmonių. Pavyzdžiui, vien Centro poliklinika turi per 10 tūkstančių prisirašiusių pagyvenusių žmonių.
Biuro darbuotojai skambučius atlieka trimis frontais: kviečia į vakcinacijos centrą prie Šiaulių arenos ir abi poliklinikas. Pavyzdžiui, iki pietų vienas skyrius kviečia į Centro polikliniką, kitas skyrius – į Dainų polikliniką, o po pietų abu skyriai – į vakcinacijos centrą.
Anot S. Vaivados, darbo sparta priklauso nuo to, kokiomis vakcinomis skiepijama ir kokie žmonės kviečiami. Prisimena, kad proceso pradžioje, kol nebuvo žmonėms leista rinktis vakcinos, buvo viskas aišku: žmogus arba atsisako arba sutinka skiepytis. Po viešai pasirodžiusios kontraversiškos informacijos apie „AstraZenecos“ vakcinos šalutinius poveikius, prikviesti žmonės skiepams pasidarė sunkiau.
„Dabar situacija truputį pasikeitė. Kadangi „Pfizer“ vakcinos gaunama daugiau, jei siūlome iškart „Pfizer“, viskas juda greičiau. O, pavyzdžiui, šiandien kviečiame Centro poliklinikos pacientus skiepytis su „Moderna“ vakcina, sulaukiame daugybės klausimų: kas čia per vakcina, kas gamintojas, kokie šalutiniai poveikiai, kokia sudėtis ir panašiai. Dažnai pastebime, kad žmonės yra neapsisprendę, dar nežino patys, ko nori“, – pasakoja vedėjas.
Jis patvirtino, kad atsiranda žmonių, kurie sako lauksią rusiškos „Sputnik“ vakcinos arba „Janssen“, nes girdėjo, kad jos užtenka vienos dozės.
Vieni – atidėlioja, kiti – bando praslysti...
Saulius džiaugėsi, kad iš pirmosios didžiosios prioritetinės grupės – 65 metų ir vyresnių gyventojų – dauguma, kas norėjo, jau yra paskiepyti. Likę yra pavieniai atvejai, kai žmonės patys paskambina ir praneša, kad apsigalvojo, arba tuo metu, kai skambino darbuotojai, buvo apsirgę, o dabar jau norėtų skiepytis.
Vyras pasakoja, kad daugiausiai laiko sąnaudų prireikė tuo metu, kai vakcinacijos prioritetas buvo pagyvenę asmenys ir ypač per 80 metų. Juos reikėjo ilgokai kalbinti: tai neapsisprendęs, tai neinformuotas, tai gyvena kaimiškoje vietovėje ir neturi kaip atvažiuoti, kai kuriuos globoja šeimos nariai arba socialiniai darbuotojai.
Paskambini pagyvenusiam žmogui, o jis sako sako, kad ne dabar nenori, gal vėliau. Pavasario pradžioje sakydavo – prastas oras, šalta. Kai kurie atėję skiepytis net pasigiria, kad tik iš ketvirto karto jį prikalbinome. Kartais vyresni žmonės ir pamiršta ateiti pasiskiepyti sutartu laiku.
„Paskambinę klausiame, ar yra sirgęs COVID-19. Jei taip, prašome prisiminti, kada. Tada atskaičiuojame 6 mėnesius ir pasižymime, kad skambinti jam tada. Jei pasidarė atnikūnų testą ir jis yra teigiamas, skaičiuojame, kad paskambinsime jam po 60 dienų. Po erkinio encefalito skiepų turi praeiti bent 2 savaitės. Jei žmogus yra peršalęs ar sirguliuoja, susitari, kad paskambinsi jam po 10 dienų. Darbdavys prašo penktadienį skiepyti, jei darbuotojai pasijustų blogai, kad per savaitgalį atsistatytų. Tuos sąrašus nuolat revizuoji. Jei pakaktų skambinti vieną kartą, sąrašai jau būtų pasibaigę“, – sako Saulius.
Dabar skambina prekybininkams, didžiųjų įmonių darbuotojams, pedagogams, abiturientams ir taip toliau. Skirtingose tikslinėse grupėse galima išskirti skirtingas problemas. Pavyzdžiui, prekybininkai registruojasi per elektroninę formą tinklalapyje „siauliai.lt“. Kviesdami skiepytis biuro specialistai įspėja, kad jie turi atsinešti dokumentą, patvirtinantį, jog vykdo prekybinę veiklą: arba darbo sutartį, arba individualios veiklos pažymėjimą.
„Žmogus sako: teikiu grožio paslaugas, bet tuo pačiu prekiauju kosmetika. Bet jei ta prekyba nėra įrašyta veikloje, tai negalime registruoti skiepytis. Teisiškai žiūrint, žmogus neturi to prioriteto, nors galbūt tas grožio paslaugos teikėjas turi ir didesnę riziką kontaktuodamas su žmogumi. Bet yra ir tokių, kurie pamatę tą formą, galvoja – praslysim. Vakar vienai kolegei pasitaikė toks atvejis. Žmogus planuoja važiuoti į Norvegiją žvejoti ir norėtų, kad nors viena vakcina paskiepytų. Jis prisipažino, kad nėra prekybininkas, bet tikėjosi, kad praslys“, – šypsosi Saulius.
Vienu metu „tušti“ skambučiai ėmė dusinti
Elektroninėje sistemoje yra sukurtas bendras sąrašas. Jame matosi, kokiam žmogui reikia skambinti. Kiekvienam žmogui skirta registracijos forma.
Yra sukurti atskiri duomenų „debesys“ pagal įstaigas, registruojama į šešias vakcinavimo centro kabinas. Žmonės kviečiami iš skirtingų sąrašų. Jeigu matome, kad nori „Pfizer“ arba „Modernos“ gamintojų vakcinos, tai atidedame, nes svarbias valstybės funkcijas atliekantys prekybininkai, pareigūnai, kiti skiepijami tik su „AstraZenecos“ gamintojo preparatu. Kai bus gauta „Pfizer“, grįšime prie šių sąrašų.
Saulius pripažįsta, kad sąrašai kartais maišosi, nes nėra vieningos sistemos, kurioje matytųsi tas pats žmogus. Jis gali atsidurti keliuose atskiruose informaciniuose „debesyse“.
Pavyzdžiui, žmogus pats užsiregistravo, kaip prekybininkas, jį užregistravo jo įmonė ir dar jis yra poliklinikos sąraše, kaip turintis lėtinių ligų. Jis atsirado keliuose sąrašuose. Arba konkretus kuriozas – žmogus priklausė Dainų poliklinikai ir prieš metus perėjo į Centro. Tai jam skambina ir viena, ir kita poliklinika, ir dar jį kviečia į vakcinavimo centrą.
„Paskambini, o jis sako: ne, aš jau paskiepytas. Ir stebisi, kaip mes patys neatsipaistom, kam skambinom, kam – ne. Mes neprieiname prie e-sveikatos ir nematome, kad jis paskiepytas“, – aiškina vedėjas.
Arba žmogus užsiregistravo per savivaldybės tinklalapyje esančią formą. Nesulaukęs skambučio, po savaitės jis tą formą užpildė dar kartą ir taip atsirado dviejuose sąrašuose.
S. Vaivada apgailestavo, kad ne visi darbdaviai elgiasi atsakingai. Kartais vadovas pateikia darbuotojų sąrašą, neinformavęs pačių darbuotojų, kad bus siūloma skiepytis. Iš tiesų, tai darbovietė turėtų pateikti sąrašus tik tų asmenų, kurie sutinka skiepytis.
„Gauname didžiausius įmonių sąrašus, kur nurodyta, kad nesvarbu, kokia vakcina darbuotojus skiepyti. Paskambini žmogui, o jis klausia: „Kodėl tu man skambini? Iš kur gavote mano kontaktus. Man niekas nieko darbe nesakė ir aš dar nesu apsisprendęs dėl skiepijimosi. 100 žmonių perskambini ir sutinka 2–3. Sugaišti daug laiko“, – savo patirtimi dalijasi biuro atstovas.
Kur kas efektyviau dirbama, kai įmonės sąrašuose – atrinkti skiepų pageidaujantys žmonės, prie jų pavardžių surašytos konkrečios vakcinos. Matai, kad parašyta „Pfizer“, tai jiems tuo metu ir neskambini, jei jos nėra.
Tačiau tam, kad sukviestum apie 200 žmonių per dieną pasiskiepyti su „AstraZenecos“ gamintojo vakcina, tenka perskambinti 1000–1500 žmonių. Ja skiepytis labiau sutinka jaunesni žmonės. Anksčiau prikalbindavo skiepytis 1 iš 5 gyventojų, vėliau 1 iš 10, o dabar jau reikia pasistengti dar labiau, ypač jei skambina pagyvenusiems arba lėtinėmis ligomis sergantiems gyventojams. Didesnė dalis yra laukiančių „Pfizer“. Pastaruoju metu procesas truputį pagreitėjo, nes gaunama daugiau šio gamintojo vakcinos
„Sveikintinas dalykas, kad „AstraZenecos“ vakciną pradėjo skirti kitoms tikslinėms grupėms. Vienu metu atrodė, kad dūstam. Skambinam, skambinam, prošvaistės nėra, mūsų žmonės pradeda išsisemti. Dingsta ūpas skambinti, kai tau iš 10, 20 skambučių niekas nesutinka“, – pasakojo skyriaus vedėjas.
Padeda ir žiniasklaida
S. Vaivada pripažino, kad vakcinavimo procese didelį vaidmenį vaidina viešumas. Neslepia kad šiuo metu skambinimo procesas truputį sulėtėjo, nes siūlo „Modernos“ gamintojo vakciną, o apie ją žmonės girdėję mažiau. Viena vakcina buvo išpopuliarinta, tuo tarpu apie kitą pasirodė daug neigiamos informacijos.
„Kai dalis Šiaulių vakcinos buvo nukreipta Vilniui, nelabai aišku, kas iš to laimėjo. Mes turėjome dvigubą darbą padaryti. Mes skambinome ir siuntinėjome SMS, kad vakcinavimas atšaukiamas. Šioje vietoje labai padėjo žiniasklaida. Per visas priemones buvo praneša apie šį faktą ir kai mes skambinome, žmonės sakė, kad girdėjo ir supranta situaciją. Tuos žmones skiepytis sukvietėme šį penktadienį, dar keletą su „Moderna“ paskiepijo praėjusią savaitę. Tikėjomės iš žmonių piktumo daugiau. Mums pasitarnavo žiniasklaida“, – kalbėjo Saulius.
Jis svarsto, kad gal didieji miestai, turintys savo elektroninę registracijos sistemą, mažiau deda pastangų kviesdami žmones, bet jie mažiau ir kontroliuoja, kas ateina.
„Ne paslaptis, kad dabar, kai didelę dali vakcinų iš mažesnių miestų perleido Vilniui, todėl ir šiauliečiai, ir panevėžiečiai važiuoja į Vilnių skiepytis. Ten dar galima pasirinkti vakciną per tą sistemą. Mes praėjusią savaitę turėjome susitikimą su Sveikatos apsaugos ministerijos ir VSB asociacijos atstovais. Iš įvairių miestų sakė, kad žmonės važiuoja į Vilnių skiepytis, nes ten sistema rodo iki 6 tūkstančių laisvų vietų. Tai kokia nauda?“, – svarstė biuro atstovas.
Kodėl skiriasi tvarka atskiruose miestuose? Priklauso nuo to, kaip yra valdoma situacija savivaldybėse. Šiaulių mieste priimtas spendimas skiepyti pagal prioritetines grupes, kad kuo daugiau būtų paskiepytų pagyvenusių, lėtinėmis ligomis sergančių, teikiančių svarbias valstybės funkcijas žmonių.
Didžiuosiuose miestuose nuolat būdavo skelbiama apie didelius „AstraZenecos“ vakcinos likučius. Šiauliuose jos nelabai lieka, nes skambini žmogui, kalbi, pasidedi pliusą, kad jis ateis. O jei tik išsiunti SMS, neturi atgalinio ryšio. Be to, daugelis pagyvenusių žmonių telefoninių žinučių neskaito.
Emocijos, veikla po darbo valandų, nuovargis...
S. Vaivada sakė suprantąs, kokia yra situacija ir kad biuras privalo padėti miestui, tačiau apgailestavo, kad mažiau laiko lieka tiesioginiam darbui, o, nežiūrint nieko, ministerija rezultatų reikalauja ne prastesnių nei anksčiau.
Dalis užsiėmimų vyksta nuotoliniu būdu, tačiau juos vis tiek privalu vykdyti. Pavyzdžiui, fizinio aktyvumo, mitybos pratimai, širdies-kraujagyslių, diabeto prevencinės programos turi vykti. Pamažu tos veiklos grįžinėja. Biuro darbuotojai laukia masinės vakcinacijos, kad patys žmonės galėtų registruotis, nebereikėtų jiems skambinti.
Dabar vienu metu iš 12 Sauliaus vadovaujamo skyriaus darbuotojų telefono skambučiais registruoti skiepams gali 5–6.
O kur dar emocijos, veikla po darbo valandų, nuovargis...
Saulius pasakojo, kaip jo kolega skambino senyvai moteriškei, bet ji neatsiliepė. Perskambino dar karą. Tačiau turi nepamiršti, kad tai dienai yra konkretus skaičius vietų. Jis iki darbo pabaigos paprastai užsipildo. Prie neatsiliepusio žmogaus, pasižymi, kad jam reikės skambinti kitą dieną. Radę praleistą skambutį žmonės pradeda vakare perskambinėti, tačiau jau vietų skiepytis nebėra.
Taip buvo ir šį kartą. Vakare perskambinęs moteriškės sūnus, sužinojęs, dėl ko buvo skambinta, sako: gerai, mes galim rytoj ateiti.
Jam paaiškino, kad vietų nebėra, ir kai tik bus gauta nauja vakcinos siunta, su juo susisieks. Kadangi tada buvo penktadienis, susisiekti pažadėjo kitą savaitę. Tada vyriškis ėmė bartis, kad su jais taip elgiamasi todėl, kad jie ne lietuviai. Priešingu atveju esą būtų rasta vakcinos iš karto, o dabar jiems reikės laukti. Tokių nesusipratimų būna.
„Kartais žmonės turi po kelis vardus. Aš pats kartą paskambinau ir nepasakiau vieno vardo, dėlto buvau iškoliotas“, – juokiasi vyras ir priduria, kad jau proceso pradžioje kalbėjosi su kolegomis, kad visas emocijas reikia nuimti ir kalbėtis dalykiškai. Nereikia veltis į diskusijas ir priimti visko asmeniškai.
Saulius sako, kad jį gyventojų priekaištai neįžeidžia, tačiau savijauta priklauso nuo žmogaus. Emocijos kyla, kai reikia kviesti skiepytis, o vėliau atšaukti. Tada pasijaučia nuovargis.
Visuomenės sveikatos biuro darbuotojai į pandemijos valdymo procesą buvo traukti vos jam prasidėjus. S. Vaivada priminė, kad pernai biuro žmonės pagelbėjo Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui: ir dienomis, ir naktimis važiavo budėti į pasienį ir padėti vykdyti pasienio kontrolę, padėjo mobiliajame punkte, talkino Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui atliekant epidemiologinius tyrimus.
„Mes, aišku suprantame, kokia yra situacija, kad Sveikatos skyrius to darbo nepadarys, nes neturi žmonių. Bet norėtųsi didesnio susikalbėjimo tarp institucijų. Dabar žmonės dieną skambina, o vakarais veda užsiėmimus, nes turi atlikti tiesioginį darbą“, – baigdamas pokalbį pastebėjo skyriaus vedėjas.
