13 idėjų dėl paminklo "Tautos laisvei"

Ką rei­kė­jo įro­dy­ti?

Ar­chi­tek­tų moks­li­nė-pra­kti­nė kon­fe­ren­ci­ja bu­vo su­reng­ta te­ma "Šiau­lių mies­to kul­tū­ri­nė tra­di­ci­ja. Tarp is­to­ri­jos ir gam­tos".

Su­si­rin­ko ne tik ar­chi­tek­tai, skulp­to­riai, bet ir ak­ty­vūs mies­tie­čiai. Iš mies­to po­li­ti­kų atė­jo vos ke­li, tarp jų – abu vi­ce­me­rai Do­mas Griš­ke­vi­čius ir Egi­di­jus Eli­jo­šius.

Ant sa­lės sie­nų iš­ka­bin­ta 13 idė­jų es­ki­zų, o kai ku­rių pa­teik­ti ir ma­ke­tai. Kai ku­rios idė­jos su pa­va­di­ni­mais – "Lais­vės sau­lė", "Šiau­liai Fe­nik­sas", "Pri­si­kė­li­mo švie­sa", "Ma­no var­das – Lie­tu­va".

Au­di­to­ri­ja, lauk­da­ma idė­jų pri­sta­ty­mo, tu­rė­jo ap­si­šar­vuo­ti kant­ry­be. Pa­mink­lo klau­si­mas bu­vo nu­kel­tas į kon­fe­ren­ci­jos pa­bai­gą, ta­čiau vie­nin­te­lis įplies­kė dis­ku­si­ją.

LAS Šiau­lių sky­riaus pir­mi­nin­kė R. Stuo­pe­lie­nė pa­si­džiau­gė, jog ne­ti­kė­tai bu­vo su­lauk­ta daug pa­siū­ly­mų. Pab­rė­žė, jog pa­teik­tos idė­jos ne­pa­nei­gė Pri­si­kė­li­mo aikš­tės re­konst­ruk­ci­jos au­to­riaus Vy­te­nio Ru­do­ko pa­rink­tos vie­tos pa­mink­lui ir ver­ti­ka­laus ak­cen­to idė­jos.

Ar­chi­tek­tų sky­rius ini­cia­ty­vos ėmė­si po žlu­gu­sio Sa­vi­val­dy­bės kon­kur­so dėl pa­mink­lo sta­ty­bos. Ta­da su­lauk­ta ke­tu­rių pa­siū­ly­mų, bet nė vie­nas ne­ti­ko.

Pa­sak kon­fe­ren­ci­jos mo­de­ra­to­riaus pro­fe­so­riaus Al­gio Vyš­niū­no, "jei­gu pro­fe­si­nis ce­chas sa­ko, kad aikš­tės an­samb­liui obe­lis­kas yra pa­grin­di­nis taš­kas, tai ir ne­rei­kė­tų dėl to dis­ku­tuo­ti".

Tik koks tas ak­cen­tas, ko­kia jo me­ni­nė iš­raiš­ka tu­ri bū­ti? Skep­tiš­kai ver­ti­no idė­jas sie­ti tau­tos lais­vę su žal­čio, pa­go­ny­bės sim­bo­lio ar fe­nik­so įvaiz­džiais ar švie­sos ins­ta­lia­ci­jo­mis ir efek­tais

A. Vyš­niū­nas ak­cen­ta­vo, jog šiuo at­ve­ju ne vi­si me­ni­niai žan­rai tin­ka. Rei­kia ir su­si­tar­ti, ar apie tą pa­tį kal­ba­ma? Tra­di­ci­ją, is­to­ri­nės at­min­ties trak­ta­vi­mą ar me­ni­nin­ko sa­vi­raiš­ką?

"Ar­chi­tek­tai kal­ba apie aikš­tę, me­ni­nin­kai – apie dva­si­nes bū­se­nas, – sa­kė jis. – Su­si­kal­bė­ti ga­li­me tik per kul­tū­ri­nės tra­di­ci­jos, is­to­ri­nės at­min­ties kon­teks­tą."

Nors ir pa­brė­žė, kad idė­jos – ne pro­jek­tai, o jų pri­sta­ty­mas – "ne ap­ta­ri­mas", ne­su­si­lai­kė nuo kai ku­rių pa­sta­bų.

Ar­chi­tek­tai kal­ba apie aikš­tę, me­ni­nin­kai – apie dva­si­nes bū­se­nas.

"At­vi­ro­mis kor­to­mis"

Skir­tin­gai nuo įpras­to kon­kur­so, šio­je idė­jų ap­žiū­ro­je žai­džia­ma at­vi­ro­mis kor­to­mis. Au­to­riai yra įvar­dy­ti. Tarp jų yra ir ar­chi­tek­tų, ir skulp­to­rių ir in­ži­nie­riais įsi­var­di­ju­sių šiau­lie­čių.

Idė­ją tei­kė ir pa­ts Pri­si­kė­li­mo aikš­tės re­konst­ruk­ci­jos au­to­rius V. Ru­do­kas. Jis dar šią ap­žiū­rą ini­ci­juo­jant, ne­slė­pė, jei­gu bus leis­ta, pa­ts ga­li įgy­ven­din­ti pa­mink­lo idė­ją.

Da­ly­vau­ja su idė­jo­mis ir vie­nas iš Sau­lės Laik­ro­džio aikš­tės au­to­rių ar­chi­tek­tas Re­mi­gi­jus Ju­rė­la, di­zai­ne­ris Vi­lius Pu­ro­nas. Skulp­to­rius ir mies­to Ta­ry­bos na­rys Gin­tau­tas Lu­ko­šai­tis tei­kė idė­ją kar­tu su bro­liu skulp­to­riu­mi Min­dau­gu Lu­ko­šai­čiu, idė­jas pa­tei­kė in­ži­nie­riai Al­gir­das Ul­či­nas, Vy­tau­tas Kriau­čiū­nas.

"Ne­ke­ti­nau da­ly­vau­ti, bet, kai su­ži­no­jau, kad vi­si ga­li teik­ti sa­vo idė­jas, tai, ko­dėl aš ne­ga­lė­čiau teik­ti?", – sa­kė "Šiau­lių kraš­tui" G. Lu­ko­šai­tis, ku­ris Sa­vi­val­dy­bės skelb­ta­me kon­kur­se ne­da­ly­va­vo, kad ne­bū­tų įžvel­gia­ma in­te­re­sų konf­lik­to.

Kas prie ko ve­da

V. Ru­do­kas, ku­riam vie­nin­te­liam bu­vo su­teik­ta pra­ne­šė­jo tei­sė, dar sy­kį grin­dė, ko­dėl siū­lo ver­ti­ka­lę-smai­lę ir ko­dėl čia ne­tin­ka "per­for­man­sai", ku­riuos jau net va­di­nąs "keiks­ma­žo­džiais".

"Ji rei­ka­lin­ga aikš­tės kom­po­zi­ci­jai, ki­taip ne­bus iš­baig­tu­mo, o obe­lis­kas – kla­si­ki­nės for­mos per­ga­lės, šlo­vės, džiaugs­mo sim­bo­lis, " – aiš­ki­no ir pa­si­da­li­jo sa­vo idė­ja.

V. Ru­do­kas siū­lo tris obe­lis­ko va­rian­tus. Vie­nas – iš jų su iš obe­lis­ko išau­gan­čiu plas­ti­niu ak­cen­tu – mer­gai­tės skulp­tū­ra, sim­bo­li­zuo­jan­čia Lie­tu­vą.

"Ieš­ko­jau, kas mus ga­li su­vie­ny­ti, pa­va­di­nau "Ma­no var­das – Lie­tu­va", ma­nau, kad tas na­ra­ty­vas ga­li mus vie­ny­ti", – sa­kė V. Ru­do­kas.

Jei­gu skulp­tū­ros idė­jos ne­pa­vyk­tų rea­li­zuo­ti, siū­lo "šva­rų obe­lis­ką" – vien su is­to­ri­nė­mis da­to­mis, at­spin­din­čio­mis tau­tos ko­vą už lais­vę. dar vie­nas va­rian­tas – obe­lis­kas su vals­ty­bės sim­bo­liais – Vy­čio kry­žiu­mi, Ge­di­mi­no stul­pais.

Bro­liai Lu­ko­šai­čiai pa­rei­ka­la­vo tei­sės pri­sta­ty­ti ir sa­vo idė­ją.

G. Lu­ko­šai­tis pa­brė­žė, jog jis lais­vę su­pran­ta ne kaip abst­rak­čią. o kaip ko­vą prieš ne­lais­vę. Siū­lo įpras­min­ti svar­bius Lie­tu­vos is­to­ri­jos eta­pus ir obe­lis­ko pa­pė­dė­je sta­ty­ti ke­tu­rių is­to­ri­nių as­me­ny­bių skulp­tū­ras: LDK lai­kų ge­ne­ro­lo Jo­kū­bo Ja­sins­kio, 1918 me­tų ko­vų prieš ber­mon­ti­nin­kus, Rad­vi­liš­kio-Šiau­lių fron­to ge­ne­ro­lo Ka­zio La­dy­gos, po­ka­rio par­ti­za­nų va­do Jo­no Že­mai­čio ir ku­ni­gaikš­čio Vy­kin­to, kaip Sau­lės mū­šio sim­bo­lio.

M. Lu­ko­šai­tis tik iro­ni­za­vo, kad V. Ru­do­kas erd­vę skulp­to­riams su­siau­ri­nęs iki "laip­tų ir vie­no kvad­ra­ti­nio met­ro".

"Ta­da lo­giš­ka, kad tu­ri bū­ti tik obe­lis­kas, ir jau aiš­ku, kad kas su­pro­jek­ta­vo, tas ir ži­no, kas čia tu­ri bū­ti. Nu­ve­dė­te iki obe­lis­ko, o da­bar ir pa­tys sa­ve tei­kia­te", – rė­žė kri­ti­ką M. Lu­ko­šai­tis.

"Ti­ki­mės at­vi­ro ir skaid­raus pro­ce­so, įtrau­kiant vi­suo­me­nę, o ne sa­kant, kad mes, skulp­to­riai,. tu­ri­me nu­lip­dy­ti mer­gai­tę – aš su tuo ne­su­tin­ku", – pa­reiš­kė ir G. Lu­ko­šai­tis.

"Ko­dėl me­ni­nin­kai vis pjau­na­tės? – re­to­riš­kai klau­sė in­ži­nie­rius A. Ul­či­nas, tei­kęs ba­lan­džių, sim­bo­li­zuo­jan­čių tris Bal­ti­jos ša­lis, ir ran­kų, ku­rios su­trau­ko spyg­liuo­tas vie­las, vi­zi­ją. – Aš esu pro­fa­nas, bet da­ly­vau­ju su sa­vo idė­jos pie­ši­niu, nes esu šiau­lie­tis ir man ne tas pa­ts, kas čia bus."

Pa­teik­tas idė­jas ke­ti­na­ma eks­po­nuo­ti vie­šo­je erd­vė­je – iš­tuš­tė­ju­sio "Ži­bu­rio" kny­gy­no vit­ri­no­se. Vi­suo­me­nės nuo­mo­nių lau­kia­ma iki rug­sė­jo 26 die­nos. Ta­da eks­per­tai iš­sa­kys sa­vo nuo­mo­nes ir api­bend­ri­ni­mus.

R. Stuo­pe­lie­nės tei­gi­mu, to­liau spręs mies­to Sa­vi­val­dy­bė.

Apie ur­ba­nis­ti­ką ir dar vie­ną pa­mink­lą

Kon­fe­ren­ci­ja tu­rė­jo ir ki­tą tiks­lą – bu­vo skir­ta mies­to erd­vi­nio pla­na­vi­mo ir pro­jek­ta­vi­mo, ur­ba­nis­ti­kos ten­den­ci­joms bei kom­pe­ten­ci­jų pro­ble­moms įvar­dy­ti ir ap­tar­ti.

Pa­siū­ly­ta pa­gal­ba Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jai – su­kur­ti erd­vi­nės mies­to struk­tū­ros mo­de­lia­vi­mo gru­pę.

Ki­ti mies­tai tu­ri to­kį erd­vi­nį mo­de­lį, ku­ris api­brė­žia mies­to da­lių, kvar­ta­lų rai­dos mo­de­lia­vi­mą. Šiau­liai ten­ki­na­si Bend­ruo­ju pla­nu, o nuo jo iš kar­to per­šo­ka į skly­pų de­ta­liuo­sius pla­nus. Iro­niš­kai pa­ly­gin­ta, jog "vyks­ta pa­gei­da­vi­mų kon­cer­tas".

Pra­ne­ši­mus skai­tė R.Stuo­pe­lie­nė, ak­cen­ta­vu­si, jog "LAS yra mies­to erd­vi­nės ko­ky­bės inst­ru­men­tas ir ga­ran­tas", Ša­rū­nas Sa­ba­liaus­kas, kė­lė klau­si­mą apie is­to­ri­nį mies­to vei­dą, ar Šiau­liams rei­ka­lin­gas se­na­mies­tis ir ko­dėl jis yra iš­trin­tas iš aš­tuo­nis am­žius gy­vuo­jan­čio mies­to gy­ven­to­jų są­mo­nės"?

Vil­nie­tis pro­fe­so­rius A.Vyš­niū­nas sa­vo pra­ne­ši­me ak­cen­ta­vo bū­ti­ny­bę su­vok­ti ur­ba­nis­ti­nio mo­de­lia­vi­mo prin­ci­pus. Jis kri­tiš­kai kal­bė­jo apie ne­su­sip­ra­ti­mus, ne­kom­pe­ten­ci­jas. Tarp jų – apie me­džių ak­tua­li­ją, jo žo­džiais, eko­lo­gų gi­na­mą "bio­ma­sę" mies­te. Me­dis kai­me, miš­ke ver­tas gy­ni­mo, o mies­te ki­to­kie prio­ri­te­tai: ur­ba­nis­ti­niai ir "vien­ti­sos es­te­ti­kos".

Ar­chi­tek­tai pa­siū­lė dar vie­no pa­mink­lo idė­ją – Vil­niaus gat­vės bul­va­re, prie TIC, pa­sta­ty­ti skulp­tū­rą, skir­ta švie­saus at­mi­ni­mo Šiau­lių ar­chi­tek­tui A. Rat­ni­kui.