13 idėjų dėl paminklo "Tautos laisvei"

Vy­tau­to Ruš­kio nuo­tr.
Skulp­to­rių Gin­tau­to ir Min­dau­go Lu­ko­šai­čių idė­ja – įpras­min­ti ke­tu­rias is­to­ri­nes as­me­ny­bes, su­si­ju­sias su Lie­tu­vos ko­vų už lais­vę is­to­ri­niais eta­pais.
Į Lie­tu­vos ar­chi­tek­tų są­jun­gos Šiau­lių sky­riaus kvie­ti­mą teik­ti idė­jas, koks pa­mink­las tu­rė­tų iš­kil­ti Pri­si­kė­li­mo aikš­tė­je, at­si­lie­pė ne tik me­ni­nin­kai, ar­chi­tek­tai, bet ir ak­ty­vūs mies­tie­čiai in­ži­nie­riai. Sa­vi­val­dy­bė­je tre­čia­die­nį įvy­ku­sio­je ar­chi­tek­tų kon­fe­ren­ci­jo­je pri­sta­ty­ta 13 idė­jų.
Iki rug­sė­jo 26 die­nos bend­ruo­me­nė kvie­čia­ma "gin­čy­tis", dis­ku­tuo­ti, po to žo­dį tars eks­per­tai.
Vy­tau­to Ruš­kio nuo­tr.
Bro­liai skulp­to­riai Min­dau­gas Lu­ko­šai­tis (kai­rė­je) ir Gin­tau­tas Lu­ko­šai­tis ne tik tei­kė pa­mink­lo „Tau­tos lais­vei“ idė­ją, bet ir rei­ka­la­vo skaid­raus pro­ce­so.

Ką rei­kė­jo įro­dy­ti?

Ar­chi­tek­tų moks­li­nė-pra­kti­nė kon­fe­ren­ci­ja bu­vo su­reng­ta te­ma "Šiau­lių mies­to kul­tū­ri­nė tra­di­ci­ja. Tarp is­to­ri­jos ir gam­tos".

Su­si­rin­ko ne tik ar­chi­tek­tai, skulp­to­riai, bet ir ak­ty­vūs mies­tie­čiai. Iš mies­to po­li­ti­kų atė­jo vos ke­li, tarp jų – abu vi­ce­me­rai Do­mas Griš­ke­vi­čius ir Egi­di­jus Eli­jo­šius.

Ant sa­lės sie­nų iš­ka­bin­ta 13 idė­jų es­ki­zų, o kai ku­rių pa­teik­ti ir ma­ke­tai. Kai ku­rios idė­jos su pa­va­di­ni­mais – "Lais­vės sau­lė", "Šiau­liai Fe­nik­sas", "Pri­si­kė­li­mo švie­sa", "Ma­no var­das – Lie­tu­va".

Au­di­to­ri­ja, lauk­da­ma idė­jų pri­sta­ty­mo, tu­rė­jo ap­si­šar­vuo­ti kant­ry­be. Pa­mink­lo klau­si­mas bu­vo nu­kel­tas į kon­fe­ren­ci­jos pa­bai­gą, ta­čiau vie­nin­te­lis įplies­kė dis­ku­si­ją.

LAS Šiau­lių sky­riaus pir­mi­nin­kė R. Stuo­pe­lie­nė pa­si­džiau­gė, jog ne­ti­kė­tai bu­vo su­lauk­ta daug pa­siū­ly­mų. Pab­rė­žė, jog pa­teik­tos idė­jos ne­pa­nei­gė Pri­si­kė­li­mo aikš­tės re­konst­ruk­ci­jos au­to­riaus Vy­te­nio Ru­do­ko pa­rink­tos vie­tos pa­mink­lui ir ver­ti­ka­laus ak­cen­to idė­jos.

Ar­chi­tek­tų sky­rius ini­cia­ty­vos ėmė­si po žlu­gu­sio Sa­vi­val­dy­bės kon­kur­so dėl pa­mink­lo sta­ty­bos. Ta­da su­lauk­ta ke­tu­rių pa­siū­ly­mų, bet nė vie­nas ne­ti­ko.

Pa­sak kon­fe­ren­ci­jos mo­de­ra­to­riaus pro­fe­so­riaus Al­gio Vyš­niū­no, "jei­gu pro­fe­si­nis ce­chas sa­ko, kad aikš­tės an­samb­liui obe­lis­kas yra pa­grin­di­nis taš­kas, tai ir ne­rei­kė­tų dėl to dis­ku­tuo­ti".

Tik koks tas ak­cen­tas, ko­kia jo me­ni­nė iš­raiš­ka tu­ri bū­ti? Skep­tiš­kai ver­ti­no idė­jas sie­ti tau­tos lais­vę su žal­čio, pa­go­ny­bės sim­bo­lio ar fe­nik­so įvaiz­džiais ar švie­sos ins­ta­lia­ci­jo­mis ir efek­tais

A. Vyš­niū­nas ak­cen­ta­vo, jog šiuo at­ve­ju ne vi­si me­ni­niai žan­rai tin­ka. Rei­kia ir su­si­tar­ti, ar apie tą pa­tį kal­ba­ma? Tra­di­ci­ją, is­to­ri­nės at­min­ties trak­ta­vi­mą ar me­ni­nin­ko sa­vi­raiš­ką?

"Ar­chi­tek­tai kal­ba apie aikš­tę, me­ni­nin­kai – apie dva­si­nes bū­se­nas, – sa­kė jis. – Su­si­kal­bė­ti ga­li­me tik per kul­tū­ri­nės tra­di­ci­jos, is­to­ri­nės at­min­ties kon­teks­tą."

Nors ir pa­brė­žė, kad idė­jos – ne pro­jek­tai, o jų pri­sta­ty­mas – "ne ap­ta­ri­mas", ne­su­si­lai­kė nuo kai ku­rių pa­sta­bų.

Ar­chi­tek­tai kal­ba apie aikš­tę, me­ni­nin­kai – apie dva­si­nes bū­se­nas.

"At­vi­ro­mis kor­to­mis"

Skir­tin­gai nuo įpras­to kon­kur­so, šio­je idė­jų ap­žiū­ro­je žai­džia­ma at­vi­ro­mis kor­to­mis. Au­to­riai yra įvar­dy­ti. Tarp jų yra ir ar­chi­tek­tų, ir skulp­to­rių ir in­ži­nie­riais įsi­var­di­ju­sių šiau­lie­čių.

Idė­ją tei­kė ir pa­ts Pri­si­kė­li­mo aikš­tės re­konst­ruk­ci­jos au­to­rius V. Ru­do­kas. Jis dar šią ap­žiū­rą ini­ci­juo­jant, ne­slė­pė, jei­gu bus leis­ta, pa­ts ga­li įgy­ven­din­ti pa­mink­lo idė­ją.

Da­ly­vau­ja su idė­jo­mis ir vie­nas iš Sau­lės Laik­ro­džio aikš­tės au­to­rių ar­chi­tek­tas Re­mi­gi­jus Ju­rė­la, di­zai­ne­ris Vi­lius Pu­ro­nas. Skulp­to­rius ir mies­to Ta­ry­bos na­rys Gin­tau­tas Lu­ko­šai­tis tei­kė idė­ją kar­tu su bro­liu skulp­to­riu­mi Min­dau­gu Lu­ko­šai­čiu, idė­jas pa­tei­kė in­ži­nie­riai Al­gir­das Ul­či­nas, Vy­tau­tas Kriau­čiū­nas.

"Ne­ke­ti­nau da­ly­vau­ti, bet, kai su­ži­no­jau, kad vi­si ga­li teik­ti sa­vo idė­jas, tai, ko­dėl aš ne­ga­lė­čiau teik­ti?", – sa­kė "Šiau­lių kraš­tui" G. Lu­ko­šai­tis, ku­ris Sa­vi­val­dy­bės skelb­ta­me kon­kur­se ne­da­ly­va­vo, kad ne­bū­tų įžvel­gia­ma in­te­re­sų konf­lik­to.

Kas prie ko ve­da

V. Ru­do­kas, ku­riam vie­nin­te­liam bu­vo su­teik­ta pra­ne­šė­jo tei­sė, dar sy­kį grin­dė, ko­dėl siū­lo ver­ti­ka­lę-smai­lę ir ko­dėl čia ne­tin­ka "per­for­man­sai", ku­riuos jau net va­di­nąs "keiks­ma­žo­džiais".

"Ji rei­ka­lin­ga aikš­tės kom­po­zi­ci­jai, ki­taip ne­bus iš­baig­tu­mo, o obe­lis­kas – kla­si­ki­nės for­mos per­ga­lės, šlo­vės, džiaugs­mo sim­bo­lis, " – aiš­ki­no ir pa­si­da­li­jo sa­vo idė­ja.

V. Ru­do­kas siū­lo tris obe­lis­ko va­rian­tus. Vie­nas – iš jų su iš obe­lis­ko išau­gan­čiu plas­ti­niu ak­cen­tu – mer­gai­tės skulp­tū­ra, sim­bo­li­zuo­jan­čia Lie­tu­vą.

"Ieš­ko­jau, kas mus ga­li su­vie­ny­ti, pa­va­di­nau "Ma­no var­das – Lie­tu­va", ma­nau, kad tas na­ra­ty­vas ga­li mus vie­ny­ti", – sa­kė V. Ru­do­kas.

Jei­gu skulp­tū­ros idė­jos ne­pa­vyk­tų rea­li­zuo­ti, siū­lo "šva­rų obe­lis­ką" – vien su is­to­ri­nė­mis da­to­mis, at­spin­din­čio­mis tau­tos ko­vą už lais­vę. dar vie­nas va­rian­tas – obe­lis­kas su vals­ty­bės sim­bo­liais – Vy­čio kry­žiu­mi, Ge­di­mi­no stul­pais.

Bro­liai Lu­ko­šai­čiai pa­rei­ka­la­vo tei­sės pri­sta­ty­ti ir sa­vo idė­ją.

G. Lu­ko­šai­tis pa­brė­žė, jog jis lais­vę su­pran­ta ne kaip abst­rak­čią. o kaip ko­vą prieš ne­lais­vę. Siū­lo įpras­min­ti svar­bius Lie­tu­vos is­to­ri­jos eta­pus ir obe­lis­ko pa­pė­dė­je sta­ty­ti ke­tu­rių is­to­ri­nių as­me­ny­bių skulp­tū­ras: LDK lai­kų ge­ne­ro­lo Jo­kū­bo Ja­sins­kio, 1918 me­tų ko­vų prieš ber­mon­ti­nin­kus, Rad­vi­liš­kio-Šiau­lių fron­to ge­ne­ro­lo Ka­zio La­dy­gos, po­ka­rio par­ti­za­nų va­do Jo­no Že­mai­čio ir ku­ni­gaikš­čio Vy­kin­to, kaip Sau­lės mū­šio sim­bo­lio.

M. Lu­ko­šai­tis tik iro­ni­za­vo, kad V. Ru­do­kas erd­vę skulp­to­riams su­siau­ri­nęs iki "laip­tų ir vie­no kvad­ra­ti­nio met­ro".

"Ta­da lo­giš­ka, kad tu­ri bū­ti tik obe­lis­kas, ir jau aiš­ku, kad kas su­pro­jek­ta­vo, tas ir ži­no, kas čia tu­ri bū­ti. Nu­ve­dė­te iki obe­lis­ko, o da­bar ir pa­tys sa­ve tei­kia­te", – rė­žė kri­ti­ką M. Lu­ko­šai­tis.

"Ti­ki­mės at­vi­ro ir skaid­raus pro­ce­so, įtrau­kiant vi­suo­me­nę, o ne sa­kant, kad mes, skulp­to­riai,. tu­ri­me nu­lip­dy­ti mer­gai­tę – aš su tuo ne­su­tin­ku", – pa­reiš­kė ir G. Lu­ko­šai­tis.

"Ko­dėl me­ni­nin­kai vis pjau­na­tės? – re­to­riš­kai klau­sė in­ži­nie­rius A. Ul­či­nas, tei­kęs ba­lan­džių, sim­bo­li­zuo­jan­čių tris Bal­ti­jos ša­lis, ir ran­kų, ku­rios su­trau­ko spyg­liuo­tas vie­las, vi­zi­ją. – Aš esu pro­fa­nas, bet da­ly­vau­ju su sa­vo idė­jos pie­ši­niu, nes esu šiau­lie­tis ir man ne tas pa­ts, kas čia bus."

Pa­teik­tas idė­jas ke­ti­na­ma eks­po­nuo­ti vie­šo­je erd­vė­je – iš­tuš­tė­ju­sio "Ži­bu­rio" kny­gy­no vit­ri­no­se. Vi­suo­me­nės nuo­mo­nių lau­kia­ma iki rug­sė­jo 26 die­nos. Ta­da eks­per­tai iš­sa­kys sa­vo nuo­mo­nes ir api­bend­ri­ni­mus.

R. Stuo­pe­lie­nės tei­gi­mu, to­liau spręs mies­to Sa­vi­val­dy­bė.

Apie ur­ba­nis­ti­ką ir dar vie­ną pa­mink­lą

Kon­fe­ren­ci­ja tu­rė­jo ir ki­tą tiks­lą – bu­vo skir­ta mies­to erd­vi­nio pla­na­vi­mo ir pro­jek­ta­vi­mo, ur­ba­nis­ti­kos ten­den­ci­joms bei kom­pe­ten­ci­jų pro­ble­moms įvar­dy­ti ir ap­tar­ti.

Pa­siū­ly­ta pa­gal­ba Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jai – su­kur­ti erd­vi­nės mies­to struk­tū­ros mo­de­lia­vi­mo gru­pę.

Ki­ti mies­tai tu­ri to­kį erd­vi­nį mo­de­lį, ku­ris api­brė­žia mies­to da­lių, kvar­ta­lų rai­dos mo­de­lia­vi­mą. Šiau­liai ten­ki­na­si Bend­ruo­ju pla­nu, o nuo jo iš kar­to per­šo­ka į skly­pų de­ta­liuo­sius pla­nus. Iro­niš­kai pa­ly­gin­ta, jog "vyks­ta pa­gei­da­vi­mų kon­cer­tas".

Pra­ne­ši­mus skai­tė R.Stuo­pe­lie­nė, ak­cen­ta­vu­si, jog "LAS yra mies­to erd­vi­nės ko­ky­bės inst­ru­men­tas ir ga­ran­tas", Ša­rū­nas Sa­ba­liaus­kas, kė­lė klau­si­mą apie is­to­ri­nį mies­to vei­dą, ar Šiau­liams rei­ka­lin­gas se­na­mies­tis ir ko­dėl jis yra iš­trin­tas iš aš­tuo­nis am­žius gy­vuo­jan­čio mies­to gy­ven­to­jų są­mo­nės"?

Vil­nie­tis pro­fe­so­rius A.Vyš­niū­nas sa­vo pra­ne­ši­me ak­cen­ta­vo bū­ti­ny­bę su­vok­ti ur­ba­nis­ti­nio mo­de­lia­vi­mo prin­ci­pus. Jis kri­tiš­kai kal­bė­jo apie ne­su­sip­ra­ti­mus, ne­kom­pe­ten­ci­jas. Tarp jų – apie me­džių ak­tua­li­ją, jo žo­džiais, eko­lo­gų gi­na­mą "bio­ma­sę" mies­te. Me­dis kai­me, miš­ke ver­tas gy­ni­mo, o mies­te ki­to­kie prio­ri­te­tai: ur­ba­nis­ti­niai ir "vien­ti­sos es­te­ti­kos".

Ar­chi­tek­tai pa­siū­lė dar vie­no pa­mink­lo idė­ją – Vil­niaus gat­vės bul­va­re, prie TIC, pa­sta­ty­ti skulp­tū­rą, skir­ta švie­saus at­mi­ni­mo Šiau­lių ar­chi­tek­tui A. Rat­ni­kui.

Komentarai

miestietis    Pen, 2019-09-06 / 13:03
Lukošaičiukai yra geri vyrai, bet iki monumentalistų visomis prasmėmis jiems tolokai, bent jau šiuo metu, o arčiausiai tiesos yra tik, deja, V.Rudokas, ir su savo profesionalumu, ir su savo vidine elegancija, žinoma, kol nėra geresnių pasiūlymų. Daug negaliu kalbėti, nes reikia nukulniuoti iki Žiburio ir pačiam viską apveizėti ką mano šiaulietukai pripiešė į vatmaną.
miestietis    Pen, 2019-09-06 / 13:14
Galiu prisipažinti, kad ir aš, manau kaip ir nemažas būrys kitų šiauliečių, savo mintyse piešiau tą Laisvės meninį objektą. Iš visų buvusių tuzino variantų pasirinkau tą vienintelį įvaizdį- balta baltutė gulbė nori pakilti iš liūno, ir jau beveik atsispyrė nuo vandens, bet kad vienas sparnas palaužtas, bet vistiek jos žvilgsnis į dangų, į viltį, ir ne kitaip.
Algis    Pen, 2019-09-06 / 15:41
Brolių Lukošaičių replikos buvo visai ne laiku, ne vietoje, įžeidžiančios. Nors visi puikiai žino, kad rugsėjo 26 d. bus atskiras svarstymas/posėdis, skirtas vien paminklo klausimams, bet vis tiek dirbtinai keliamas chaosas.
Idejas    Pen, 2019-09-06 / 15:42
jau 30 metu,kaip pezama apie kokia tai laisve irgi paminkla,ale anu kaip nera taip nera-gal pasiklauskit jankiu,anie kaip visada nurodys paklusniems lituanams.....
Kodėl nėra Almino siūlomo angelo ?    Pen, 2019-09-06 / 15:50
Kodėl nėra Almino siūlomo angelo - pamatytumėte, ko nematę...
Algis2    Pen, 2019-09-06 / 15:58
Gal Tarybos narys G.Lukošaitis galėtų skulptoriui G.Lukošaičiui paaiškinti, kad aikštė rekonstruojama pagal konkurso nugalėtojo architekto V.Rudoko projektą. Projektas suderintas ir baigiamas realizuoti. Kad paminklui taškas buvo labai konkretus, pagrįstas, įrodytas. Beliko skulptūra, kurią turėtų sukurti profesionalus skulptorius. Siūlymai revizuoti aikštės sprendinius (pvz., siūloma keturias figūrines skulptūras išblaškyti po skverą) yra urbanistine prasme neįrodyti, procedūriškai neteisėti, etine prasme nekorektiški.
apie jo "vidine eleganciją" patylėčiau    Pen, 2019-09-06 / 16:04
Nežinau, kaip ten su Rudoko profesionalumu, bet apie jo "vidine eleganciją" patylėčiau, nes jis yra mėgėjas kabinti etiketes tiems, kurie nesutinka su jo nuomone ir kurių jis visai nepažįsta.
Vantuzas    Pen, 2019-09-06 / 22:18
miestietis stebina. Nu viska supranta ir už "kitu šiauličiu". Nu ir deputatas milicininkas...
Gal juokaujate    Pir, 2019-09-09 / 18:08
kad "V.Rudokas, ir su savo profesionalumu, ir su savo vidine elegancija". Ar tai užbetonuota aikštė, iškirsti medžiai ir raudų siena yra profesionalaus architekto požymis? O gal tai Maskvos Raudonosios aikštės arba Kuršėnų aikštės plagiatas ? O kur dar keisčiausias sprendimas, kai didėjant automobilių srautui, pačiame centre prie savivaldybės drastiškai susiaurinta važiuojamoji gatvės dalis ir stipriai praplatinta pėsčiųjų zona, nors ten per dieną praeina ne daugiau 100 žmonių, užtat automobilių spūstis ryte ir vakare įspūdingos. Gal kas nors galėtų paaiškinti tokių sprendimų logiką? Nes šiaip tai jie atrodo absurdiški.
taigi    Ant, 2019-09-10 / 00:39
gaila, kad dabar tokių "profesionalų" įvairiose srityse jau yra - svarbiausia ištikimas ("lojalus")

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.