Už sveikuolišką iššūkį – 250 eurų bauda

Redakcijos archyvo nuotr.
Šiaulių apskrities policijos vadovas Ramūnas Sarapas patikino, kad šiuo metu vertinamos visos šio įvykio detalės.
Užvakar socialiniame tinkle „Facebook“ pasklido šiauliečio Martyno pasakojimas apie jo susitikimą su policijos pareigūnais, kuris virto ketvirčio tūkstančio eurų bauda. Feisbuko paskyroje išplatinta informacija sulaukė daugiau nei pusės tūkstančio žmonių „like“ ir pusantro šimto komentarų, kurių dauguma nukreipti policijos adresu. Ką apie tai mano Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovas Ramūnas Sarapas?

Atgal į Šiaulius

„Tikriausiai nebūč̌iau treneris, jeigu man nepatiktų varžybos. Šią savaitę pasinėriau į darbovietės tarptinklines ėjimo varžybas. Tikslas aiškus – nueiti kuo daugiau žingsnių.

Visą savaitę išvaikščiojau Šiaulius skersai ir išilgai, nueidavau per dieną 20–40 kilometrų ir vis pavydėdavau kolegoms iš didesnių miestų, kurie turi ilgus ir gerus vaikščiojimo takus. Na, o pas mus, nueini per visą miestą (nuo Ginkūnų iki „Promo“) ir turi savo sąskaitoje menkus devynis kilometrus.

Nusprendžiau savaitgalį įlipti į TOP3 ir nueiti iki savo kaimo. 57 kilometrai – geras iššūkis. Įsidėjau į kuprinę du termosus, tris „powerbankus“, atsargines kojines, batus ir išėjau.

Grožiuosi miškais, kvėpuoju grynu oru, ko negaliu sau leisti mieste, nes reikia dėvėti kaukę. Einasi gerai. Nuėjau apie 35 kilometrus – jau ir Pakruojis visai čia pat. Ir staiga pralenkia mane policija, užstato automobilį skersai kelio ir įsijungia švyturėlius. Atsidūstu...

Paklausia, kur einu, kiek liko dar eiti. Paskui išpurto kuprinę, sako, gal kontrabandą nešu. Paaiškinu, kad esu plaukimo treneris, tokiais dalykais neužsiimu, dalyvauju iššūkyje ir einu pas močiutę.

Po to sekė visi duomenų pateikimai – tiek asmeniniai, tiek močiutės. Dar klausė manęs, ar galim važiuoti į vietą patikrinti. Sakiau, žinoma, bet jie pasirinko lengvesnį būdą ir Registrų centre sužiūrėjo, kad močiutė registruota ne viena, o su savo sūnumi.

Bandau aiškinti situaciją, kad sūnaus namuose net nebūna, kad močiutė, būdama 80 metų, pati su dviračiu važiuoja iki artimiausios parduotuvės tris kilometrus, kad maisto nusipirktų ir kad aš,̌ persirgęs koronavirusu ir turintis antikūnų testą, jos neužkrėsiu, o padarysiu staigmeną ir pats jai parnešiu maisto produktų. Nesiklausė manęs.

Liepė sėstis į automobilį̨ ir sakė,̇ parveš mane namo. Dar bandžiau prašyti, kad duotų įspėjimą ir apgręžtų (girdėjau per žinias, taip daro), bet ne. Išleido mane ties Šiaulių ženklu, dar liepė pastovėt lauke, kol protokolą išrašys (lyg negalėjo to padaryti kol 20 minučių važiavom iki čia). Gavau baudą, ironiškai palinkėjo gero kelio ir išsiskyrėme.

Gerai, kad aš stabilios psichikos, o gal kažką kitą̨ nuovargis nuo tiek kilometrų, nepasiektas tikslas ir pareigūnų nesiskaitymas kaip su žmogumi būtų privedęs prie neapgalvotų sprendimų. Apie išaugusią savižudybių statistiką per karantiną greičiausiai pareigūnai nieko negirdėjo...

Grįžau namo, dar pasivaikščiojau po Šiaulius ir vis tiek įveikiau savo planuotus 57 kilometrus. Išvada, nekirskite savivaldybių nei automobiliu, nei „peškamobiliu“, nes 50–100 eurų dovanų čekis gali virsti mažiausiai 250 eurų bauda.

Beje, jei netyčia skaito TIE pareigūnai, tai siūlau jums mainus, jūs man apmokate baudą, o aš jums dovanoju visus metus plaukimo treniruotes.

Lietuvos policija turi šūkį – Ginti. Saugoti. Padėti. Man jis labai patinka, ir būtų patikęs dar labiau, jei suprasčiau, ką ir nuo ko gynė, saugojo ir kam šiuo atveju padėjo pareigūnai. Tikrai nesakau, kad visi pareigūnai tokie, tik norėjau pasidalyti savo istorija“, – asmeninėje feisbuko paskyroje rašo šiaulietis Martynas.

Komentatoriai – už ir prieš

Tik pasirodžius Martino istorijai, jo paskyrą užplūdo lankytojai ir komentatoriai. Cituojame keletą išsamiausių komentarų.

E. P. N.: „Aš irgi važinėju po visą LT darbo reikalais be problemų, bet norėjo namo neįleisti, nes deklaracijos nebuvau pasiėmusi. Tai gerai, kad posėdis 13 valandą buvo numatytas, tai privalėjo įleisti į savo miestą. Žodžiu, kai eisite sportuoti, tada suprasite, kad bet kur, bet kas gali nubausti...“

K. L.: „Mane įtikintų tik gautas ir nufotografuotas kvitas. Aš tarp dviejų savivaldybių gyvenu, reikia ir darbo, ir asmeniniais reikalais važinėti, netikiu, nesąmoninga istorija“.

E. S. „Lietuvos policija nusitaikė į sportuojantį žmogų! Ech, kaip nemalonu skaityti, kad mano Pakruojyje tokie nesusipratėliai policininkai. Aš asmeniškai turėjau reikalų su puikiausiai savo darbą suprantančiais, operatyviai reagavusiais pareigūnais! Apmaudu, jog šaukštas deguto statinę medaus sugadino“.

L. R. „Pagal Lietuvos įstatymus šiuo metu daugiausiai prekybos centruose, taip išeina, einam ten ir vaikštom, nes ten nėra koronos. Kiek dar ės visiems gyvenimus? Verslus naikina, iš vaikų mokslą atėmė, parkus atėmė, nesvarbu, kad grynas oras mūsų sveikatai ir imunitetui yra gėris. Ką dar uždraus, gal langus atsidaryt namuose, kur vadinamieji burbulai? Mama važiavo maisto pirkti ir baudą gavo, nesvarbu, kad ji gyvena kaime ir nėra parduotuvės“.

Š. K.-B.: „Neseniai kalbinau kitos sporto šakos trenerį, kuris nuo sausio 1 dienos keliavo aplink Lietuvą. Pasakojo, kad vos keliose vietose sutiko policijos pareigūnus. Tačiau kiekvienas sutiktas išgirdęs apie jo paties sau iškeltą tikslą, tik sėkmės linkėjo. O čia... Gėdinga. Žemiau plintuso“.

J. U.: „Nors sprendimai neadekvatūs, bet iš aukščiau. Vadinasi, turime jų paisyti. Niekas per daug nesigilina, teisingi jie ar ne, žmoniškumas čia toli. Taip nusprendė ir viskas. Po kiek laiko, manau, bus gėda ir sprendėjams, ir vykdytojams. O mes išgyvensim, tik per sveikata tai duoda“.

E. A.-I.: „Keisčiausia skaityti komentarus, teisinančius pareigūnus.. Kad visokių reikia, kad jiems davė įsakymus ir t.t... Nu bet ne, įsakymų kabinėtis prie einančio keliu žmogaus niekas nedavė.. Kuprinių tikrinti juo labiau... Daug kas šioje istorijoje nėra normalu ir to neturėtų leisti patys pareigūnai sau. Ir žmonėms neturėtų atrodyti, kad tai norma. Nu ne!“.

Komisaras: galėjo būti ir kitaip

Situaciją „Šiaulių kraštui“ apibendrina Šiaulių apskrities policijos viršininkas Ramūnas SARAPAS:

„Komisariato vadovas nedalyvauja procese, kai yra fiksuojamas pažeidimas. Sprendimą priima pats pareigūnas. Akivaizdu, kad pažeidimas yra užfiksuotas. Geras ar blogas!!! Retorinis klausimas visam policijos darbui, nes dažnai žmonės nesutinka su mūsų sprendimais.

Valstybė imasi visų priemonių, kad suvaldyti situaciją. Piliečiai privalo laikytis ir paklusti, o policijai yra pavesta kontroliuoti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi tvarkos. Ar galėjo šioje situacijoje būti kitaip? Galėjo!!! Vertiname ir turinį, ir aplinkybes.“