Naujausios
A. Beleckis buvo kaltinamas tuo, kad 2018 metų spalio 17 dieną paties vadovaujamoje Šiaulių nekilnojamojo turto agentūroje pažadėjo nukentėjusiajai D. S. kaip fizinis asmuo paskolinti trūkstamą 45 000 eurų sumą namui įsigyti. Dėl tokios finansinės pagalbos moteriai kreiptis į A. Beleckį patarė vienas jos pažįstamas.
Minėtą dieną A. Beleckis nukentėjusiajai pateikė užpildyti du neprotestuotinus paprastuosius vekselius po 2 700 eurų, bendrai 5 400 eurų sumai, kaip paskolos dalį, pagal kuriuos nukentėjusioji D. S. iki 2018 metų gruodžio 17 dienos įsipareigojo jam grąžinti 5 400 eurų, nors jis nukentėjusiajai jokių pinigų pagal surašytus vekselius neperdavė, o nukentėjusioji jokių pinigų negavo.
Tą dieną, anot teismo, moteris agentūroje užpildė ne mažiau kaip 6 neprotestuotinus paprastuosius vekselius (po 2 700 eurų), iš kurių du buvo be klaidų, o likę keturi su klaidomis. Moteris tuos vekselius ir padavė A. Beleckiui, o jis juos pasidėjo ir laikė pas save minėtoje nekilnojamojo turto agentūroje.
Spalio 19-ąją nukentėjusioji nuvyko pas notarą dėl minėto namo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tačiau sutarties pasirašyti nepavyko, kadangi parduodamo namo bendrasavininkė ir jos atstovė advokatė atsisakė pasirašyti tokią sutartį, nes pamatė, jog 45 000 eurų paskolą nukentėjusiajai suteikia fizinis asmuo.
D. S. nuvykus pas A. Beleckį į nekilnojamojo turto agentūrą ir jam apie tai pasakius, vyras tyčia, pasinaudodamas susiklosčiusia situacija bei siekdamas apgaule gauti naudos sau, piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios pasitikėjimu, iš stalčiaus ištraukė spalio 17 dieną du jos pasirašytus neprotestuotinus paprastuosius vekselius ir juos perkirpo per pusę, apatines vekselių puses atiduodamas nukentėjusiajai, o viršutines pasilikdamas sau, taip parodydamas, kad tarp jų jokių sutartinių turtinių įsipareigojimų nebėra. Likusių keturių vekselių negrąžino ir nesunaikino, įtikinęs nukentėjusiąją, kad jie yra beverčiai.
Bylos duomenimis, 2019 metų sausio 7 dieną verslininkas vieną iš keturių su klaidomis nesunaikintų vekselių pateikė Šiaulių miesto notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo, kuris tą pačią dieną išdavė vykdomąjį įrašą dėl 2 717,16 euro sumos iš D. S. išieškojimo. A. Beleckis šį vykdomąjį dokumentą tą pačią dieną pateikė antstolei.
Nukentėjusioji į antstolės banko sąskaitą pervedė daugiau kaip 3 000 eurų, tačiau A. Beleckis pinigų negavo – antstolė sustabdė vykdomąją bylą, nes jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.
Bylą išnagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismas 2020 metų lapkričio 18 dieną A. Beleckį išteisino, kaip nepadariusį nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Šį teismo nuosprendį valstybinis kaltintojas apskundė Šiaulių apygardos teismui.
Apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas konstatavo, jog A. Beleckis suvokė, kad nukentėjusioji D. S. nėra jam skolinga pagal paprastąjį vekselį 2 700 eurų sumai su klaidingai nurodytu jo asmens kodu, tai yra suvokė, kad naudoja apgaulę nukentėjusiosios ir notaro atžvilgiu. Teisėjų kolegija panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir paskelbė naują nuosprendį, kuriuo A. Beleckis dėl sukčiavimo pripažintas kaltu ir jam paskirta 5 000 eurų bauda. Iš nuteistojo nukentėjusiajai priteista 1 050 eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Apkaltinamąjį nuosprendį nuteistasis ir jo gynėjas kasacine tvarka apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris šių metų birželio 8 dieną kasacinį skundą atmetė ir paliko galioti apeliacinės instancijos teismo paskelbtą apkaltinamąjį nuosprendį.
