Pavojingų atliekų turėtojai stos prieš teismą

AAA nuotr.
Pavojingos naftos produktų atliekos buvo sandėliuojamos neleistinoje vietoje ir neleistinomis sąlygomis.
Vienos Pakruojo rajone įsikūrusios atliekų perdirbimo įmonės direktorius, kaltinamas aplinkosaugos pažeidimais ir aplaidžiu įmonės finansinės apskaitos tvarkymu, šios įmonės vyriausioji buhalterė bei buvęs direktorius, taip pat kaltinami aplaidžiai tvarkę finansinę apskaitą, netrukus stos prieš Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėjus.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2020 metų sausio mėnesį pagal gautą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcijos pareiškimą. Jame nurodyta, kad aplinkos apsaugos pareigūnai Pakruojo ir Panevėžio rajonuose neplaninio patikrinimo metu rado 731 talpyklą su, manoma, neaiškios kilmės pavojingomis naftos produktų atliekomis.

Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, o tyrimui vadovavo Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Erika Girgždienė, duomenimis, organizuodamas bendrovės darbą, duodamas nurodymus pavaldiems darbuotojams, įmonės direktorius pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles ir, įtariama, netinkamai laikė bei sandėliavo 1 726,34 kubinio metro pavojingų naftos produktų atliekų. Aplinkos apsaugos departamento specialistų skaičiavimu, joms išsiliejus aplinkai padaryta žala siektų daugiau nei 16 milijonų eurų.

Tęsiant tyrimą surinkta duomenų, kad būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, įmonės direktorius nuo 2014 metų lapkričio mėnesio iki 2020 metų sausio mėnesio buhalterinėje apskaitoje neįformino įsigytų atliekų už daugiau nei 1,7 milijono eurų. Buvęs įmonės direktorius metais anksčiau savo ruožtu neįformino medžiagų už daugiau nei 321 tūkstantį eurų.

Skaičiuojama, kad buhalterė, būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, per penkerius metus į įmonės finansinę apskaitą įtraukė dokumentais nepagrįstas atsargų pajamavimo ir nurašymo operacijas iš viso už daugiau nei du milijonus eurų. Remiantis turimais duomenimis, už 2013–2020 metus negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio.

Už aplaidų finansinės apskaitos tvarkymą griežčiausia numatoma bausmė – laisvės atėmimas iki dvejų metų, už aplinkos apsaugos pažeidimus – laisvės atėmimas iki trejų metų.