Naujausios
Pasisavino duomenis, paskui pinigus
Birželio 25 dienos popietę po 16 valandos šiaulietė, Paukščių tako gyventoja, gavo AB „Swedbank“ vardu prisistačiusio asmens atsiųstą trumpąją žinutę, kuria ji informuota apie neva dėl abejotinos bankinės operacijos užblokuotą banko paskyrą. Žinutėje buvo ir nuoroda, kurią sukčius rekomendavo nuspausti ir suvesti visus prisijungimo prie savo banko duomenis.
Šiaulietei išpildžius nurodymus, sukčius neteisėtai perėmė elektroninės bankininkystės duomenis, kuriais pasinaudojęs iš sąskaitos pagrobė 600 eurų.
Po dienos analogiškas sukčiavimo atvejis užfiksuotas ir Telšių rajone. Nenustatytas asmuo, AB „Swedbank“ vardu atsiuntęs trumpąją žinutę, iš 18-mečio jaunuolio neteisėtai perėmė elektroninės bankininkystės duomenis, kuriais pasinaudojęs iš sąskaitos pagrobė 1 500 eurų.
Šiaulių apskrities policijos atstovė Gailutė Smagriūnienė atskleidė kelias minėtų nusikaltimų detales. Tyrimų duomenimis, internetiniai nusikaltėliai, parengę įtikinamą trumposios žinutės tekstą, atsitiktine tvarka pasirenka abonentus – vienu metu išsiunčiama šimtai ar net tūkstančiai trumpųjų žinučių. Tikėtina, kad iš tiek gavėjų, vienas kitas asmuo išdėstytus nurodymus įvykdys ir sukčiai nesunkiai galės įsibrauti į jų sąskaitą ir nusirašyti ten saugomus pinigus.
„Gavę tokią žinutę, jokių būdu nebandykite įeiti į savo elektroninį banką per atsiųstą nuorodą. Jei vis dėlto suabejojote, ar informacija nėra melaginga, įeikite į sąskaitą įprastu būdu“, – sakė G. Smagriūnienė.
Bankas pataria, kaip apsisaugoti
AB „Swedbank“ savo interneto svetainėje išdėsto minėtų sukčiavimų subtilybes.
„Kaip tai vyksta? Atrodo lyg su jumis telefonu, elektroniniu paštu, pokalbių programėle arba SMS žinute susisiekė „Swedbank“. Susisiekimo priežastis dažniausiai yra kažkas skubaus, susijusio su jūsų sąskaita, pavyzdžiui, siūloma užblokuoti neteisingą pervedimą, užkardyti neteisėtus veiksmus, patvirtinti kokių nors duomenų teisingumą, pranešama apie jums skirtą pinigų pervedimą.
Elektroniniu paštu ar SMS žinute esate nukreipiami į svetainę, kuri atrodo kaip interneto banko prisijungimo langas. Skambučio metu Jūsų gali būti prašoma nurodyti naudotojo ID, asmens kodą, kortelių PIN kodus ar jų numerius. Po kurio laiko telefone galite išvysti savo turimos prisijungimo priemonės atsiųstą prašymą suvesti slaptažodžius.
Paradoksalu, bet sukčius siekia, kad būtent Jūs patys duotumėte sutikimą bankui įvykdyti mokėjimo operaciją. Taip yra todėl, kad tokiu atveju Jums būtų kur kad sunkiau susigrąžinti operacijos sumą.
Kaip to išvengti? Situacijas, susijusias su jūsų pinigais, visuomet vertinkite budriai ir kritiškai. Pagalvokite, ar tikrai bankui reikia gauti Jūsų prisijungimo duomenis tam, kad būtų sustabdytos neteisėtos operacijos interneto banke? Ar tikrai Jūs turite suteikti leidimą kitam asmeniui prisijungti prie jūsų interneto banko, kai ne jūs, o jis su jumis nori atsiskaityti? Ar tikrai pasiūlymą dėl labai sėkmingų investicijų reikia priimti čia ir dabar, jei neturite pakankamai patirties?
Niekada niekur ir niekam neatskleiskite savo banko duomenų (naudotojo ID, kortelės informacijos ar PIN kodų).
Neatsisiųskite jokių priedų iš elektroninių laiškų, ypač, jei juos gavote nelauktai, be jokių išankstinių susitarimų. Patikrinkite, ar el. laiškų iš banko adresai baigiasi @swedbank.lt – jei ne, veikiausiai tai sukčiai ir tokio laiško geriau net neatidarinėkite.
