Panevėžio mero byloje – baigiamasis etapas

Redakcijos archyvo nuotr.
Korupciniu nusikaltimu kaltinamas Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas netrukus turėtų išgirsti Šiaulių apygardos teismo sprendimą.
Panevėžio miesto savivaldybės mero Ryčio Mykolo Račkausko, mero patarėjos Gintarės Maskoliūnienės, kaltinamų piktnaudžiavimu, Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje korupcijos byloje pradėtos sakyti baigiamosios kalbos. Pirmoji kalbėjo valstybės kaltinimą byloje palaikanti prokurorė.

Savo baigiamojoje kalboje valstybės kaltintoja, išdėsčiusi esminius baudžiamosios bylos motyvus bei apibendrinusi kaltę įrodančią medžiagą, pabrėžė, kad kaltinamiesiems už padarytas nusikalstamas veikas kartu su paskirtomis bausmėmis turi būti taikomos ir prevencinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis – padėti užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Tarp tokių priemonių – turto konfiskavimas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Šiuo atveju, anot valstybės kaltintojos, toks rezultatas būtų – neteisėtai, už savivaldybės pinigus gauti Gyventojų nuomonės tyrimas ir veiksmų programa, skirta rinkimams. Kadangi šio intelektualaus produkto paimti negalima, prokurorės teigimu, išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – savivaldybės panaudoti pinigai viešajam pirkimui.

Prokurorė teismo prašė R. M. Račkauską ir G. Maskoliūnienę pripažinti kaltais už padarytas jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir paskirti bausmes – 40 tūkstančių eurų dydžio baudą kiekvienam, atimti kiekvienam teisę dirbti valstybės tarnyboje 5 metus, iš abiejų kaltinamųjų solidariai konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 472 eurus.

Lapkričio 12 dieną numatomame posėdyje teismas numato išklausyti kaltinamųjų gynėjų kalbas.

Byloje jau apklausti visi proceso dalyviai, tarp kurių ir abu kaltinamieji. Meras savo kaltę neigė. R. M. Račkausko apklausa pradėta dar gegužę. Iš pradžių buvo išklausyti atitinkami slaptai įrašyti pokalbiai, po to meras atsakinėjo į valstybės kaltintojos, kitų teismo proceso dalyvių užduotus klausimus. Kaltinamasis kai kurių pokalbių detalių pakomentuoti negalėjo, nes jų tiesiog neprisiminė. Tačiau pabrėžė, kad šiuose pokalbiuose jis jokio kriminalo neįžvelgia, anot kaltinamojo, įvairiuose pasitarimuose jis visada akcentuodavęs, kad už savivaldybės lėšas perkamos paslaugos negali turėti nieko bendra su asmenine politine veikla. Prokurorės kai kuriuos teiginius, jos užduodamus klausimus R. M. Račkauskas pavadino interpretacijų konstravimu. Kaltinamasis pažymėjo, jog sudarytos minėtų viešųjų pirkimų sutartys iki šiol nėra nuginčytos, šias sutartis meras pavadino absoliučiu pozityvu.

Bylos duomenimis, Panevėžio meras, talkinant patarėjai, galbūt davė neteisėtus nurodymus miesto savivaldybės administracijos tarnautojams. Įtariama, taip buvo siekiama, kad organizuojamų viešinimo ir komunikacijos srities viešųjų pirkimų konkursų, organizuojamų savivaldybės, laimėtoja taptų su M. V. (jau mirusiu trečiuoju šioje byloje kaltinamu asmeniu) susijusi įmonė. Taip pat gali būti, jog su šiuo asmeniu iš anksto buvo suderintos paslaugų kainos, perkamų paslaugų apimtys, kitos detalės. Buvo susitarta ir dėl tolesnio bendradarbiavimo, kad konsultacines paslaugas Panevėžio miesto savivaldybė ir ateityje pirks iš vilniečio atstovaujamos bendrovės.

Baudžiamoji byla, kurioje ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos, prokuratūros pareigūnai, Šiaulių apygardos teisme pradėta nagrinėti 2019 metų vasarą.