Naujausios
„Kas trečia moteris Lietuvoje patiria įvairių formų ir įvairių lygių smurtą šeimoje (...) Eurobarometras Lietuvoje matavo, kad 22 proc. Lietuvoje sako, kad smurtas pateisinamas tam tikrose sąlygose. Taip pat visuomenė Lietuvoje mąstė, kad tai yra moters kaltė. Manau, tai yra visų žiniasklaidos priemonių pareiga išaiškinti, tai žmonėms. Apie 80 proc. ES moterų yra patyrusios vienokį ar kitokį smurtą nuo savo partnerio intymioje aplinkoje (...) Kodėl moterys, merginos, mergaitės neturi drąsos to pasakyti? Nes visoje ES nėra didelis pasitikėjimas policijos ir teisėsaugos institucijomis“, – sakė Europos lyčių lygybės instituto direktorė Virginija Langbakk.
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris teigė, kad smurto artimoje aplinkoje pasitaiko visuose visuomenės sluoksniuose. Anot jo, yra daug priežasčių, didinančių riziką moterims patirti smurtą artimoje aplinkoje. Viena jų – partneris, kuris smurtavo praeityje. „Glaudesnis policijos bendradarbiavimas su organizacijomis, teikiančiomis pagalbą smurtą patyrusioms moterims, padeda identifikuoti šiuos padidintos rizikos veiksnius ir į juos atsižvelgti“.
“47 tūkst. pranešimų apie smurtą šeimoje. Dažniausiai tai, fizinio skausmo sukėlimas (…) Kyla dėl konfliktų šeimoje, dėl buitinių dalykų (...) dažniausiai tai būna ne pirmas atvejis kuomet smurtaujama. Tai visuose visuomenės sluoksniuose pasitaikantys įvykiai“, – sakė E. Šileris.
„60 proc. nuo smurto nukentėjusių žmonių iš viso nesikreipia į teisėsaugos institucijas (...) Paprasta matematika, prie tų 47 tūkst. pranešimų apie smurtą pridėkite ir tą 60 proc., kurie nesikreipia (...) Reikia kreiptis į specializuotos pagalbos centrus ir gauti nemokamą pagalbą. Kreipkimės“, – teigė Moterų informacijos centro programų vadovė Rugilė Butkevičiūtė.
Lapkričio 25-ąją, minint Tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną, Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) pristatė rizikų vertinimo gidą, kaip pagerinti šalies teisingumo, teisėsaugos ir sveikatos apsaugos institucijų bendradarbiavimą, efektyviau kovoti su šia jautria socialine problema.
„Parengtos rizikų vertinimo rekomendacijos pasitarnaus Lietuvos policijai geriau apsaugant su smurtu artimoje aplinkoje susiduriančias moteris ir, tikimės, padės užkirsti kelią tragiškiems atvejams, kurie baigiasi mirtimi. Be to, ilguoju laikotarpiu tai stiprins moterų pasitikėjimą policija ir skatins jas patyrus partnerio smurtą drąsiau į įvykio vietą kviesti pareigūnus“, – sako V. Langbakk.
Rugilė Butkevičiūtė, Moterų informacijos centro programų vadovė pabrėžia, jog Lietuvoje veikiantys Specializuotos pagalbos centrai teikia pagalbą moterimis, patyrusiomis partnerio smurtą.
„Moterys, nutarusios palikti smurtaujantį partnerį, susiduria su ypatingai didele rizika patirti pasikartojantį smurtą, persekiojimą, manipuliavimą vaikais, todėl būtina stiprinti koordinuotą tarpinstitucinį darbą užtikrinant nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių moterų ir jų vaikų saugumą bei pagalbą“, – sako R. Butkevičiūtė.
