Gal policija laukia tragedijos?

Kerš­tau­to­jo ob­jek­tas – au­to­mo­bi­lis

Jo­lan­ta į sa­va­ran­kiš­ką gy­ve­ni­mą yra iš­lei­du­si vy­riau­sią­ją duk­rą, džiau­gia­si tu­rin­ti anū­ką. Ant­ram vai­kui nė­ra de­šim­ties me­tų.

Mo­te­ris ke­le­tą pa­sta­rų­jų me­tų gy­ve­no su drau­gu. Šie­met ap­si­spren­dė nu­trauk­ti ry­šius. Ta­čiau vy­ras at­si­sa­kė pa­lik­ti na­mus.

Po sa­vai­tė­mis be­si­tę­su­sių įti­ki­nė­ji­mų šei­mi­nin­kė iš­kvie­tė po­li­ci­ją. Jų aki­vaiz­do­je įna­mis su­si­rin­ko daik­tus ir iš­ke­lia­vo.

Dėl sau­gu­mo mo­te­ris pa­kei­tė bu­to, so­do na­me­lio du­rų už­rak­tus. Ta­čiau ne­pas­te­bė­jo, kad din­gę leng­vo­jo au­to­mo­bi­lio at­sar­gi­niai rak­te­liai.

Po ke­lių die­nų Jo­lan­ta pa­ma­tė įsi­bro­vi­mo į au­to­mo­bi­lį po­žy­mius. Vė­liau re­mon­ti­nin­kai nu­sta­tė, kad į ben­zi­no ba­ką pri­pil­ta neaiš­kios kil­mės me­džia­gos. Re­mon­to iš­lai­dos ga­li su­da­ry­ti šim­tus eu­rų.

Vai­ruo­to­ja nea­be­jo­jo, kad bu­vęs gy­ve­ni­mo drau­go kerš­tau­ja.

"Pats iš­si­da­vė, kai tur­gu­je priė­jęs nu­si­šai­pė: "Tai už­si­len­kė ma­ši­na, o rak­te­liai – tai pil­ko­je ran­ki­nė­je", – sa­kė Jo­lan­ta. – Ta­da ir pa­žiū­rė­jau, kad ne­bė­ra. Sup­ra­tau, jog nie­kas ki­tas ne­ga­lė­jo paim­ti, tik jis."

Dėl su­ga­din­to au­to­mo­bi­lio mo­te­ris krei­pė­si į Ak­me­nės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą. Nu­ro­dė, kad įta­ria bu­vu­sį gy­ve­ni­mo drau­gą. Ke­ti­no ra­šy­ti pa­reiš­ki­mą.

"Po­li­ci­nin­kas tik pa­si­klau­sė, jo­kių do­ku­men­tų neuž­pil­dė, o ga­lop nu­ra­mi­no: "Mes jį iš­kvie­si­me, pa­si­kal­bė­si­me", – me­na Jo­lan­ta.

Gra­si­ni­mai te­le­fo­nu

Ke­lias sa­vai­tes tęsėsi prie­kaiš­ta­vi­mai ir gra­si­ni­mai te­le­fo­nu. Mo­te­ris į skam­bu­čius neat­sa­ki­nė­jo. Tuo tar­pu SMS ži­nu­tės vis plū­do. Taip pat – ir Jo­lan­tos gi­mi­nėms, bend­ra­dar­biams.

Ji su­rin­ko ir iš­sau­go­jo de­šim­tis ži­nu­čių. Štai ke­lios iš­trau­kos:

"...esu kerš­tin­gas, ji daug ko ne­teks, jau ma­ši­na pra­džia bu­vo, tu­riu ir aš drau­gų, neap­sau­gos jos nie­kas."

"Su to­kiom ka­lėm rei­kia be gai­les­čio, nai­kin­ti..."

"Aš suor­ga­ni­zuo­siu, kad jos duk­rą de­por­tuo­tų".

"... ji ken­tės, ne­teks ar­ti­mo, aš jai atim­siu, vi­są gy­ve­ni­mą tu­rės pa­mink­lą."

"Ar ži­nai koks jaus­mas, kaip mo­ti­na ne­ten­ka sū­naus, vi­so­kių at­si­ti­ki­mų bū­na."

Iš­si­gan­du­si dėl sū­naus mo­te­ris ant­rą kar­tą krei­pia­si į po­li­ci­ją.

"Aš jau­čiu rea­lią grės­mę vai­kui ir sau, – tei­gė Jo­lan­ta. – Iš­gir­dau lyg nu­ro­dy­mą: "Tai da­bar vai­ko ne­lies­kim". Nep­rieš­ta­ra­vau, jei pa­rei­gū­nas sa­ko, tai ži­no, ką da­ro".

Tad pa­reiš­ki­me už­fik­suo­ta tik tai, kad pa­reiš­kė­ja jau­čia bai­mę dėl sa­vo sau­gu­mo.

Mo­te­ris su­pra­to, kad vai­ką ap­sau­go­ti ga­li Vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­ba.

"Nors bu­vau gir­dė­ju­si, jog ji dir­ba griež­tai, tar­kim, pa­lik­čiau ma­ža­me­tį vai­ką vie­ną na­muo­se be prie­žiū­ros, kaip ma­ma oho ko­kių san­kci­jų su­lauk­čiau, o kai šei­mos na­riu bu­vęs žmo­gus rea­liai kal­ba apie su­si­do­ro­ji­mą su vai­ku – nė po­li­ci­ja ne­rea­guo­ja", – sam­pro­tau­ja Jo­lan­ta.

Po tri­jų die­nų Jo­lan­ta iš po­li­ci­jos ga­vo pra­ne­ši­mą, kad "at­lie­kant ap­lin­ky­bių pa­tiks­li­ni­mą bu­vo pra­ves­tas po­kal­bis" su bu­vu­siu mo­ters drau­gu, jis įspė­tas bei "su­pa­žin­din­tas su at­sa­ko­my­be".

Su­nio­ko­tas so­do na­me­lis

Tą pa­čią die­ną, kai po­li­ci­ja ra­šė at­sa­ky­mą Jo­lan­tai, bu­vęs drau­gas mo­ters se­se­rei iš­siun­tė ži­nu­tę: "Ji nei so­de nie­ko ne­tu­rės, jau ma­ši­na už­si­len­kė, kerš­tas sal­džiau­sias gink­las".

Pra­na­šys­tė pa­si­tvir­ti­no, pa­na­šu, kad po ke­lio­li­kos va­lan­dų.

Da­bar jau ra­šo­ma pa­čiai Jo­lan­tai: "Pro ta­vo so­dą praū­žė vie­su­las". Mo­te­ris tuo me­tu va­žia­vo kon­sul­ta­ci­jai pas psi­cho­lo­gą: gra­si­ni­mai pa­ken­kė svei­ka­tai.

Prieš vi­dur­nak­tį vėl SMS ži­nu­tė: "Pa­si­žiū­rėk sa­vo so­dą".

Ry­te kai­my­nas pa­skam­bi­no: "Ta­vo so­das su­nio­ko­tas".

Jo­lan­ta iš­si­kvie­tė po­li­ci­nin­kus. Ra­do iš­plė­šy­tus lan­gus, nu­dras­ky­tas sie­nų len­te­les.

Vėl ra­šė pa­reiš­ki­mą po­li­ci­jai. Da­bar jau pa­rei­gū­nai ne­be­siū­lė nu­ty­lė­ti apie grės­mę sū­nui.

"Po ke­lių sa­vai­čių po­li­ci­ja pa­ga­liau raš­tu už­fik­suo­ja ma­no tei­gi­nius apie su­ga­din­tą au­to­mo­bi­lį, – sa­kė Jo­lan­ta. – Bet pa­bai­gę tvar­ky­ti do­ku­men­tus pa­prog­no­za­vo: "Ir vėl jam nie­ko ne­bus, nes to­kie Lie­tu­vos įsta­ty­mai".

Mo­te­ris neišt­vė­rė: "Tai bent nu­sta­ty­kit at­stu­mus ne­siar­tin­ti prie ma­nęs ir ma­no vai­ko. Ar man bū­ti­na at­neš­ti sa­vo gal­vą – tik ta­da jums bū­sią įro­dy­mai".

Spa­lio 15 die­ną Jo­lan­ta pa­ra­šė pa­reiš­ki­mą Šiau­lių apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­rai, pra­šy­da­ma pra­dė­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl gra­si­ni­mo nu­žu­dy­ti ar sun­kiai su­trik­dy­ti žmo­gaus svei­ka­tą, žmo­gaus te­ro­ri­za­vi­mą bei sis­te­min­gą bau­gi­ni­mą, nau­do­jant psi­chi­nę prie­var­tą.

Ki­tą die­ną po­li­ci­ja in­fo­ma­vo, kad iki­teis­mi­nis ty­ri­mas pra­dė­tas – spa­lio 16-ają.

"Dė­ko­ja­me už pa­si­ti­kė­ji­mą ir kad krei­pė­tės su pa­reiš­ki­mu (skun­du) dėl įvyk­dy­tos nu­si­kals­ta­mos vei­kos", – ra­šo­ma po­li­ci­jos raš­te.

Tei­ses gins ad­vo­ka­tas

"Kol ne­tu­rė­jau rei­ka­lų su po­li­ci­ja, ja pa­si­ti­kė­jau, bet, kai dėl sa­vo bė­dų su įro­dy­mais kaip eta­ti­nė dar­buo­to­ja ten vaikš­tau, o įta­ria­ma­jam nie­ko ne­da­ro­ma, jis ma­ne to­liau te­ro­ri­zuo­ja – pa­si­bai­sė­jau Ak­me­nės po­li­ci­nin­kais, ku­rie efek­ty­viai ne­dir­ba, o lyg tei­si­na­si, gal ko­kį de­šimt kar­tų sa­kę: 'To­kie Lie­tu­vos įsta­ty­mai", – tei­gė Jo­lan­ta.

Ji ap­si­spren­dė ieš­ko­ti ad­vo­ka­to pa­gal­bos. Su­ra­do Vil­niu­je. Ad­vo­ka­tas per­žiū­rė­jo dau­giau kaip 1,5 tūks­tan­čio po­pie­riaus la­pų me­džia­gos.

"Pa­dir­bė­jo­me ta link­me"

"Šiau­lių kraš­tui" Ak­me­nės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­kas Ro­lan­das Ka­ra­lius tei­gė: "Mes tik­rai pa­dir­bė­jo­me ta link­me".

Jis siū­lo fak­tus ver­tin­ti ne per jaus­mų, emo­ci­jų pri­zmę, o tei­si­niu as­pek­tu.

R. Ka­ra­lius sa­kė: "Kol vyks­ta iki­teis­mi­nis ty­ri­mas, – ne­ko­men­tuo­siu kam pri­klau­so koks tur­tas. Bet jei žmo­nės gy­ven­tų kar­tu, tar­kim, pen­ke­rius me­tus ir kar­tu in­ves­ta­vo į nau­do­ja­mą tur­tą, tai ko­kia nors da­lis, sa­ky­kim, iš­rink­ta da­li­mis – ka­žin ar tik­rai tai tur­to ap­ga­di­ni­mas. Pa­vyz­džiui, na­me­lio".

Pa­sak R. Ka­ra­liaus, ga­li bū­ti tai­ko­mas Lie­tu­vos Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 145 straips­nis – gra­si­ni­mas nu­žu­dy­ti ar sun­kiai su­trik­dy­ti žmo­gaus svei­ka­tą ar­ba žmo­gaus te­ro­ri­za­vi­mas – tik tuo at­ve­ju, kai su­vo­kia­ma, jog gra­si­ni­mas yra rea­liai įvyk­do­mas. To­dėl bet koks gra­si­ni­mas nė­ra bau­džia­mo­sios tei­sės ob­jek­tas. No­rint tuo įsi­ti­kin­ti rei­kia su­rink­ti duo­me­nis.

"Tik tu­rint pa­kan­ka­mai duo­me­nų ga­lė­jo­me pra­dė­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą", – sa­kė R. Ka­ra­lius.

Po­li­ci­ja dar lau­kia įver­ti­ni­mo dėl so­do na­me­lio ža­los, pri­klau­so­mai nuo jos dy­džio ga­li bū­ti bau­džia­mo­ji tei­se­na. Apie leng­vo­jo au­to­mo­bi­lio ga­li­mas re­mon­to iš­lai­das dėl su­ga­di­ni­mo taip pat nė­ra gau­ta jo­kių skai­čia­vi­mų.

"Tik įver­ti­nus vi­su­mą dėl na­me­lio, au­to­mo­bi­lio, SMS ži­nu­čių, taip pat at­si­žvel­giant, kad mo­te­ris rea­liai bi­jo – įta­ria­ma­jam jau tai­ko­mos san­kci­jos", – sa­kė R. Ka­ra­lius.

– Mo­te­ris krei­pė­si į po­li­ci­ją dėl SMS ži­nu­čių, ku­rios ke­lia grės­mę ne tik jai, bet ir ma­ža­me­čiams sū­nui, o pa­rei­gū­nas nu­ro­dė: "Tai da­bar vai­ko ne­lies­kim".

– Ne­ži­nau, ką pa­rei­gū­nas pa­sa­kė. Kiek­vie­nas žmo­gus at­sa­ko už sa­ve. Ma­nau, kad pa­rei­gū­nas pir­miau­sia ver­ti­na ne suau­gu­sio­jo in­te­re­sus, o vai­ko. Nes jis pa­žei­džia­miau­sias. Tad abe­jo­ju, ar mes ga­lė­jo­me pa­sa­ky­ti tai, kas tei­gia­ma mo­ters. Kai ka­da mes, po­li­ci­ja, ne vis­ką su­pran­ta­me. Bū­na, kad kal­ba­mės apie tą pa­tį da­ly­ką, bet su­pran­ta­me vi­siš­kai skir­tin­gai.

Apie drau­gus "su mės­ma­lėm"

Va­kar re­dak­ci­jai­Jo­lan­ta at­siun­tė dar vie­ną jai skir­tą elekt­ro­ni­nį laiš­ką. Ra­šo­ma: "Tu pa­reiš­ki­mų ra­šyk kiek no­ri, grį­šiu, jei pa­so­dins..."

Pas­kui pri­me­na, kad Jo­lan­ta klau­su­si bu­vu­sio gy­ve­ni­mo drau­go bro­lį – už ką per­se­kio­to­jas bu­vo at­si­dū­ręs ka­lė­ji­me. Ir tę­sia laiš­ką: "... pa­sa­kė, kad už va­gys­tę, ne­gi sa­kys, už kaž­kie­no gy­vy­bę".

Bai­gia­mas teks­tas: "... aš ir tu­riu drau­gų su mės­ma­lėm"..

 Tai bent nu­sta­ty­kit at­stu­mus ne­siar­tin­ti prie ma­nęs ir ma­no vai­ko. Ar man bū­ti­na at­neš­ti sa­vo gal­vą.