„Investuotoja“ patyrė nuostolių ir tapo įtariamąja

Policijos nuotr.
Iš kriptovaliutos užsidirbti sugalvojusi šiaulietė ne tik prarado pinigus, bet ir tapo įtariamąja dėl sukčiavimo.
Liudytojos statusą turėjusi 59 metų šiaulietė netikėtai tapo įtariamąją. Išaiškėjo, kad ji kartu su bendrininkais užsiėmė sukčiavimais ir taip įgijo svetimo turto.

Patikėjo finansine sėkme

Tyrimą Šiaulių apskrities policijos pareigūnai pradėjo 2020 metų rugsėjo pabaigoje, gavę iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos informaciją dėl minėtos šiaulietės trijuose bankuose gaunamų finansinių pavedimų. Pajamų kilmės moteris paaiškinti negalėjo.

2020-ųjų pradžioje šios šiaulietės akis užkliuvo už reklamos apie galimybę užsidirbti, investuojant į kriptovaliutas. Tuo metu moteris nedirbo ir neturėjo pajamų, tad nutarė užsiimti investicijomis ir užsiregistravo nurodytame interneto tinklalapyje. Šiaulietė apie investicijas neturėjo jokio supratimo, tačiau jai pagelbėti pasisiūlė su ja susisiekusi brokerė-analitikė.

Su „brokerės“ pagalba moteris į savo kompiuterį parsisiuntė programą „AnyDesk“, kuri sudarė galimybę „brokerei“ prisijungti prie šiaulietės kompiuterio ir naudotis jos elektronine bankininkyste.

„Pagalbininkės“ „pastangomis“ moteris prarado apie 1 500 eurų savo investuotų pinigų. Manydama, kad pinigus prarado dėl savo kaltės, ji pradėjo ieškoti kitos investavimo platformos, tikėdamasi sėkmės. Tų pačių metų birželį ji užmezgė ryšį su viena bendrove, kurios atstovas, išklausęs apie nesėkmingą moters investicinę veiklą, suprato, kad apie tokią veiklą ji nieko nesupranta, todėl pasisiūlė padėti ir dirbti jam.

Šiaulietės darbas nebuvo sudėtingas. Jai tereikėjo skirtinguose bankuose savo vardu atsidaryti sąskaitas ir per „AnyDesk“ programą leisti su ja bendravusiam bendrovės atstovui prisijungti prie jos kompiuterio ir dirbti su jos sąskaitomis.

Vyras užtikrino, kad viskas šioje veikloje legalu, paprašė jos atsiųsti savo anketinius duomenis, dokumentų nuotraukas, patvirtinančias jos tapatybę, gyvenamąjį adresą ir kita, nurodydamas, kad atsiųs jos įdarbinimo dokumentus.

Šiaulietė įdarbinta nebuvo. Žadamo atlyginimo suma sukosi apie 1 000 eurų, priklausomai nuo jos pagalbos. O pagalba buvo tokia: savo kompiuteryje ji įjungdavo programą „AnyDesk“, pranešdavo apie į jos sąskaitas atėjusius pinigus, telefonine aplikacija „Smart-ID“ patvirtindavo bendrovės atstovo atliekamus pavedimus iš savo sąskaitos.

Moters sąskaitomis buvo naudojamasi nuo 2020 metų liepos iki rugsėjo mėnesio. Iš viso į jas buvo pervesta daugiau nei 200 000 eurų, kuriuos bendrovės atstovas persivesdavo į savo žinioje esančias sąskaitas. Nuo kiekvieno pavedimo moteriai būdavo paliekama tam tikra pinigų suma.

Po trijų mėnesių iš visų bankų, per kurių sąskaitas buvo vykdomi pervedimai, moteris sulaukė prašymų nurodyti į jos sąskaitas patenkančių pinigų kilmę.

Tariamas investicinės bendrovės atstovas ją ramino, kad pats parengs raštus bankams ir viskas bus gerai. Tačiau paaiškinimai buvo netinkami ir visos moters sąskaitos buvo užblokuotos.

Šiaulietės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ji suprato, kad buvo įtraukta į nusikalstamą veiką ir tapo tyrimo metu nenustatytų sukčių bendrininke, kad nepažįstamasis apgavo ne tik ją, tačiau ir kitus asmenis, iš kurių sąskaitų į jos sąskaitą buvo pervedami pinigai.

Fiktyvūs brokeriai, fiktyvūs advokatai

Dėl sukčiavimo pradėto ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytas ratas žmonių, susiviliojusių pasiūlymais pelningai investuoti į kriptovaliutas. Tarp jų – ir 68 metų Klaipėdos rajono gyventojas. 2020 metų liepos mėnesį jis, patikėjęs tariamais investuotojais į prekybą kriptovaliutomis, į minėtos šiaulietės banko sąskaitą pervedė 12 000 eurų.

Kadangi vyras pats naudotis kompiuteriu ir internetinėmis programomis nemokėjo, tai jis sudarė galimybę, naudojantis ta pačia „Anydesk“ programa, jo kompiuteryje ir banko sąskaitose šeimininkauti tariamiems investicijų konsultantams. Šie jo vardu investicijoms iš „Big Bank“ paėmė 8 000 eurų paskolą ir ją kartu su vyro sąskaitoje buvusiais 4 000 eurų pasisavino.

Klaipėdiečiui elektroniniu paštu buvo atsiųstas virtualus valiutų pokyčių grafikas, kuris jį džiugino, nes buvo matyti, kaip sėkmingai auga jo investicijos.

Tačiau po kiek laiko su investavimo konsultante susisiekti darėsi vis sunkiau, kol ji dingo. Klaipėdietis rado skelbimą apie advokatų kontorą, padedančią susigrąžinti pinigus iš nesąžiningų brokerių. Tačiau tai buvo fiktyvi kontora, tų pačių sukčių bendrininkai, kurie už paslaugas nurodė nupirkti kriptovaliutos už 7 000 eurų ir šiuos pinigus patys sau persivedė, naudodamiesi „Anydesk“ programa. Vėliau tariamos advokatų kontoros atstovė nurodė, kad pinigai dingo, dar vėliau pasakė, kad vyras neskambintų. Taigi klaipėdietis iš viso prarado 19 000 eurų.

Nuo sukčių nukentėjusį vyrą kreiptis į policiją paskatino Šiaulių apskrities policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai, pradėję tirti per šiaulietės banko sąskaitas plaunamų pinigų kilmę ir pradėję ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.