Automobilių įmonės vadovas kaltinamas finansinėmis aferomis

ŠAT nuotr.
50-metis vienos Šiaulių uždarosios akcinės bendrovės vadovas netrukus stos prieš Šiaulių apygardos teismą. Jis kaltinamas finansiniais nusikaltimais.
Šiaulių apygardos teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje dokumentų klastojimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu, neteisingų duomenų apie pajamas teikimu ir turto pasisavinimu įtariamas 50-metis vienos Šiaulių uždarosios akcinės bendrovės direktorius.

Už automobilius mokėta daugiau

Šiaulių apskrities policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, bendradarbiaudami su prokurorais, išsiaiškino, kad vadovas galimai vykdė nusikaltimą apgaule versdamasis automobilių prekyba.

Automobiliais prekiaujančios bendrovės veikla įtarimų sukėlė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tikrinusiai jos 2018–2019 metų pajamų deklaracijas.

Apie įtarimus dėl galimo mokesčių slėpimo buvo pranešta Šiaulių apskrities policijos pareigūnams, kurie pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Jo metu buvo apklausti 69 iš bendrovės automobilius įsigiję asmenys.

22 pirkėjų pateikta informacija bylojo, kad už įsigytus automobilius jie sumokėjo didesnes pinigų sumas, nei nurodyta automobilių pirkimo dokumentuose. Vienais atvejais sumos skyrėsi šimtais, kitais atvejais – ir tūkstančiais eurų.

Pirkėjai su direktoriumi atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Tačiau pinigų priėmimo kvitai pirkėjams nebūdavo išduodami.

Pirkėjams išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, transporto priemonių pirkimo sutartyse, kasos pajamų orderiuose ir pinigų priėmimo kvituose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie parduotų transporto priemonių kainas ir tokie suklastoti dokumentai pateko į buhalterinę apskaitą.

Įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, direktorius, įtariama, nuo 2017 metų sausio mėnesio iki 2019-ųjų vasario nuslėpė dalį pajamų ir pasisavino didelės vertės bendrovei priklausantį turtą – 26 250 eurų. Dėl to buvo išvengta apie puspenkto tūkstančio eurų mokesčių.

Vieni transporto priemonių pirkėjai teigė realiai mokamos ir dokumentuose įrašytos pinigų sumos skirtumo nepastebėję, kiti aiškino, kad tam neteikė reikšmės, treti tvirtino, jog jiems buvo paaiškinta, kad tai daroma, siekiant sumažinti mokesčius valstybei.

Taigi pirkėjai savo parašu automobilio pirkimo dokumentuose patvirtindavo mažesnę kainą nei realiai mokėjo. Tokiais neteisėtais veiksmais jie prisidėdavo prie mokesčių nesumokėjimo valstybei.

Savinosi pinigus už ryšio paslaugas

UAB vadovui be minėto nusikaltimo, taip pat pareikšti kaltinimai dėl kitu būdu pasisavintų pinigų.

Atleidus vieną darbuotoją iš įmonės ir pastarajam toliau naudojantis įmonei priklausančiu mobiliuoju, už paslaugas apmokėdavo pati įmonė.

Buvęs darbuotojas geranoriškai atiduodavo pinigus už mobiliojo ryšio paslaugas vadovui, tačiau kaltinamasis šių pinigų neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais ir juos pasiimdavo.

Baudžiamasis kodeksas už šiauliečiui inkriminuojamus nusikaltimus numato įvairias bausmes, tarp kurių – laisvės atėmimas iki 10 metų.

Kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.

Susijusios naujienos