Naujausios
Tyrimas: verslininko konspiracija perkąsta
Kriminalinės policijos dienai kasmet rengiamas tradiciniu tapęs konkursas „Metų seklys“. Šiemet geriausiais Šiaulių ir Telšių apskričių policijos sekliais pripažinti Ekonominių nusikaltimų tyrimų valdybos darbuotojai. Pareigūnai nustatė, kad Šiauliuose veikianti automobilių importu ir prekyba užsiimanti įmonė, lyginant su pardavimo apimtimis, oficialiai gauna neįtikėtinai mažai pelno. Tyrėjai perprato painias verslo gudrybes ir surengė didžiulę operaciją, atliko per 30 kratų, po kurių pareiškė įtarimus 5 asmenims. Šiuo metu atliekamas didelis ikiteisminis tyrimas, kuris gali plėstis ir į kitas užsienio šalis.
2020 metų pabaigoje Šiaulių apskrities Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai turėjo informacijos, kad Šiauliuose veikianti viena didžiausių automobilių iš JAV importu ir jų prekyba užsiimti įmone apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą bei, siekdama išvengti mokesčių, mokesčių administratoriui teikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną bei turtą.
Pagal pareigūnų užfiksuotas automobilių pardavimo apimtis verslininkas per metus gavo neįtikėtinai mažai pelno. Tačiau jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn nebuvo pakankamai įrodymų, nes įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama ir kai kurios pajamos fiksuojamos. Šiaulių pareigūnai pradėjo rinkti duomenis, siekdami nustatyti, kaip veikia nusikalstamos veikos mechanizmas. Kadangi bendrovė išsiskyrė dideliais veiklos pajėgumais ir nusikalstamoje veikloje dalyvavę asmenys laikėsi įvairios konspiracijos, šis tyrimas pareikalavo iš tyrėjų specifinių žinių – buhalterinių, informacinių technologijų ir kitų, nestandartinių tyrimuose retai taikomų metodų.
Sudarytai tyrimo grupei teko analizuoti informaciją apie bendrovės struktūrą, jos darbuotojus bei identifikuoti galimai įvykusius fiktyvius veiklos sandorius su automobilių perpardavinėtojais ir kitais juridiniais bei fiziniais asmenimis. Paaiškėjo, kad verslininkas taikė keletą nusikalstamos veiklos mechanizmų.
Pirmąjį mechanizmą pareigūnams pavyko atskleisti greičiausiai: parduodamas automobilį, verslininkas pardavimo sandorio neįtraukdavo į savo įmonės buhalterinę apskaitą.
Antras „juodojo versliuko“ mechanizmas buvo sudėtingesnis. Bendrovė iš JAV pargabentus techniškai netvarkingus automobilius be jokių pirkimo-pardavimo dokumentų parduodavo Šiaulių mieste veikiantiems automobilių perpardavinėtojams, kurie tuos pačius, tik jau suremontuotus automobilius, oficialiai nedalyvaudami pardavimo sandoriuose, parduodavo per verslininko žinioje esančias fiktyviems sandoriams įkurtas užsienio kompanijas arba per trečiųjų šalių gyventojus, fiktyviai naudodami jų anketinius duomenis. Pirkimo-pardavimo sutartyje būdavo nurodoma labai maža suma, motyvuojant, kad automobiliai esą po eismo įvykio, su defektais. Tokie pardavimo sandoriai buvo labai naudingi verslininkui ir niekur oficialiai prekyboje nefigūruojantiems automobilių perpardavinėtojams, slepiant mokesčius – automobilio vertė išaugdavo iki 10 kartų, tačiau po tokios naudojamos pirkimo-pardavimo grandinės verslininkas ir bendrininkaujantys automobilių prekeiviai sėkmingai išvengdavo privalomų mokesčių.
Tyrėjai perprato ir trečiąją – „tarptautinę“, schemą. Paaiškėjo, kad įmonė iš JAV aukcionų atgabentus apgadintus ir Lietuvoje sutvarkytus prabangius automobilius „Ford Mustang“, „Dodge Challenger“, „Chevrolet“, siekdama išvengti privalomų mokesčių, pardavimo sandorius vykdė per dvi Lietuvoje fiktyviai įregistruotas, verslininko žinioje esančias įmones itin žemomis kainomis (tokių kaštų neužtektų net automobiliui iš JAV į Lietuvą pargabenti). Šių įmonių direktoriais buvo paskirti ne kartą teisti, Lietuvos teisėsaugos ieškomi, kartais net užsienio šalių piliečiai. Vėliau per minėtas fiktyvias įmones automobiliai buvo išgabenami į Ispanijos karalystę ir parduodami šios šalies rinkoje. Ispanijoje šių automobilių realizacija rūpinosi vienas iš verslininko šeimos narių.
Pareigūnai nustatė ir gana įdomių detalių, pavyzdžiui, kai kuriuos sandorių dokumentus pasirašydavo nieko bendro su automobilių prekyba neturintys asmenys, už tai gaunantys piniginį atlygį.
Tyrėjai birželio 15–16 dienomis pajėgas mobilizavo aktyviems veiksmams. Jų įgyvendinimui prireikė ir kolegų iš Vilniaus, Panevėžio, Klaipėdos apskričių komisariatų, ir Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, ir Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių valdybos darbuotojų pagalbos. Tądien buvo atlikta per 30 kratų, po kurių dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo ir neteisingų duomenų apie pajamas teikimo įtarimai pareikšti penkiems asmenims – keturiems šiauliečiams, tarp kurių viena moteris, ir vienam Vilniaus miesto gyventojui.
Įmonės vadovas visada yra atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą. Tačiau minėtas 53 metų direktorius Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą bei institucijas ignoravo ir įmonės buhalteriją tvarkė taip, kaip jam buvo naudingiau.
Įtariama, kad, siekdamas nuslėpti dalį gautų pajamų, jis, apgaulingai tvarkydamas bendrovės buhalterinę apskaitą bei neapskaitydamas visų gaunamų pajamų, nuo 2018 metų sausio iki 2021 metų birželio siekė išvengti beveik 100 tūkstančio eurų pridėtinės vertės mokesčio. Šiaulių AVMI specialistų skaičiavimu, iš įmonės veiklos buvo gauta apie 500 tūkstančių eurų pajamų, nors pats verslininkas metinėje 2020 metų pajamų deklaracijoje buvo nurodęs, kad yra gavęs keliskart mažesnes pajamas – nepilnai 50 tūkstančių eurų.
Automobiliais iš JAV prekiaujančios įmonės direktorius ne tik aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, bet ir aplaidžiai tvarkėsi įmonės teritorijoje. Kratos metu buvo rasta netinkamai sandėliuojamų aplinkai kenksmingų medžiagų. Šio pažeidimo tyrimas buvo perduotas Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių valdybos darbuotojams.
