100 000 eurų aferos autoriai stos prieš teismą

Prokuratūros nuotr.
Naudojant įvairius sukčiavimo būdus, buvo pasisavinta stambi pinigų suma.
Fiktyviai įdarbinti darbuotoją, kad jos vardu būtų galima paimti didžiulius vartojimo kreditus, o pinigus pasidalyti – tokia nusikalstama veika buvo nustatyta per sėkmingą prokuratūros ir policijos tyrimą. Šiaulių apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai sukčiavus apgaule imant vartojimo kreditus ir kitais su tuo susijusiais nusikaltimais pareikšti penkiems vyrams ir vienai moteriai.

Į teisiamųjų suolą sėsiantiems asmenims pareikšti kaltinimai sukčiavimu. Didžiajai daliai jų teks atsakyti dėl dokumentų klastojimo ar disponavimo jais, taip pat – dėl nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo. Dviem iš jų pareikšti kaltinimai aplaidžiu apskaitos tvarkymu ir vienam jų – neteisėta juridinio asmens veikla.

Šioje baudžiamojoje byloje yra pareikšta civilinių ieškinių didesnei nei 96 tūkstančių eurų sumai.

Ikiteisminį tyrimą atlikę Šiaulių apskrities Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai nustatė šešis kaltinamuosius iš Vilniaus, Kauno ir Radviliškio rajono. Manoma, kad veikdami pagal nusikalstamos veikos schemą jie iš aštuonių finansines paslaugas teikusių bendrovių 2019 metų gegužę suklastojant dokumentus gavo vartojimo kreditų už 109 995 eurus. Kreditų sumos, gautos iš vienos įmonės, siekė 5–25 tūkstančių eurų.

Tyrimo metu surinkta duomenų, kad nusikalstamai veikai įgyvendinti buvo sugalvota vienoje Kauno bendrovėje projektų vadove fiktyviai įdarbinti kaltinamą radviliškietę ir neva mokėti jai kas mėnesį apie 2,5 tūkstančio eurų darbo užmokestį.

Moteris buvo fiktyviai įdarbinta, tačiau realiai jokio darbo neatliko ir atlyginimo negavo. Įtariama, kad atgaline data buvo klastojami darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo sutartis bei kasos išlaidų orderiai.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, šios, esą nuolat darbo užmokestį gaunančios, moters vardu buvo sukurta paskyra bei jos vardu užpildytos aštuonios paraiškos paskoloms gauti.

Radviliškietei į banko sąskaitą iš viso buvo pervesta virš 100 tūkstančių eurų. Didžioji dalis pinigų buvo išgryninti ir pasidalyti tarp jos ir kitų kaltinamųjų. Už tai, kad kaltinamoji sutiko savo vardu paimti paskolas, jai atiteko 9 500 eurų, už kuriuos ji nusipirko reikalingą žemės ūkio techniką, suremontavo namą.

Daugiau nei 19 tūkstančių eurų iš moters sąskaitos buvo pervesta Utenos įmonei, kuriai vadovavo vienas iš kaltinamųjų. Pinigai buvo pervesti už neva perkamą traktorių „John Deere“.

Atlikę tyrimą pareigūnai konstatavo, kad, siekiant nuslėpti ir įteisinti sukčiaujant gautus pinigus bei jų šaltinį, buvo legalizuotas šis (traktoriaus vertės) nusikalstamu būdu gautas turtas.

Dar 3 000 eurų buvo pervesti į kitos Kauno uždarosios akcinės bendrovės sąskaitą už tariamą automobilio „Lexus“ nuomą.

Tyrimo metu nustatyta, kad aplaidžiai tvarkyta Utenoje veikiančios įmonės, iš kurios neva buvo perkamas traktorius, buhalterinė apskaita. Taip pat nustatyta, kad Kauno bendrovė, kurioje buvo įdarbinta moteris, jokios veiklos realiai nevykdė. Šiai įmonei vadovavo vienas iš kaltinamųjų.