Politikai sprendžia, kur laidoti poetę

Vy­tau­to RUŠ­KIO nuo­tr.
Se­no­sio­se ka­pi­nė­se lai­do­ti lei­džia­ma tik išim­ties tvar­ka. Kam išim­tis tai­ky­ti, spren­džia mies­to po­li­ti­kai.
Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės po­li­ti­kai su­tri­kę – jų pra­šo­ma leis­ti išim­ties tvar­ka pa­lai­do­ti ne­be­vei­kian­čio­se se­no­sio­se Šiau­lių ka­pi­nė­se Eže­ro gat­vė­je poe­tės Ja­ni­nos Jo­vai­šai­tės pa­lai­kus. Rug­sė­jo 5 die­ną Ta­ry­ba spręs, ar ten­kin­ti šį poe­tės bi­čiu­lių pra­šy­mą.

J. Jo­vai­šai­tė mi­rė šių me­tų bir­že­lio 25 die­ną, vos prieš mė­ne­sį at­šven­tu­si sa­vo 90-me­tį. Jau ki­tą die­ną Sa­vi­val­dy­bė ga­vo pra­šy­mą leis­ti išim­ties tvar­ka ne­vei­kian­čių se­nų­jų mies­to ka­pi­nių Jo­vai­šų šei­mos lai­do­ji­mo rū­sy­je pa­lai­do­ti poe­tę Ja­ni­ną Jo­vai­šai­tę (Obu­cha­vi­čie­nę). Šiau­lie­tės pa­lai­kai bu­vo kre­muo­ti, lai­do­ti no­ri­ma ur­ną su pe­le­nais. Kiek vė­liau Sa­vi­val­dy­bė ga­vo dar vie­ną to­kį pra­šy­mą.

Šią sa­vai­tę dvie­juo­se ko­mi­te­tuo­se klau­si­mą pri­sta­tęs Ur­ba­nis­ti­nės plėt­ros ir ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Vir­gi­li­jus Stat­kus pa­brė­žė, kad se­no­sios mies­to ka­pi­nės Eže­ro gat­vė­je už­da­ry­tos dar 1959 me­tais. Tai pa­tvir­tin­ta ir vė­les­niais mies­to Ta­ry­bos spren­di­mais 2006–2012 me­tais.

De­par­ta­men­to va­do­vas aiš­ki­no, kad Jo­vai­šų šei­mos lai­do­ji­mo rū­sys is­to­ri­niuo­se do­ku­men­tuo­se nė­ra iden­ti­fi­kuo­tas, nes nė­ra iš­li­ku­sios au­ten­tiš­kos lai­do­ji­mo rū­sio pri­klau­so­my­bės len­te­lės. Tai, kad jis pri­klau­so poe­tės gi­mi­nei, V. Stat­kus sa­kė įsi­ti­ki­nęs 98 pro­cen­tais. Jo tei­gi­mu, lai­do­ji­mo rū­sio būk­lė yra ava­ri­nė. Jis siū­lė ki­tas al­ter­na­ty­vas – lai­do­ti poe­tę K. Do­ne­lai­čio ka­pi­nė­se jos tė­vų ka­pe ar­ba ko­lum­ba­riu­me.

Švie­ti­mo kul­tū­ros ir spor­to ko­mi­te­to po­sė­dy­je da­ly­va­vu­si ar­chi­tek­tė Elo­na An­ta­kaus­kė paaiš­ki­no, kad vyk­do poe­tės va­lią ir yra jos to­li­mų gi­mi­nai­čių įga­lio­ta pa­si­rū­pin­ti, kad ve­lio­nės pa­lai­kai at­gul­tų se­no­sio­se ka­pi­nė­se se­ne­lių rū­sy­je.

E. An­ta­kaus­kė su­ti­ko, kad krip­ta yra tik pa­ten­ki­na­mos būk­lės, ta­čiau tei­gė, kad ava­ri­nės būk­lės po­žy­mių nė­ra. Ji pa­ren­gu­si pro­jek­ti­nius pa­siū­ly­mus, kaip bū­tų ga­li­ma iš krip­tos šo­ni­nės sie­nos išim­ti ke­lias ply­tas ir į rū­sį nu­leis­ti ur­ną. Prieš tai at­si­svei­ki­ni­mo su poe­te ce­re­mo­ni­ja bū­tų su­reng­ta Sau­lės Laik­ro­džio aikš­tė­je. Po to sta­ti­nys Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos lė­šo­mis bū­tų už­mū­ry­tas, už­dė­ta at­mi­ni­mo len­te­lė. Tai at­lik­tų kva­li­fi­kuo­ti ant­ka­pių res­tau­ra­to­riai.

Poe­tės lai­do­tu­vė­mis be­si­rū­pi­nan­ti E. An­ta­kaus­kė sa­kė, kad ant rū­sio anks­čiau bu­vo ori­gi­na­li len­te­lė su už­ra­šu, ta­čiau jis pa­vog­tas.

E. An­ta­kaus­kė pri­mi­nė fak­tus, kad Teo­do­ras Jo­vai­šas iš­pir­ko že­mes se­no­sioms mies­to ka­pi­nėms pra­plės­ti ir ten pa­sta­tė sa­vo šei­mos krip­tą. Ko­mi­te­te da­ly­va­vo ir poe­tės bi­čiu­lė Aud­ro­nė Nei­man­tai­tė, ku­ri pa­sa­ko­jo, kad Ja­ni­nos Jo­vai­šai­tės pra­šy­mu prie rū­sio už­deg­da­vo žva­ku­tes.

"Ne­gi žmo­gus no­rės rū­pin­tis sve­ti­mu ka­pu?" – ar­gu­men­ta­vo mo­te­ris.

Bi­čiu­liai pa­sa­ko­jo, kad poe­tė bu­vo tik­ra, jog jo­kių pro­ble­mų ne­kils: "Ma­no se­ne­lis iš­pir­ko že­mes, sto­vi mū­sų krip­ta, ir man ne­leis pa­si­lai­do­ti?"

Sa­vi­val­dy­bės tei­si­nin­kai pa­tei­kė iš­va­das, kad se­no­sios mies­to ka­pi­nės yra Kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tas, jos ne­be­vei­kian­čios, to­dėl ten lai­do­ti ne­ga­li­ma.

Ko­mi­te­to na­rys Juo­zas Pab­rė­ža sa­kė su­tik­tų su to­kiais ar­gu­men­tais, jei Sa­vi­val­dy­bė iki šiol ne­bū­tų da­riu­si išim­čių. Ne kar­tą bu­vo leis­ta ten išim­ties tvar­ka lai­do­ti. Vie­na iš to­kių išim­čių tai­ky­ta Gar­bės pi­lie­tės Graž­by­lės Venc­laus­kai­tės ar­ti­mų­jų pra­šy­mu. J. Pab­rė­žos ma­ny­mu, poe­tė J. Jo­vai­šai­tė taip pat ver­ta tos išim­ties.

Be to, Sa­vi­val­dy­bė ga­vo Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to raš­tą, ku­ria­me ne­prieš­ta­rau­ja­ma dėl ga­li­mo pa­lai­do­ji­mo.

E. An­ta­kaus­kė at­krei­pė dė­me­sį, kad bi­čiu­liai rū­pi­na­si J. Jo­vai­šai­tės pa­lai­do­ji­mu vi­suo­me­ni­niais pa­grin­dais. Ji ak­cen­ta­vo Jo­vai­šų gi­mi­nės nuo­pel­nus: se­ne­lis ne tik iš­pir­ko že­mes, bet ir dos­niai au­ko­da­vo varg­šams. Tė­vas bu­vo trem­ti­nys, Si­bi­re or­ga­ni­zuo­da­vęs trem­ti­nių pa­bė­gi­mus.

J. Jo­vai­šai­tė iš­lei­do 13 poe­zi­jos rin­ki­nių, bu­vo Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos na­rė.

"Poe­tė iš­lei­do kny­gas sa­vo lė­šo­mis. Ji ne­bu­vo tin­ka­mai Sa­vi­val­dy­bės pa­gerb­ta nei 80-me­čio, nei 90-me­čio pro­ga, ne­skir­tas fi­nan­sa­vi­mas jos rin­ki­nio lei­dy­bai. Tad pra­šo­me bent įvyk­dy­ti jos pa­sku­ti­nį no­rą", – pra­šė E. An­ta­kaus­kė.

A. Nei­man­tai­tė pa­tvir­ti­no, kad na­mo, ku­ria­me gy­ve­no J. Jo­vai­šai­tė, da­bar­ti­niai sa­vi­nin­kai pa­ža­dė­jo sa­vo lė­šo­mis įreng­ti at­mi­ni­mo len­te­lę, įam­ži­nan­čią, kad ten gy­ve­no poe­tė.

Ko­mi­te­to na­rys Vai­das Ba­cys siū­lė po­li­ti­kams pa­gal­vo­ti apie se­nų­jų ka­pi­nių sta­tu­so iš už­da­ry­tų į ri­bo­to pa­lai­do­ji­mo kei­ti­mą. Taip bū­tų iš­veng­ta pre­ce­den­tų ir tei­si­nių ka­zu­sų.

Ji ne­bu­vo tin­ka­mai Sa­vi­val­dy­bės pa­gerb­ta nei 80-me­čio, nei 90-me­čio pro­ga, ne­skir­tas fi­nan­sa­vi­mas jos rin­ki­nio lei­dy­bai. Tad pra­šo­me bent įvyk­dy­ti jos pa­sku­ti­nį no­rą.