Kužių moksleiviai įveikė Kužių partizanų kelius

Autorės nuotr.
Šiaulių rajono Kužių gimnazijos moksleiviai, vadovaujami mokytojų Violetos Laurutienės, Daivos Virkutienės, Ilonos Kazlauskienės, keliavo Nepriklausomybės kovų partizanų takais.
Šiaulių rajono Kužių gimnazijos moksleiviai, vadovaujami mokytojų Violetos Laurutienės, Daivos Virkutienės, Ilonos Kazlauskienės, birželį įgyvendino tarpdisciplininį projektą „Nepriklausomybės kovų partizanų takais“.

Šimtmetis praėjo nuo to laiko, kai pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, nepriklausomybę paskelbusią jauną Lietuvos valstybę puolė nauji priešai.

Iš šiaurės, Latvijos pusės, Lietuvos sodžius siaubė bermontininkų gaujos. Buvo užėmę Kužių mokyklą, bažnyčią, geležinkelio stotį, Amalių dvarą, pradinę mokyklą. Vietiniai gyventojai negalėjo ramiai gyventi, jie telkėsi savo namų ir Tėvynės gynybai.

Organizacinio darbo ėmėsi broliai Šemetos: Feliksas, Ipolitas ir Aleksas, kuriam tuo metu buvo tik 16 metų. Iš aplinkinių kaimų – Smiltynės, Amalių, Vaišnorių, Džiuikių, Tyrelkų, Ryškiškių, Stonaičių – į Kužių partizanų būrį broliai Šemetos suvienijo apie 50 vyrų.

Istorijos, informacinių technologijų, biologijos, geografijos, pilietiškumo dalykus apimantis projektas sudomino II klasės gimnazistus Augustą Jasiūną, Erlandą Visocką ir Kornelijų Karalių, septintos klasės moksleives Viliją Ribakovaitę ir Vaidą Gelžinytę, šeštos klasės mokinę Gerdą Bernotaitę. Aktyviai į projektą įsijungė ir Kužių gimnazijos penktokai Kamilė Paštuolytė, Arminas Raudonis, Martynas Grakauskas, Nojus Bitinas, Goda Ribakovaitė.

Projekto tikslas buvo sudaryti 1919 metų nepriklausomybės kovų partizanų kelių maršrutą žemėlapyje, įvardinti vietoves, keliaujant susipažinti su aplinka, ten augančiais augalais, mokytis naudoti internetinę GPS, žingsnių skaičiavimo programėles. Informacinis projekto šaltinis buvo pavasarį Kužiuose pristatyta Alekso Šemetos (1903-1968) knyga „Eilinio partizano atsiminimai“.

Nors prieš 100 metų tose vietovėse buvo daugybė sodybų, sodybėlių, šiuo metu, kur beužmesi akį, tik dirbami laukai. Vienur, kitur vidury lauko tarsi nebylūs istorinių įvykių liudininkai stovi vieniši galingi medžiai, menantys čia buvusius vienkiemius.

Buvęs išeivijos žurnalistas, 1919-ųjų Nepriklausomybės kovų dalyvis Aleksas Šemeta smulkiai aprašė tų dienų įvykius. Atokvėpio valandėlę vartėme ir skaitėme knygos ištraukas. Būtent knygos „Eilinio partizano prisiminimai“ ištraukos paįvairino žygeivių bekelės kelionę nepriklausomybės kovų partizanų takais.

Nelengva buvo įveikti partizanų kelią ir mūsų gimnazijos mokiniams. Kelionės pabaigoje surengė poilsio valandėlę prie vandens telkinio. Biologijos mokytoja I. Kazlauskienė supažindino mokinius su įvairiais augalais, kurių mokiniai, nors ir buvo matę, bet nežinojo. Iš puokštės priskintų gėlių traukė po vieną ir vardino: Kupolė, Veronika, rugiagėlė, ramunė, dilgėlė ... Žygį baigėme pasiekę Gilaičių gyvenvietę, anksčiau Ryškiškėmis vadintą.

Projekto dalyviai sudarė Kužių partizanų būrio kovų maršrutą: Smiltynės kaimas – Kasčiukų miškas – Vaišnorių kaimas–Džiuikių kaimas – Tyrelkų kaimas – Švendrės miškas – Gilaičių gyvenvietė (anksčiau Riškiškių kaimas) – Stonaičių kaimas.

Tikimės, kad juo galės pasinaudoti ir kitų Šiaulių rajono mokyklų moksleiviai. O maršruto ilgis arti 10 kilometrų, kuriuos įveikėme per puspenktos valandos.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.