Naujausios
Kontrolierė kalta nesijaučia
Kontrolės komitetas svarstė Šiaulių gyventojo kreipimąsi į Šiaulių miesto savivaldybę su peticija, kuria reikalaujama atstatydinti Savivaldybės kontrolierę Ingą Šimkūnaitę-Andriulienę.
Žmogus argumentavo, kad dar 2022 metais jis kreipėsi į kontrolierę dėl miesto Tarybos narių kanceliarinių išlaidų panaudojimo (vadinamųjų „čekiukų“) teisėtumo. Jis gavo Savivaldybės kontrolierės atsakymą, kad Tarybos nario veikla nėra detaliai aprašyta, o išmokos mokamos laikantis teisės aktų. Kontrolieriaus tarnyba nevertina, ar šios politikų išlaidos susijusios su Tarybos nario veikla. Kaip paaiškėjo 2023 metais kilusios „čekiukų akcijos“ metu, daugelio savivaldybių politikai piktnaudžiavo kanceliarinėmis išlaidomis, jiems buvo iškeltos baudžiamosios ir civilinės bylos.
Pareiškėjo nuomone, jei kontrolierė būtų tinkamai atlikusi savo pareigas, būtų galėjusi užkirsti kelią kanceliarinių išlaidų neteisėtam panaudojimui. Keliamas kontrolierės kompetencijos klausimas ir siūloma ją atšaukti iš pareigų.
Kadangi Kontrolės komitetas nesprendžia kontrolierės priėmimo ar atleidimo klausimų, komiteto pirmininkas Zakiras Medžidovas pasiūlė kreiptis į merą, kad jis inicijuotų sprendimo projektą dėl kontrolierės atšaukimo iš pareigų, kuris būtų svarstomas miesto Taryboje.
Tokiam pasiūlymui pritarė du komiteto nariai, prieštaravo vienas. Iš viso komitete dirba 5 politikai, du komiteto posėdyje nedalyvavo.
Kadangi daugelis Tarybos narių irgi turi problemų dėl „čekiukų“, pirmiausia balsavo, ar jie galėtų nenusišalinti, kitaip klausimas negalėtų būti svarstomas.
Kontrolierės ginti stojo daugiausia problemų dėl kanceliarinių lėšų netinkamo panaudojimo turintis – tiek civilinę, tiek baudžiamąją bylą – Gintautas Lukošaitis.
Jis pareiškė, kad kontrolierė šioje situacijoje yra visiškai „ne prie ko“, nes „klaikią tvarką“ nustatė Seimas. Jis būrė, kad ateis laikas, kai „čekiukai“ kokiame nors Seimo tyrimo komitete bus vertinami kaip antivalstybinė veikla, o jo paties byla esanti „daugybiškai“ klastota.
„Politiko veikla neapibrėžta nei laike, nei erdvėje. Realiai mums buvo nemokama už darbą“, – dėstė politikas, nors tuomet be kanceliarinių išlaidų buvo apmokama iki 40 politiko darbo valandų.
Kontrolierė Inga Šimkūnaitė-Andriulienė ironiškai pasiteiravusi, ar pagal kiekvieno šiauliečio skundą komitetas siūlo rengti Tarybos sprendimo projektus, dėstė argumentus, kodėl savo kaltės minėtoje situacijoje nejaučianti.
Pirmas „tvirtas“ argumentas: gyventojui buvo atsakyta, nurodyta, kad atsakymą gali skųsti, bet neskundė.
Kitas dalykas – teisė aktuose nenustatyta, kas yra Tarybos nario veikla ir nekeliamas reikalavimas Savivaldybės tarybai tai apibrėžti.
„Tarybos nariai neturėjo nurodyti, kokiai veiklai naudojo išlaidas. Jie nėra subjektai, kurie turėtų atsiskaityti mūsų tarnybai“, – aiškino kontrolierė, pabrėžusi, kad vėlesni įvykiai ir parodė, kad teisinis reguliavimas – ydingas, nes buvo atsisakyta kanceliarinių išmokų ir pereita prie apmokamo darbo.
Kontrolės komitetas nusprendė, kad jei meras matys teisinį pagrindą, parengs Tarybos sprendimo projektą dėl kontrolierės atšaukimo iš pareigų.
Komiteto narys Martynas Šiurkus akcentavo, kad Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos finansavimas turėtų būti atskirtas nuo Savivaldybės, kad ji būtų nepriklausoma nuo miesto Tarybos. Dabar ši tarnyba turi mažokai savarankiškumo, nes finansavimas, atlyginimai ir priedai priklauso nuo mero ir Tarybos.
Pagaliai į ratus Kontrolės komitetui
Kontrolės komitetas siekė išsiaiškinti, ar meras Artūras Visockas, skirdamas priedus prie atlyginimo biudžetinių įstaigų vadovams, nepažeidė nustatytos tvarkos, kai skyrė priedą drausminę nuobaudą gavusiam švietimo įstaigos vadovui. Meras komitetui pateikti informaciją atsisakė, nors teisės aktai tai įpareigoja padaryti.
Ginti savo bičiulį A. Visocką ir vėl šoko G. Lukošaitis. Pamiršdamas, kad biudžetinių įstaigų vadovai yra viešieji asmenys, politikas aiškino, kad informacija neteikiama, vadovaujantis asmens duomenų apsaugos principais. Jo įsitikinimu, Tarybos nariai, o juolab visuomenė, neturi teisės žinoti, kam, kodėl ir kiek priedų skyrė meras iš miesto biudžeto lėšų.
Jo manymu, meras yra renkamas žmonių ir turi „subjektyvią teisę“ spręsti, kam skirti nuobaudą arba priedą. Politikas „pamiršo“, kad ir Tarybos nariai irgi yra renkami žmonių.
Tarybos narys greičiausiai negirdėjo, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra išaiškinusi, jog mokyklų vadovų (direktorių) darbo užmokestis gali būti viešinamas, nes jie laikomi viešojo sektoriaus vadovais, o jų atlyginimas mokamas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto. Leidžiama viešinti mokyklos direktoriaus pareigybę, darbo užmokestį ar jo intervalą, priedus ar premijas, konkrečią sumą su pavarde, jei tai susiję su viešosiomis pareigomis.
Komiteto pirmininkas kreipėsi į Vyriausybės atstovą Šiaulių ir Telšių apskritims dėl to, kad meras nevykdo teisės aktų. Taip pat kreipėsi į Antikorupcijos komisiją.
„Kai tu nenori tokių dalykų sakyti, tai reiškia, kad tu turi kažkokių asmeninių dalykų, kuriuos nori slėpti“, – reziumavo komiteto narys M. Šiurkus.
Kontrolės komitetas taip pat siekė išsiaiškinti, kodėl 2021 metais Savivaldybė pirko Šiaulių viešojo logistikos centro intermodalinio terminalo techninio projekto koregavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugą neskelbiamų derybų būdu iš vienintelio šaltinio, o ne skelbė viešą pirkimo konkursą.
Savivaldybė už projekto korekciją sumokėjo apie 400 tūkstančių eurų, o pats projektas kainavo kelis kartus pigiau. Tiesa, jis buvo rengtas beveik prieš dešimtmetį.
Kai kuriuos komiteto narius suglumino tai, kad komiteto posėdyje nepasirodė nei Administracijos direktorius, nei Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė, nors buvo kviesti. Nors buvo atsiųstas raštas, kuriame situacija paaiškinta, komiteto nariai neturėjo galimybės išanalizuoti situaciją iš esmės. Nuspręsta Administracijos pareikalauti išsamesnės informacijos.
