2026 metų Šiaulių miesto biudžetas – be ambicijų?

Gintarės DAKNYTĖS nuotr.
Šiaulių miesto taryba valdančiųjų balsais patvirtino 2026 metų miesto biudžetą.

Vasario 5 dieną Šiaulių miesto savivaldybės taryba patvirtino vieną svarbiausių metų dokumentų – 2026 metų Šiaulių miesto savivaldybės biudžetą. Miesto ižde šiems metams suplanuota 351,3 milijono eurų ir tai yra 27 milijonais daugiau nei praėjusiais metais, tačiau į šių metų miesto iždą perkelti net 35 milijonai eurų, kurie liko nepanaudoti 2025 metais.

Savivaldybės biudžetą sudaro 9 programos. Šiaulių miesto savivaldybės 2026 metų biudžeto projekto didžiausia dalis – 50,6 procento – tenka Švietimo programai. Ji šįmet didėja apie 20 milijonų eurų ir tai susiję su darbuotojų darbo užmokesčio augimu. Urbanistinės plėtros ir infrastruktūros programai tenka beveik 16 procentų, Socialinės apsaugos programai ir Savivaldybės valdymo programai tenka po 9,2 ir 9,7 procento nuo viso biudžeto.

Kita labiausiai išaugusi programa – Savivaldybės valdymo. Išlaikyti Savivaldybę šįmet miesto žmonėms kainuos 3,5 milijono daugiau – per 34 milijonus eurų. Paradoksalu, tačiau net šiek tiek mažiau, nei Savivaldybės valdymui skiriama lėšų šiauliečių socialinei apsaugai – 32,4 milijono eurų.

200 tūkstančių eurų mažiau šįmet skirta Ekonominės plėtros programai. Ekonomikos skyriaus vedėja Aistė Petkuvienė aiškino, kad tai susiję su tuo, jog nebeskiriama lėšų Laisvosios ekonominės zonos infrastruktūros plėtrai.

Šiaulių miesto tarybos opozicija pasigedo aktyvesnio valdančiųjų įsitraukimo į biudžeto svarstymą. Buvo pažymėta, kad nuo pat gruodžio mėnesio nei komitetuose, nei vakarykščiame Tarybos posėdyje miestą valdantys A. Visocko suburtos frakcijos „Dirbame miestui“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos politikai visiškai neturėjo klausimų biudžeto formuotojams. Jų nekilo net Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkei Simonai Potelienei, nors biudžeto svarstymas yra šio komiteto prioritetas.

Prieš pradedant svarstyti biudžetą meras paklausė, kas norėtų nusišalinti. Tai privalo padaryti visi, kuriems svarstomas klausimas gali duoti kokios nors naudos. Iš 29 Tarybos narių pageidavo nusišalinti 20. Tai reiškia, kad šitiek politikų yra maitinami miesto biudžeto pinigais ir visi jie – mero frakcijos atstovai bei vienas demokratas. Kadangi nusišalinus tokiam skaičiui Tarybos narių neliktų kvorumo ir posėdis negalėtų tęstis, tie patys politikai balsuoja, kad jiems nusišalinti nereikia, ir toliau skirsto miesto pinigus. Kadangi visi mero politiniai bendražygiai susiję su biudžetu, tai greičiausiai negali turėti ir klausimų dėl jo formavimo.

Opozicijos atstovai siūlė dosniau finansuoti priemones, kurios pritrauktų į miestą jaunų žmonių, jaunų šeimų ir taip „taisytų“ apverktiną miesto demografinę situaciją. Edvardas Žakaris priminė, kad Šiauliuose vidutinis darbo užmokestis (VDU) yra mažesnis nei šalies vidurkis. Savivaldybė planuoja, kad net 2033 metais jis bus mažesnis nei šalies VDU. Politikas kvietė kelti ambicingesnius tikslus, skiriant įvairias skatinimo priemones, reikalauti mokėti aukštos kvalifikacijos specialistams ne mažesnį atlyginimą nei šalies, o ne miesto VDU.

Martynas Šiurkus pasigedo projekte priemonių, kurios skatintų jaunus žmones atvykti į miestą arba iš jo neišvykti. Jis atkreipė dėmesį, kad Vilniuje jie uždirba 500–700 eurų daugiau nei Šiauliuose.

Politikas kvietė labiau įsiklausyti į žmonių norus. Apklausoje jie norėjo baseino, o miestas pasirengęs statyti žirgyną. Nuo 2016 metų tvarkoma „Saulės“ salė, kuri ir šiandien iki galo nesutvarkyta.

Juozas Pabrėža siūlė minint Šiaulių 790 metų jubiliejų išsikelti tikslą – sumažinti nepanaudotų lėšų kiekį per metus bent perpus. Įgyvendintas toks politiko pasiūlymas leistų mieste nuveikti daugiau reikšmingų darbų.

Opozicijos atstovai apgailestavo, kad nebuvo atsižvelgta į jų teikiamus pasiūlymus, kur būtų galima efektyviai panaudoti miesto pinigus, gavo nemotyvuotus vieno žodžio atsakymus.

J. Bartkus pabrėžė, kad šių metų biudžeto augimą, palyginti su 2024 metais, „suvalgys“ biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų padidėjimas. Kad didėja atlyginimai, tai yra gerai, tačiau biudžetas lieka be ambicijų, be lėšų didėjimo miesto plėtrai.

Politikai atkreipė dėmesį, kad finansinis perteklius, kurį šiuo metu išgyvena miestas, nebus ilgas, baigsis ES finansavimas.

„Puota, kurioje mes dabar gyvename, tęsis porą metų, o kas paskui, kai ji baigsis?“– retorinį klausimą kėlė opozicija.

Už biudžetą balsavo 21 Tarybos narys, opozicija sprendimo nepalaikė.