Naujausios
Į redakciją kreipėsi Šiaulių V. Bielskio gatvės gyventoja. Moteris susigraudinusi skundėsi, kad niekaip negali gauti leidimo nupjauti namo kieme augantį ąžuolą. Nors medis yra gražus, jis yra kiemo vidinėje tvoros pusėje, kelia tvoros pamatą, betono plyteles, kuriomis išklotas kiemas. Medžio laja siekia elektros laidus. Medžio šakos jau prieš daugybę metų sutvirtintos kabėmis.
Gyventoja baiminasi, kad medis gali užgriūti namą. Kiek ąžuolui metų, nežino, nes kai įsigijo namą, medis jau augo.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė pakomentavo, kad daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje mieste 20 centimetrų ir didesnio skersmens ąžuolai yra priskiriami prie saugotinų želdinių.
„Įvertinus ąžuolo (skersmuo 60 cm – 65 cm) būklę nustatyta, kad jo būklė yra gera, kieme esančios tarybinių laikų dvi plytelės yra pakeltos nedaug, tvoros pamatas irgi pakeltas nedaug. Ąžuolo atstumas nuo namo yra apie 6 metrus. Ąžuolo lajoje sausų ir lūžusių šakų nėra, šakos esančios arčiau namo yra patrumpintos, ąžuolo kamiene puvinio nėra. Remiantis moksline dendrologine literatūra ąžuolų šaknų sistema yra plati ir gili, šie medžiai yra atsparūs vėjovartai. Galima teigti, kad šiuo metu ąžuolas grėsmės namui nesukelia“, – raštu paaiškino vedėja.
Lietuvos želdynų įstatymas ir Šiaulių miesto savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės numato atvejus, kuomet gali būti išduodamas leidimas medžiui kirsti, nemokant atkuriamosios vertės mokesčio, tačiau ąžuolas V. Bielskio gatvės gyventojos kieme šių atvejų neatitinka.
Tiesa, teisės aktuose numatyta, kad medį galima nukirsti, kuomet jis gadina pastato pamatus ar kitas jo dalis, tačiau šiuo atveju tvora ir plytelės yra ne pastato dalis, todėl minėtas ąžuolas, jei ir būtų kertamas, tai tik sumokėjus nemenką atkuriamosios vertės mokestį.
