Naujausios
Spaudos konferencijoje Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis pasakojo, kad apgriuvusių statinių savininkai keitėsi ne kartą, o Savivaldybė turi „aktyvų ginčą“ su savininkais nuo 2020 metų, kai dėl nevykdomų sutartinių įsipareigojimų savininkai ginčijosi ir su Savivaldybe, ir su Nacionaline žemės tarnyba.
Dėl šių pastatų keliamo pavojaus Savivaldybė pateikė ieškinį teismui 2022 metais. Prašė turto savininkų UAB „Biorent“ ir UAB „Ametija“ nebaigtus statyti apleistus statinius nugriauti, nes jie kelia grėsmę visuomenei, aplinkai. Savininkams nesutikus to padaryti, teismo buvo prašoma suteikti teisę nugriauti statinius pačiai Savivaldybei, o savininkai už atliktus darbus Savivaldybei turėtų sumokėti.
2023 metų birželį teismas priėmė palankų Savivaldybės administracijai sprendimą – tenkino Savivaldybės ieškinį visa apimtimi.
A. Bartulis aiškino, kad tuomet prasidėjo apskundimo etapas, kuris buvo vilkinamas. Po apskundimo, 2024 metais, prasidėjo bylos nagrinėjimas iš naujo. Rugsėjo 15 dieną buvo gautas pastatų ekspertizės aktas, kuris leidžia tęsti bylos nagrinėjimą. Lapkričio 12 dieną buvo numatytas teismo procesas.
Administracijos vadovas akcentavo, kad galimas proceso vilkinimas neleidžia tikėtis greito sprendimo priėmimo, todėl sprendimų buvo ieškoma ir kita kryptimi. Buvo pradėtas rengti teritorijų planavimo dokumentas, galvojama apie objekto paėmimą visuomenės poreikiams. Atnaujinus teritorijų planavimo dokumento rengimą, buvo gauta informacija iš Registrų centro, kuri Savivaldybės administraciją nemaloniai nustebino. Pasirodo, kad numatomų paimti visuomenės poreikiams apgriuvusių statinių („Gilo griuvėsių“ – aut. past.) vertė – 1,25 milijono eurų. Jei Savivaldybės administracija tęs bendrojo plano keitimo darbus, galės iš nesąžiningo turto savininko atgauti pastatus tik sumokėjusi šią sumą. Savivaldybė šį procesą sustabdė ir liko prie pagrindinio reikalavimo – griuvėsius nugriauti. A. Bartulis įsitikinęs, kad savininkas, kuris 30 metų nesirūpino statiniais, turi pareigą savo lėšomis nugriauti juos ir sutvarkyti teritoriją, kad parko teritorija galėtų būti naudojama miesto reikmėms. Mokėti dideles lėšas už griuvėsius Savivaldybė nesirengia.
Administracijos direktorius informavo, kad lapkričio 6 dieną Šiaulių apylinkės teismas gavo iš UAB „Biorent“ ir UAB „Ametija“ prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, nes jie turi ginčą su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuri neleidžia jiems planuoti minėtų pastatų konservavimo.
„Jei būtų tenkintas jų noras ir statiniai būtų konservuoti, mūsų 4-erių metų darbas nueitų perniek. Jei pastatas konservuojamas, nebėra pareigos jį nugriauti. Tai yra procesas, kurio miestas nebegalėtų valdyti ir konservavimo imitacija dešimtmečiams sustabdytų miesto siekius sutvarkyti šią parko teritoriją ir naudoti ją žmonių poreikiams“, – komentavo A. Bartulis.
Jis gyrė Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, užėmusią teisingą poziciją ir nepasidavusią galimam konservavimo imitavimui, nedavusią tam reikalingų leidimų. Dabar šis administracinis ginčas nagrinėjamas Ikiteisminių ginčų komisijoje, todėl stabdomas nagrinėjimas pagrindinėje byloje.
„Tikimės, kad ši komisija pasielgs taip pat, kaip ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, ir neatims iš Savivaldybės administracijos byloje tų svertų, kurie leistų mums šitą bylą tęsti iki galo, kol įsiteisėjus teismo sprendimui ir atsakovui per 3 mėnesius statinių nenugriovus, tai galėtų padaryti Savivaldybė per viešojo pirkimo procedūrą. Taip būtų įgyvendintas ilgalaikis gyventojų lūkestis, kad šie griuvėsiai išnyktų iš miesto vaizdo“, – spaudos konferencijoje sakė A. Bartulis, pridūręs, kad šis procesas nebus lengvas, tačiau viliasi, kad turės sėkmingą pabaigą.
