Naujausios
Lietuvoje energinio naudingumo klasės žymimos nuo G – žemiausios, iki A++ – aukščiausios. Ši klasė nustatoma įvertinus pastato konstrukcijas, inžinerinius sprendimus ir naudojamą energiją.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius pabrėžia, kad svarbiausia – kaip efektyviai pastatas izoliuoja šilumą. Pirmiausia vertinamos pastato atitvarų – išorinių sienų, stogo, perdangų – šilumos izoliacinės savybės, t. y. ar pastatas sandarus ir efektyviai išlaiko šilumą.
„Norint pasiekti aukštesnę energinio efektyvumo klasę, neužtenka tik kokybiškų konstrukcinių sprendimų. Pavyzdžiui, sandarus pastatas privalo turėti ir mechaninę vėdinimo sistemą su rekuperacija. Tokiai įrangai taip pat keliami reikalavimai: rekuperatoriai turi būti efektyvūs ir sunaudoti kuo mažiau elektros energijos, kad nebūtų prarandama dalis pastato bendro energinio efektyvumo“, – dalinasi asociacijos vadovas.
Jo teigimu, siekiant aukštesnių energinio naudingumo klasių, neišvengiama ir atsinaujinančių energijos šaltinių integracijos. Nuo A klasės tai tampa būtinybe. Jeigu naudojamas centralizuotas šildymas, tam tikra šilumos dalis turi būti pagaminta iš biokuro. Kai kurios savivaldybės tokią šilumą tiekia visu 100 proc., kitose – mažesne dalimi, tačiau tai vis tiek padeda pasiekti aukštesnį vertinimą.
Norint pasiekti A++ lygį, būtina papildomai naudoti ir atsinaujinančius elektros energijos šaltinius – dažniausiai tai saulės elektrinės.
Žema kaina gali suklaidinti
Nors mažesnės energinės klasės būstai iš pirmo žvilgsnio kainuoja pigiau, ilgalaikėje perspektyvoje jie gali būti brangesni dėl padidėjusių šildymo sąnaudų ir kitų priežiūros išlaidų. Tokie namai dažniau reikalauja papildomo atnaujinimo, o jų mikroklimatas neretai yra prastesnis. Tai ypač svarbu vertinant senos statybos daugiabučius.
„Paprastai kokybiškai pastatytam namui neturėtų reikėti didelių remonto darbų 30–40 metų, tačiau dažnai žemesnės klasės būstuose medžiagų ilgaamžiškumas būna mažesnis, o statybos sprendimai – trumpalaikiai. Tokiems pastatams greičiau prireikia atnaujinti šilumos izoliaciją, fasadą ar net keisti konstrukcinius elementus. Vis dėlto pastato ilgaamžiškumui ir energiniam efektyvumui įtakos turi ne tik energinė klasė, bet ir pastato priežiūros kokybė. Net žemesnės energinės klasės būstas, jei yra tinkamai prižiūrimas, gali ilgai išlaikyti gerą būklę. O net ir A++ klasės pastatas, esant prastam administravimui ir ignoruojant sistemų nusidėvėjimą, gali greitai prarasti savo efektyvumą“, – aiškina M. Statulevičius.
Mažėja poveikis aplinkai
Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos vadovas dr. Karolis Banionis pažymi, kad įgyvendinus daugiabučio renovaciją, kurios metu pasiekiama aukštesnė energinio naudingumo klasė, sumažėja ne tik šildymo, bet neretai ir elektros sąnaudos. Kartu mažinamas poveikis aplinkai.
„Kalbant apie pastato tvarumą plačiąja prasme, svarbu atsižvelgti ne tik į eksploatacijos laikotarpį, bet ir į tai, iš kokių medžiagų jis pastatytas, bei kas nutiks šioms medžiagoms, pasibaigus pastato gyvavimo ciklui. Naudojant atsinaujinančios ar organinės kilmės medžiagas, perdirbtus statybos elementus, tvarumo indeksas gerėja. Tokios medžiagos mažina CO₂ pėdsaką ir gali būti lengviau perdirbamos ar pakartotinai panaudojamos“, – sako K. Banionis.
Pasak jo, jau pradėtos nacionalinio lygmens iniciatyvos, skirtos tvarumo vertinimui kurti ir taikyti. Viena iš jų – skydinės renovacijos sprendimai, jie ne tik paspartintų modernizavimo procesą, bet ir stiprintų statybų sektoriaus tvarumo kryptį.
Iki spalio 1 d. galioja Aplinkos projektų valdymo agentūros kvietimas daugiabučių renovacijai. Visa informacija apie kvietimo sąlygas – oficialiame puslapyje apva.lrv.lt.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Užs. Nr. 579965
