
Naujausios
Dėl projekto įgyvendinimo klaidų kaltina centrines institucijas
Esame rašę, kad Valstybės kontrolė, įvertinusi šalyje Europos Sąjungos (ES) pinigais finansuotas 32 projektų išlaidas, nustatė Šiaulių miesto savivaldybės įgyvendinto projekto „Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaro ir amfiteatro rekonstrukcija“ galimas klaidas ir už jas Centrinė projektų valdymo agentūra reikalauja grąžinti per 600 tūkstančių eurų.
Valstybės kontrolė konstatavo, kad Savivaldybė, įgyvendindama Vilniaus gatvės bulvaro ir amfiteatro rekonstrukcijos projektą, nustatė pirkimo dokumentuose konkurenciją dirbtinai ribojančius, neproporcingus kvalifikacijos reikalavimus, neracionaliai panaudojo projekto lėšas, dalį rangos darbų vykdė tokios teisės neturintis subrangovas ir specialistas.
Nustatyta, kad Savivaldybė neracionaliai panaudojo projekto lėšas, deklaruodama išlaidas bulvaro pradžioje esančiam fontanui „Paukščiai“ įrengti.
Valstybės kontrolė savo išvadose nurodė, kad viešojo pirkimo reikalavimuose Savivaldybė nurodė, jog perkami rangos darbai gatvės/kelio kategorijoje. Auditoriai nurodė, kad tokios kategorijos nėra, o Savivaldybės rekonstruotas pėsčiųjų bulvaras yra ne kelias, o gatvė. Tai vertinama, kaip konkurenciją ribojantis reikalavimas, susiaurinęs galinčių dalyvauti konkurse rangovų skaičių, dėl to darbų kaina galėjo būti mažesnė.
Administracijos direktorius su pastarąja nurodyta klaida kategoriškai nesutinka. Jis aiškina, kad rangos konkurso sąlygos, dar prieš jam įvykstant, buvo pateiktos Viešųjų pirkimų tarnybai ir buvo gautas nurodymas papildyti konkurso sąlygas kvalifikaciniu reikalavimu, nurodant inžinerinių statinių pogrupį „keliai, gatvės ir atitinkamos darbų sritys“. Šį reikalavimą viešųjų pirkimų komisija įvykdė. Agentūra tuomet konstatavo, kad pažeidimų nėra.
Po šešerių metų Valstybės kontrolei patikrinus paaiškėjo, kad kategorija „keliai“ yra perteklinė. A. Bartulį stebino, kodėl Centrinė projektų valdymo agentūra neapgynė savo pozicijos ir Savivaldybės įvykdyto pirkimo, kurio sąlygos buvo suderintos su agentūra, visą atsakomybę perkeldama Savivaldybės administracijai.
„Tai kaip reikia dirbti toliau Savivaldybėje, kai centrinė institucija keičia savo nuomonę?“ – retorinį klausimą kėlė vadovas, pridurdamas, kad bandys gintis teisme.
Kiek anksčiau Centrinės projektų valdymo agentūros Pirkimų ir pažeidimų prevencijos skyriaus ekspertė, laikinai vykdanti skyriaus vadovo funkcijas Živilė Cibutavičienė komentavo, kad bandė apginti Savivaldybės ir agentūros poziciją, ilgai susirašinėjo su Valstybės kontrole, tačiau tašką šiame ginče padėjo AB „VIA Lietuva“ išaiškinimas, kad su rekonstruojamu objektu besiribojantys statiniai yra priskiriami gatvių pogrupiui.
Be to, CPVA atstovė pažymėjo, kad Valstybės kontrolė nurodė ir daugiau Savivaldybės padarytų pažeidimų, įgyvendinant minėtą projektą, dėl kurių su agentūra nebuvo tartasi.
Už Pramonės gatvės rekonstrukciją – bauda ir milijoninis ieškinys
Kita, anot Savivaldybės administracijos direktoriaus, ne mažiau įdomi byla yra dėl Pramonės gatvės rekonstrukcijos projekto įgyvendinimo. Viešojo pirkimo konkursą rangos darbams laimėjo jungtinės veiklos pagrindu susivienijusios Stasio Pakarklio įmonė ir UAB „Plungės Jonis“.
Rangos darbų viešojo pirkimo konkurse antroje vietoje likusi UAB „Plungės lagūna“ kreipėsi į teismą. A. Bartulis pasakojo, kad teisme paaiškėjo, jog S. Pakarklio įmonė nepateikė teismui prašomų reikalaujamą kvalifikaciją įrodančių dokumentų, todėl teismas nustatė, kad rangos konkursas organizuotas netinkamai ir Šiaulių savivaldybės administracijai skyrė 50 tūkstančių eurų baudą.
Tuomet „Plungės lagūna“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl galimos žalos atlyginimo iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos. Ieškinio suma – 1,007 milijono eurų. Savivaldybė su šiuo ieškiniu nesutinka ir rengia atsiliepimą.
„Šiaulių miesto savivaldybės administracijos veikloje yra daug bylų, kuriose įvairūs fiziniai ar juridiniai asmenys gina savo interesus. Tai yra normali praktika. Šiose dviejose bylose rūpestį kelią centrinės valdžios institucijų išskirtinė argumentacija bei pateiktų įrodymų vertinimas bei keista savigyna bei suformuota teismų praktika“, – sakė A. Bartulis.
Viešojo pirkimo konkursą vykdžiusio Šiaulių apskaitos centro direktorius Aurelijus Juška spaudos konferencijoje pasakojo, kad „Plungės lagūna“ su viešojo konkurso komisijos sprendimu nesutiko iš karto, pateikė pretenziją, komisija ją ilgai ir detaliai nagrinėjo, tačiau atmetė. Įmonė kreipėsi į teismą. Pirmos instancijos teismo sprendimai buvo palankūs Savivaldybei. Įmonei pateikus apeliaciją Lietuvos apeliaciniam teismui, teisėjų kolegija įžvelgė tam tikrų prieštaravimų. Konkurso laimėtojas teisminiu metu nepateikė reikiamų dokumentų ir neįrodė reikalaujamos kvalifikacijos. Teismas pripažino, kad viešojo pirkimo metu pateikta informacija yra melaginga, todėl pateiktas pasiūlymas laikytinas kaip melagingas.
Savivaldybė jau gavo pranešimą iš Šiaulių apygardos teismo, kad yra gavęs „Plungės lagūnos“ ieškinį dėl negautų pajamų ir negauto pelno. Anot Savivaldybės atstovų, šis ieškinys yra grindžiamas prielaidomis, todėl Savivaldybė bandys jas paneigti.