Naujausios
Už darbus Savivaldybė atsisakė sumokėti
Šių metų rugpjūtį Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė spaudos konferencijoje pranešė, kad ne tik miestiečiai, bet ir Administracija suprato, kad Prisikėlimo aikštėje rekonstrukciją išgyvenę seni istoriniai miesto medžiai ėmė džiūti ir juos reikia gelbėti.
Vedėja pažadėjo, kad bus pradėti gelbėjimo darbai. Konkursas įvyko ir sutartis su nugalėtoja UAB „Arbovita ir Ko“ pasirašyta tik spalio mėnesį. Profesionalių arboristų įmonė iš Vilkaviškio turėjo per mėnesį nugenėti 2 klevų ir 4 ąžuolų lajas, pagerinti jų augimo sąlygas. Šie darbai turėjo kainuoti apie 9 tūkstančius eurų.
Tačiau įmonei juos pabaigus paaiškėjo, kad Savivaldybės administracija neketina už juos sumokėti. Priežastis – neva po 2 ąžuolais supiltas nekokybiškas mulčas.
Įmonė nusiteikusi ginti savo reputaciją teisme
Tai labai įžeidė įmonės „Arbovita ir Ko“ vadovą arboristikos techninį ekspertą Renaldą Žilinską. Jis – pirmasis Lietuvoje Europos arboristikos tarybos sertifikuotas arboristas, turintis Europos arboristikos techninio eksperto (medžių techniko) kvalifikaciją. Taip pat pirmasis ir kol kas vienintelis šalies arboristas, įgijęs Tarptautinės arboristikos draugijos suteikiamą medžių rizikos vertinimo kvalifikaciją. 2019 metais jis įgijo Europos arboristikos tarybos senolių medžių priežiūros specialisto praktinio lygmens sertifikaciją.
„Iš pradžių buvo nerimas, gal iš tiesų kažkas ne taip su tuo mulču, bet dabar jau juokas ima“, – sako arboristas.
Mulčą įmonė gamina pati ir atsivežė į Šiaulius. Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus atstovai nusprendė ištirti mulčo kokybę ir kreipėsi į VDU Žemės ūkio akademijos Agrobiologijos laboratoriją.
Tai nustebino įmonės darbuotojus, mat ši laboratorija nėra akredituota tokiems tyrimams. Remtasi mikrobiologiniais tyrimais, kurių standartas taikomas maisto ar pašarų pramonei.
Pamatęs, kad su Savivaldybe nesusišneka, įmonės vadovas kreipėsi į teisininkus.
„Kai gavau ekspertizės išvadą, man iškart ji pasirodė įtartina, nes pamačiau, kad mulčas prilygintas kompostui ir pagal komposto reikalavimus atlikta ekspertizė. Kreipėmės į teisininkus, kad pradėtų aiškintis. Supratau, kad nieko čia geranoriškai nebus. Teisininkai surašė raštą, kad ekspertizė yra niekinė ir negaliojanti, bet jie vis tiek laikosi nuomonės, kad mes turime keisti tą mulčą, o ekspertizė teisinga. Tuomet tapo aišku, kad kreipsimės į teismą ir reikalingas advokatas“, – sakė R. Žilinskas.
R. Žilinskas aiškino, kad labai didelį dėmesį skiria savo įmonės reputacijai, nes ją išsikovojo „kruvinu prakaitu“ ir savo profesionalumu. O iš piršto laužtos ekspertizės, kurios aiškina, kad įmonė dirba blogai, teikia blogą produktą, tai jau įmonės prestižo reikalas.
„Kiek tai bekainuos, mes stengiamės įrodyti, kad Savivaldybė yra neteisi“, – pasiryžęs vadovas.
Jis teigė išsiaiškinęs, kad mulčo kokybei jokios ekspertizės nėra vykdomos.
„Mes vadovaujamės gerąja arboristine praktika, kurią ne aš sugalvojau, o ji atėjusi iš Vakarų Europos, kur arboristika turi senesnes tradicijas. Yra keli principai: jei mulčas klojamas po lapuočiais medžiais, tai jis turi būti iš lapuočių medienos skiedrų ar lapų, turi būti pastovėjęs apie mėnesį, kad perkaistų, ir klojant negali būti uždengtos medžių šaknų kaklelės. Tokie pagrindiniai reikalavimai, kurie taikomi mulčui, siekiant pagerinti medžių gyvavimo sąlygas“, – aiškino R. Žilinskas.
Jūs – žemės kirmėlės, o aš – vadas
Įmonės „Arbovita ir Ko“ darbuotoja Kristina Žalnierukynaitė neslepia, kad ši situacija kainavo daug nervų. Ji pabrėžė, kad kompostas ir mulčas yra du skirtingi produktai. Mulčas atlieka apsaugos, o ne maitinimo funkciją. Saugo, kad piktžolės neaugtų, druskų negautų šaknys ir panašiai.
Anot įmonės atstovės, Savivaldybė nenorėjo iš viso mokėti už atliktus darbus, tačiau įsikišus advokatams 2021 metų gruodžio 31 dieną per tris kartus didžiąją dalį sutartyje numatyto apmokėjimo atliko. Paskutinę įmoką gavo 31 dienos darbo pabaigoje.
„Toks jausmas, kad sugraibyta, išgramdyta metų gale iš visų kampų“, – stebėjosi K. Žalnierukynaitė.
Šiuo metu įmonei liko nesumokėta nedidelė dalis – apie 700–800 eurų.
„Mes padarėm daugiau, nei buvome įsipareigoję. Daugiau išlaidų patyrėm, o jie norėjo prisikabinti nuo pat pradžių. Likome išsižioję nuo bendravimo. Jei mes su darbiniais rūbais, tai su mumis galima kalbėtis kaip su bomžais“, – sakė įmonės atstovė apie bendravimą su Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vyriausiąja specialiste Rūta Šilingiene.
Jai pritarė ir įmonės vadovas R. Žilinskas.
„Iš pat pradžių bendravimas prasidėjo su didžiule arogancija: jūs žemės kirmėlės – aš čia kažkoks tai vadas. Mes esame užsakovai ir galime elgtis kaip norime. Kai dirbdavome su kitomis savivaldybėmis, tai dirbdavome kaip partneriai“, – nemalonia patirtimi dalijosi direktorius.
Jis pastebėjo, kad medžių atgaivinimas po rekonstrukcijos – naujas dalykas Lietuvoje. Ši įmonė jau sukaupė patirties šioje srityje. Kiti užsakovai supranta tai, stebėdavo, kaip arboristai dirba, mokėsi, bendraudavo kaip su partneriais.
„Šiauliuose mus norėjo mokyti, ką mums reikia daryti, kaip darbus pasiplanuoti, kaip pradėti. Požiūris toks, kad jūs čia darbininkai, žemkasiai, o aš žinau, ką čia reikia daryti ir vadovausiu. Vieną dieną buvome susiplanavę genėjimą, tačiau pasikeitė vėjas ir nebegalėjome to daryti. Paskambinome, kad atvažiuosime kitą dieną. Mums sako: tai ką, kitų darbų negalite daryti. Teko aiškinti, kad yra tam tikra seka tų darbų“, – stebėjosi miesto valdininkų darbo metodais R. Žilinskas.
Jis mano, kad toks požiūris susiklostė dėl to, kad senųjų aikštės medžių gaivinimo poreikis kilo ne iš Savivaldybės, o iš miestiečių. Kada miestiečiai pradėjo reikalauti, kad medžius reikia gelbėti, nes jie miršta, kai prasidėjo spaudimas, tada jau teko ir Administracijai sukrusti.
Mokė, kaip kalbėti su žiniasklaida
Arboristikos techninis ekspertas daro prielaidą, kad Savivaldybės administracijos atstovai liko nepatenkinti, kad įmonės vadovas bendrauja su žiniasklaida.
„Kai buvome atvažiavę konsultuoti, žurnalistams komentavau situaciją, valdininkai buvo nepatenkinti. Mus pradėjo mokyti, kaip bendrauti su žiniasklaida, kad nekritikuotume darbdavių, kad mes per daug bendraujame su žiniasklaida. Aš buvau apstulbęs. R. Šilingienė atėjusi ir atsistojusi ant laiptų krašto mojuoja rankomis ir aiškina, kaip mums kalbėti, ką daryti. Na, atsiprašau, tie laikai lyg ir praėjo, kad mus mokytų, kaip reikia dirbti ir dar kaip bendrauti su žiniasklaida. Jeigu jau mes konstruktyviai kritikuojame, tai ne iš piršto laužiame. Rekonstrukcijos metu aikštėje medžiai nebuvo saugomi, visas dėmesys skirtas erdviniams sprendiniams, ne medžiams išsaugoti. Tai nepatiko. Ne visiems ta kritika patinka, bet jei ji konstruktyvi, tai kalbamės, darome išvadas ir taisome tą reikalą, o ne nutylime ir sakome, kad viskas yra gerai“, – piktinosi vadovas.
„Bardakas“, kai medžius prižiūri politikai
R. Žilinskas mato daug šansų, kad senieji aikštės medžiai atsigaus. Jei situacija neteikia vilties, jis net nepradeda dirbti. Arboristas iškart klevams davė 20 procentų išgyvenimo tikimybę, ąžuolų būklė geresnė, jie pradėję atsigauti, todėl yra 80 procentų tikimybės, kad jie išgyvens.
UAB „Arbovita ir Ko“ specialistai dar sugrįš į Šiaulius pavasarį. Kadangi spalį, jiems pradėjus dirbti, Spaudos ąžuolas jau buvo beveik be visų lapų, jo būklę įsipareigojo įvertinti iki šios vasaros. Pavasarį stebės, kaip sprogsta lapai, nugenės, parengs priežiūros planą.
Patyrę arboristai gelbėjo miesto istorinius medžius, tačiau iš miesto valdžios susilaukė nepagarbos.
R. Žilinskas sakė, kad iš miestiečių sulaukė didžiulio palaikymo. Vadovas prisiminė, kad dažnai praeinantys žmonės aikštėje, kavinėje užkalbindavo, dėkodavo, kad gelbėja senuosius istorinius miesto medžius.
Arboristikos ekspertas apgailestavo, kad Šiauliuose buvo nueita į vaikiškus argumentus, viršų paėmė užgautos ambicijos.
„Aš į tokius dalykus atsakau: kai medžius prižiūri politikai, „bardakas“ ir gaunasi. Jei peržengtų per savo ambicijas, pasibaigtų visi ginčiai dėl niekinių ekspertizių“, – teigė R. Žilinskas.
Laukia, kol išsisklaidys abejonės
Situaciją pakomentuoti paprašėme Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėjos Eglės Bružienės. Ji teigė, kad Savivaldybė gali ir privalo mokėti tik už tas paslaugas, kurios atliktos tinkamai. Šiuo atveju kilo abejonės dėl mulčo po dviem ąžuolais kokybės (vizualiai buvo supelijęs, matėsi priemaišų, kurių neturėtų būti), todėl buvo atliktas mulčo tyrimas po visais medžiais. Tyrimas parodė, kad po dviem ąžuolais papilto mulčo sudėtis ir kitos savybės (pavyzdžiui, pH, mikroorganizmų sudėtis ir kiekiai) buvo prastesni ir gerokai skyrėsi nuo mulčo po kitais dviem ąžuolais ir dviem klevais.
„Dėl šios priežasties buvo sustabdytas mokėjimas. Savivaldybė neturi teisės mokėti už paslaugas, jei kyla abejonės dėl paslaugų atlikimo kokybės, iki bus išsiaiškinta kitaip. Gavę mulčo tyrimo atsakymus, kreipėmės į paslaugą atlikusią įmonę, tačiau įmonė nesiekė išspręsti situacijos šalių susitarimu ir nurodė bendrauti per advokatą. Su advokatu buvo pasiektas dalinis problemos sprendimas, tai yra iš paslaugų išskaičiuota ta dalis, dėl kurių pretenzijų neturėjome, ir dalis, kurios negalime priimti. Neginčijamos paslaugos apimties dalimi su įmone buvo atsiskaityta 2021 metais“, – raštu paaiškino skyriaus vedėja.
Ji neatsakė į klausimus apie mulčo ekspertizės patikimumą, tik nurodė, kad tyrimai buvo atlikti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agrobiologijos 2 laboratorijoje, kurios specialistai turi tam reikalingą kvalifikaciją ir išsilavinimą.
Paklausta, kokius įgaliojimus turi skyriaus specialistė nurodinėti rangovams, kaip bendrauti su žiniasklaida, E. Bružienė nurodė, kad Savivaldybės darbuotoja teigia kvietusi rangovus visus iškylančius klausimus spręsti tarpusavyje ir bendrauti tiesiogiai, o ne pasitelkiant žiniasklaidos priemones. Darbuotojos elgesį galėtų vertinti turėdami daugiau faktinės informacijos.
Ji pabrėžė, kad, išsklaidžius visas kilusias abejones, su įmone bus visiškai atsiskaityta.
