Naujausios
Viskas – labai operatyviai
Aferistų atakos, nukreiptos į gyventojų ir įmonių banko sąskaitas, nauja forma suaktyvėjo nuo šių metų birželio mėnesio, ir dabar tokių nusikaltimų skaičius gerokai perlipęs jau ir šimtą. Anot policijos, pastaruoju laiku – pats pikas.
Esmė tokia. Gyventojas į savo mobilųjį telefoną gauna, atrodytų, visai nekaltą žinutę. Kurio nors Lietuvoje veikiančio banko vardu informuojama, jog su gyventojo banko sąskaita susieta Smart-ID programėlė yra įtraukta į karantino zoną, todėl reikią paskyrą patvirtinti paspaudžiant atsiųstą nuorodą.
Žinutės gavėjui paspaudus minėtą nuorodą, nusikaltėlis bematant prijungiamas prie jo elektroninės bankininkystės ir jau gali matyti santaupas.
Nuorodos paspaudimas – tarsi PIN1, kurį žmogui visada reikia surinkti, norint patekti į savo banko sąskaitą. Betgi sukčius elgiasi apdairiau – jokių PIN surinkti jis neprašo, o tik – paspausti nuorodą.
Pamatęs, kokia suma yra sąskaitoje, nusikaltėlis pasirengia pinigų pervedimui. Jis nauja žinute informuoja sąskaitos turėtoją, kad vėl reikia paspausti atsiųstą nuorodą ir patvirtinti Smart-ID programėlės atšaukimą. Antrasis paspaudimas – tai tarsi PIN2, kuris paprastai surenkamas norint patvirtinti pinigų pervedimo operaciją.
Taškas. Sąskaita tuščia. Pinigai žaibiškai pervedami į paruoštą sąskaitą, iš jos į kitą, dar į kitą ir t. t. Sąskaitų keitimas ir įvykdomų operacijų gausa atliekama norint apsunkinti tyrimą.
Prašymas – paspausti nuorodą
Policija pastebi, kad pastaruoju metu daugiausiai sąskaitų, skirtų gyventojų santaupoms pasisavinti, atidaroma „Luminor“ banke. Esą tai vienas iš nedaugelio bankų, kuris yra suteikęs galimybę sąskaitas atidaryti nuotoliniu būdu.
Nusikaltimus elektroninėje erdvėje tiriantys Šiaulių apskrities policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo tarnybos pareigūnai sako, kad sukčių aukomis tapusių lietuvių praradimai – nuo 100 eurų iki keliolikos tūkstančių ir daugiau. Nusikaltėliai sąskaitas iššluoja sulig paskutiniu euru.
Nusikaltimų nuosavybei tyrimo tarnybos Pirmojo skyriaus viršininkas Gintaras Mačiulis teigia, kad šiuose nusikaltimuose nebeegzistuoja nukentėjusių asmenų amžiaus cenzas.
„Žmonės apsigauna dėl to, kad nusikaltėliai nereikalauja jungtis prie internetinės bankininkystės, arba pateikti savo banko duomenų, neprašo pervesti lėšų. Jiems nereikia naudoti jokio spaudimo, pasitelkti psichologinių žinių. Tik atsiunčia nuorodą ir laukia gavėjo reakcijos: vienas paspaudimas, ir aferistas jau sąskaitoje“, – sakė pareigūnas.
Pasak jo, įtaresnis minėtos trumposios sms žinutės gavėjas tikrai pastebėtų, kad žinutė sukurpta, naudojantis Google vertėju. Tai pareigūnams leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nusikaltėliai veikia iš užsienio.
Žinučių gavėjai greičiausiai parenkami atsitiktine tvarka – surenkant bent kokį numerį.
G. Mačiulis mano, kad šias nusikalstamas operacijas vykdo greičiausiai vidutinio lygmens kompiuterių specialistai.
„Tokios aferos vykdomos naudojantis programėlėmis „tamsiajame“ internete – jų dėka galima nesunkiai nukopijuoti bet kokio banko puslapius“.
Pareigūnai turi žinių, kad sukčių atakos yra nukreiptos ne tik į Lietuvos bankų klientus, bet ir į kaimyninių šalių.
„Patirtis rodo, kad vienu metu paprastai atakuojamos 2 ar 3 šalys. Dirbama, dirbama, dirbama. Kai teisėsauga ima intensyviau ieškoti siūlo galo, nusikaltėliai daro pertrauką. Paskui vėl pradeda veiklą, tik jau kitose šalyse“, – aiškina skyriaus vadovas.
Momentinis pervedimas
Anot G. Mačiulio, ne tik sąskaitų turėtojams, bet nusikaltėliams labai „pasitarnauja“ momentinio pinigų pervedimo galimybė, apie kokią dar prieš metus nebuvo nė kalbos. Tiesa, paslauga „skubus pervedimas“ buvo, tačiau ji buvo mokama, taigi ir mažiau populiari.
„Norint nemokamai pervesti pinigus iš viename banke esančios sąskaitos į sąskaitą kitame banke, anksčiau tekdavo gerokai palaukti, kartais ir kitos dienos. Dabar pažymėjus, jog pervedimas „momentinis“, pinigai iškeliauja tą pačią sekundę“, – sakė pareigūnas.
Taigi net ir po minutės atsipeikėjęs nukentėjusysis sulaikyti pinigų nebeturi galimybės – jų sąskaitoje tiesiog nebėra.
„Nesakau, kad bankams laikinai sustabdžius momentinio pervedimo paslaugą, sumažėtų nusikaltėlių. Bet kad sumažėtų nukentėjusiųjų, tai jau tikrai – nusikaltėliui laukti, kol pinigai įkris į nusikaltimui paruoštą sąskaitą ne tik neapsimoka, bet ir rizikinga. Gal vis tik vertėtų bankams apie tai pagalvoti?“.
Policija dar kartą akcentuoja: nesureikšminkite žinutės, kurioje rašoma apie problemas susijusias su jūsų Smart-ID ir nespauskite nuorodos, kurią gavote su šia žinute – tai vienintelis būdas neprarasti savo santaupų banke. Taip pat rekomenduojama, gavus tokią žinutę, nedelsiant susisiekti su banku ir išsiaiškinti.
Aferos. Išnyksta ir atsiranda
Pastaraisiais metais sukčiavimai nuolatos keičia savo formą. Prieš gerą dešimtmetį tiesiog klestėję pranešėjai apie artimuosius ištikusias nelaimes ir privalomas sumokėti kompensacijas už padarytą žalą dabar jau beveik išnykę.
Praėjusi ir tariamų policininkų, prokurorų, kitų institucijų atstovų era.
Atslūgusios apsimetėlių vandens, dujų skaitiklių tikrintojų „patikros“, nukreiptos į vyresnių gyventojų pinigines. Taip pat ir kompensacijų „nešiotojai“. Labai sumažėję nusikaltimų, kuomet gyventojų prašoma prisijungti prie savo banko sąskaitos arba padiktuoti elektroninės bankininkystės duomenis.
Jau minėta, atslūgęs ir bankų atstovais prisistatančių rusakalbių sukčių pikas – tai nutiko išsiaiškinus, jog tokių nusikaltimų centras veikė iš Ukrainos ir išaiškinus nusikaltėlius.
Rečiau pasitaiko ir atvejų, kuomet gyventojų namuose apsilanko neva netikrų pinigų tikrintojai ir „patikrinę“ pasišalina su pinigais. Šiaulių apskrities policija neseniai baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui rengiasi perduoti 30 tokio pobūdžio nusikaltimų įvykdžiusių asmenų grupuotę.
Viena naujesnių sukčiavimo formų – bendradarbiaujančių įmonių elektroninių laiškų ir juose nurodomų duomenų perėmimas, suklastojant bankinius duomenis ir sukčiavimu įgyjant nemažas sumas.
Banko pranešimas
SEB bankas sulaukė pranešimų apie šiuo metu sukčių siunčiamas trumpąsias SMS žinutes su nuorodomis į netikrą interneto banką. Žinutėse sukčiai informuoja žmones apie neva įtartiną veiklą paskyroje. Bankas įspėja neatidaryti pateiktų nuorodų ir nevesti savo asmens ir prisijungimo prie interneto banko duomenų.
Atsiuntę suklastotą SMS žinutę sukčiai bando gauti prisijungimo prie interneto banko duomenis ir pasisavinti svetimas lėšas.
„Raginame klientus būti budrius ir jokiu būdu neatidaryti SMS žinutėmis siunčiamų aktyvių nuorodų į interneto banką bei nevesti savo prisijungimo duomenų. Atidarius interneto svetainę visada svarbu patikrinti naršyklės adreso lauką ir įsitikinti, kad tai yra oficiali interneto banko svetainė“, – sako SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.
Svarbu žinoti, kad šiuolaikinėmis technologijomis besinaudojantys sukčiai gali atsiųsti SMS žinutę, nurodę bet kokį siuntėjo vardą – tai gali būti ir valstybinės institucijos, ir banko pavadinimas. Kadangi telefonai žinutes grupuoja pagal siuntėjo vardą, tokia žinutė gali sukelti pasitikėjimą, nes gavėjo gali būti matoma, kaip gauta neva iš banko ir telefono sugrupuota su ankstesniu tikru susirašinėjimu su banku.
SEB primena, kad pats bankas klientams žinutėse nesiunčia aktyvių nuorodų į interneto banką, taip pat nesiunčia sutrumpintų nuorodų (//bit.ly).
