Naujausios
Sumos – tūkstantinės
Šiaulių rajono 59 metų gyventoja į mobilųjį telefoną gavo SMS pranešimą, kad jos banko paskyra apribota. Patikėjusi pranešimu, paspaudusi atsiųstą nuorodą ir, kaip prašoma, suvedusi elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, moteris neteko 2 554 eurų.
Gegužės 26 dieną 53 metų šiaulietis į savo mobilųjį gavęs SMS pranešimą, kad jo banko paskyra yra apribota ir paspaudęs atsiųstą nuorodą bei suvedęs elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis neteko 2 760 eurų.
Lietuvos policija paskutiniais dviem–trim mėnesiais dešimtimis registruoja atvejus, kuomet gyventojams atsiunčiami laiškai su aktyviomis nuorodomis ir raginimais susimokėti muito mokestį už „Lietuvos pašte“ laukiančią siuntą.
Pastebimas ir labai išaugusios nusikaltėlių atakos į prekybos platformas, viena iš kokių yra „Vinted“. Suklastoję tinklapį, sukčiai, apsimetę kurjerių tarnybų atstovais, siunčia melagingus pranešimus apie laukiantį privalomą apmokėjimą už prekės pristatymą – gyventojui tereikia paspausti atsiųstą nuorodą ir sumokėti, suvedus prisijungimo prie banko sąskaitos duomenis.
Pastarųjų dienų aktualija – tirpstantis laikas, per kurį šalies gyventojai privalo pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją. Suklastoję konkretaus tiekėjo tinklapį, nusikaltėliai gyventojams pateikiami „patrauklūs“ pasiūlymai, pavyzdžiui, drastiškai, vos kelis centus kainuojančios elektros kilovatvalandės artimiausią pusmetį. Tik esą norint įgyti teisę į tokią lengvatą reikia prisijungti prie savo banko ir sumokėti pradinę dešimties eurų įmoką.
Nukopijuoti tinklalapiai priklauso sukčiams
„Sparčiai artėjantis terminas, iki kurio gyventojai valstybiniu lygiu verčiami pasirinkti tiekėją, masina sukčius pasinaudoti žmonių noru mokėti už elektros energiją kuo pigiau“, – „Šiaulių kraštui“ sakė Šiaulių apskrities policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Gintaras Mačiulis.
Nusikaltėliai šiame „nepriklausomo energijos tiekėjo pasirinkimo projekte“, anot pareigūno, naudoja įvairius gyventojų viliojimo būdus. Paprašo už būsimą pigesnį planą sumokėti kelių mėnesių avansą arba pervesti užstatą – svarbiausia, kad potencialus klientas paspaustų atsiųstą nuorodą ir, suvedęs konfidencialius duomenis, įeitų į savo banko sąskaitą. Tolesni veiksmai priklauso nuo sukčiaus – pasitaiko, kad iš žmogaus sąskaitos iššluojami net centai.
Gyventojus, pasak komisaro, klaidina tai, kad sukčių siunčiamus pranešimus mobilieji telefonai grupuoja ir priskiria prie anksčiau gautų pranešimų. Pavyzdžiui, jeigu esate kada nors gavę pranešimų iš SEB banko, tai visai tikėtina, kad SEB banku prisidengusio sukčiaus pranešimas su nusikalstamiems tikslams nukopijuotu SEB banko tinklapiu bus priskirtas tai pačiai pranešimų grupei.
Anot G. Mačiulio, sukčiavimai, kada gyventojams siunčiamos fiktyvios nuorodos, kurias paspaudę gyventojai patenka į suklastotus SEB ar „Swedbank“, „Lietuvos pašto“, kurjerių tarnybų „DPD“, „LP express“, pardavimų platformų, pavyzdžiui, „Vinted“ tinklapius itin suaktyvėjo paskutinius du mėnesius ir šiuo metu yra piko viršūnėje.
Policijos patirtis rodo, kad paprastai sukčių suaktyvėjimas vienoje šalyje jaučiamas du ar tris mėnesius, o paskui ima atslūgti – sukčiai, nerizikuodami, kol bus identifikuoti, nusikalstamus tinklus meta į kitą šalį, žinoma, išanalizuodami konkrečios šalies aktualijas.
„Lietuva nėra išskirtinė. Tokie nusikaltimai masiškai fiksuojami ir Jungtinėje Karalystėje, ir Vokietijoje, ir kitose valstybėse. Tai, galima sakyti, pasaulinė problema, kurios šaknys – nusikalstami pranešimai, kaip rodo atliekami tyrimai, atkeliauja iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos“, – sakė kriminalistas.
Šiuokart jis kategoriškai atmeta versiją, kad tokius nusikaltimus gali vykdyti įkalinimo vietose bausmes atliekantys asmenys – pastarieji buvo „gudrūs“, pranešinėdami gyventojams apie artimuosius ištikusias nelaimes, apie padirbtus pinigus, kuriuos būtina nedelsiant patikrinti ir pan.
„Tokių nusikaltimų Šiauliuose nebefiksuojama ir, tikiu, greitai nebus fiksuojama. Pavyko tuo reikalu sėkmingai padirbėti. Vis tik Lietuvoje tokių nusikaltimų pasitaiko“, – teigė G. Mačiulis.
Svarbiausia – neatskleisti slaptų duomenų
Anot pašnekovo, iš esmės nusikaltėlių SMS žinute, elektroniniu laišku ar kitais būdais atsiųsta aktyvi nuorodą, kurią prašoma paspausti, dar nėra blogybė, pinigai dar neprarandami. Blogybė prasideda tada, kai, paspaudus nuorodą, žmogaus paprašoma banko duomenų arba mokėjimo kortelės numerių. Suvedus, kas reikalinga patekti į savo banko sąskaitą, į ją kartu patenka ir sukčius – mato, kiek sąskaitoje yra pinigų ir jau formuoja pavedimą į kitą sąskaitą.
Kas gali sąskaitas apsaugoti nuo ištuštinimo, tai tik patys jų savininkai, kurie, G. Mačiulio teigimu, gavę raginimą suvesti banko duomenis, pirmiausia užduotų sau klausimą, ar tikrai buvo užsakę kokią nors paslaugą arba prekę, už kurią reikėtų mokėti?
„Jei pats nieko nepirkote, nieko neužsakėte, vadinasi, nėra už ką mokėti. O jei jau kažkoks užsakymas vis dėlto buvo, primygtinai sakau: nepatingėkite įsitikinti, kad apmokėti prašo ne nusikaltėliai – paskambinkite, parašykite oficialiai firmai, kurios vardu atsiųsta nuoroda ir sulaukite oficialaus atsakymo“, – pamokas, kaip neprarasti santaupų, davė Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas.
Ir vis dėlto, jei jau nutiko tai, kad budrumą praradęs žmogus sukčiui plačiai atvėrė savo sąskaitą ir tik po to suprato, ką padarė, patariama nedelsiant kreiptis į banką, prašyti, kad pinigai būtų sustabdyti, ypač jei jie tebėra gavėjo banke (tokiu atveju sąskaitoje yra nurodytas pervestų pinigų statusas „rezervuota“) ir neįkrito į gavėjo asmeninę sąskaitą.
„Patarčiau į finansų įstaigą kreiptis raštu – tikėtina, kad tokiu atveju bankas greičiau gali imtis veiksmų, galbūt kreipsis į gavėjo banką ir ieškos sprendimo, kad pinigai nepasiektų (jeigu dar nepasiekė) apgaviko sąskaitos“, – aiškino policijos pareigūnas.
Po to apie nusikaltimą derėtų pranešti policijai.
Per du paskutinius mėnesius Šiaulių apskrities policija yra pradėjusi per dvi dešimtis ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimų, neteisėto mokėjimo priemonės duomenų panaudojimo ir t.t. Lietuvoje, kaip jau minėta, per tą patį laikotarpį vidutiniškai pradedama apie 20 ikiteisminių tyrimų kiekvieną dieną.
Sąskaita atidaroma be sunkumo
Dauguma sąskaitų, į kurias iškeliauja sukčiavimo būdu iš gyventojų išviliotos sąskaitos, priklauso lietuviškoms finansinėms bendrovėms – tai klaidina gyventojus. Akivaizdu, kad sukčiams, kurių lokalizacija – ne Lietuva, atvertas oficialus kelias atsidaryti lietuviškas sąskaitas per nuotolį.
„Užtenka finansų įstaigai, kokių mūsų šalyje yra apie 30, atsiųsti asmens dokumento kopiją, šiokį tokį „selfį“, pateikti elektroninę sąskaitos atidarymo paraišką ir lietuvišką sąskaitą jau turi, nepaisant to, kad sąskaitos savininkas kažkur gal net iš Zimbabvės“, – ironizuoja G. Mačiulis.
Toliau jau, kaip sakoma, meistriškumo reikalas, kaip į svetimą sąskaitą patekęs sukčius perveda pinigus į ką tik atidarytą.
