Policijoje dar daugiau „valdymo iš Vilniaus“

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Šiaulių ir Telšių apskričių policijos vadovas Ramūnas Sarapas teigia, kad reformos, optimizavimai ir kitos permainos gyventojų saugumui įtakos neturės.
Policijoje – vėl permainos. Šįkart jos nukreiptos į policijos aptarnavimo padalinius – jie perduoti Policijos departamento žinion. Šiaulių apskrities policijos viršininkas Ramūnas SARAPAS pastarąją reformą vadina policijos grįžimu į praeitį, kuomet iš Vilniaus reikėdavo leidimo net „kibirui“ įsigyti.

Daugiau klausimų negu atsakymų

– Nuo spalio 1 dienos šalies vyriausieji policijos komisariatai prarado dalį jų pavaldume buvusių padalinių, juos perėmė Policijos departamentas. Bus geriau?

– Nuo spalio 1 dienos visoje šalyje optimizuota policijos aptarnavimo sričių sistema – dokumentų valdymas, viešieji pirkimai, psichologai, teisininkai, Imuniteto skyrius.

Taigi ką tik mano paminėtos sritys su visais jose dirbančiais žmonėmis perėjo Policijos departamento žinion ir nuo šiol yra nebe Šiaulių apskrities policijos pavaldume. Vis tik nepaisant pavaldumo, Šiaulių policijai ir toliau reikia šiais žmonėmis rūpintis, nes čia jie sėdi, iš čia jie nuotoliniu būdu dirba, čia valgo, jiems čia reikia užtikrinti darbo sąlygas. Toks yra Policijos departamento vadovų, o ne Šiaulių policijos sprendimas. Džiaugtis kol kas tikrai nėra kuo, nes pertvarkų – tik pirmos dienos ir dar yra daug neaiškumų. Kol kas yra šiek tiek suirutės, suirutės yra ir darbuotojų galvose. Pradėkime nuo to, kad jie blogai jaučiasi. Man nepatinka, kad žmonės yra pasimetę, jiems neramu dėl nežinomybės. O žmonės mūsų sistemoje – didžiausia vertybė. Neturint gerų žmonių, kiekviena idėja gali būti suvulgarinta.

Beje, tai tik pirmas policijos optimizavimo etapas, bus kiti etapai – Policijos departamento pavaldumui bus priskirti ir kiti padaliniai.

Šiaulių apskrities policija nebeturės ir Komunikacijos skyriaus. Departamento žinion pateks ir kitos policijos aptarnavimo sritys, pavyzdžiui, transportas. Mes savo pavaldume iš aptarnavimo sričių neturėsime nieko. Kaip reikės organizuoti darbą, kai žmonės nors ir bus čia, už sienos, bet iš tiesų kažkur Vilniuje, aš kol kas sunkiai suprantu.

Mintis gal ir graži, bet žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, laukia ilgas susirašinėjimas, biurokratija ir galima stagnacija. Tai, ką galėtum padaryti vietoje, to nebebus galima padaryti, nes žmonės – Vilniaus pavaldume, kaskart reikės reikalus spręsti su kažkuriuo departamento padalinio vadovu.

– Nesidžiaugiate pertvarkomis...

– Policijos sistemoje dirbu daugiau negu 26 metus, mačiau ne vieną reorganizaciją. Beje, ir pats kokius 5 kartus buvau atleistas ir vėl priimtas per vykusias pertvarkas ir reorganizacijas, ir, reikia pripažinti, tai noro dirbti neprideda. Policija jau gyveno tokį laikmetį, niekas čia nieko naujo nesukūrė – grįžome 20 metų atgal, kai dėl kiekvieno kibiro viršininkas turėjo važiuoti į Vilnių. Tada tokia sistema sukurta stiprinant kuriamas apskritis.

Dabar prie viso to, kad Šiauliai be eksperimento, kuris vykdomas su Telšiais, kai dvi apskritys dirba išvien tarsi ir apygardos principu, nebeturime nei finansų, nei personalo valdymo, nei teisininkų. Na, dokumentų tvarkymas tiek to – jis gali būti priklausomas ir nuo departamento, bet visas kitas paminėtas sferas, mano galva, būtų labai svarbu turėti vietoje.

Jau minėjau, policija tai išgyveno prieš 20 metų ir puikiai prisimenu, kaip gyveno: nebuvo kuro, nebuvo transporto, apgailėtini pastatai, nušiurę baldai. Nenoriu būti blogu pranašu, bet laikas parodys... Reikia padirbėti. Optimizmas ateis, jei pamatysime, kad sistema veikia.

– Nuo spalio 1 dienos policijos psichologai tapo atskaitingi Policijos departamentui, nors dirbs kartu su mūsų pareigūnais. Paradoksas.

– Deja, šalies policijos psichologai taip pat optimizuoti. Dviejų apskričių pareigūnams – Šiaulių ir Telšių – yra vienas psichologas. Suprantu, kad esant reikalui, dabar pas mus atvažiuotų psichologas iš Vilniaus.

Pasikeitimai Kelių ir Kriminalinė policijoje

– Pertvarkos įvykusios ir Kelių policijoje.

– Kelių policija – labai sumažėjęs policijos padalinys, kurio labai aiški funkcija – darbas gatvėje. Šiaulių ir Telšių vyriausiuosiuose policijos komisariatuose yra įkurtas vieno langelio principu veikiantis administracinių nusižengimų nagrinėjimo padalinys, kuris nagrinėja visus nusižengimus.

Šitą pertvarką aš vertinu pozityviai – pareigūnas surašo medžiagą, o jos nagrinėjimas atkeliauja į minėtą padalinį. Tai naudinga ir antikorupciniu, ir profesionalaus vertinimo požiūriu. Nes kitas pareigūnas, ne tas, kuris surašė, gali kritiškai pažiūrėti į medžiagą, o ir pažeidėjas nebegalės sakyti, kad sprendimo priėmime yra subjektyvumo.

– Pokyčiai ir kriminalinės policijos veikloje?

– Atsirado naujas padalinys – Turto tyrimo skyrius, kurio darbas jau vyko Kriminalinėje policijoje ir anksčiau. Čia nieko naujo nėra, tiesiog išskirta funkcija, priimtas sprendimas, kad nebe visi padaliniai analizuos galimai nusikalstamu būdu įgyto turto kilmę, o konkretus. Šiuo metu vyksta atrankos, padalinys formuojamas, per spalio mėnesį turėtų būti sukomplektuotas.

– Ar vykstančios pertvarkos palietė rajonų policijos komisariatus?

– Rajonų policijos komisariatuose jau seniai niekas nesikeičia. Yra Reagavimo ir Veiklos skyriai. Rajoninių įstaigų pagrindinės funkcijos – reagavimas į įvykius, prevencija ir nusikalstamų veikų tyrimas. Tokios jos ir lieka.

– Kaip į okyčius reaguoja darbuotojai?

– Pastarosios pertvarkos dar nenukreiptos į statutinius pareigūnus, kurie jau keleri metai neturi stabilumo, ir visai neaiški tampa kryptis ir į kurią pusę mes turime artėti – į šiaurę, pietus ar dar kur nors. Tai dėl to šioje srityje yra didžiausia kaita.

Šiuo metu optimizuojamoje policijos aptarnavimo sferoje valstybės tarnybos karjeros darbuotojai, darbo sutartininkai – jų darbo sritis nelabai stipriai keičiasi, bet vėlgi: vakar tu buvai Šiaulių apskrities policijos darbuotojas, šiandien – Policijos departamento, joks policijos vadovas neužtikrins, kad po metų tu nebūsi perkeltas ar sumažintas, ar tavo darbo vieta nepasikeis, nereikės važinėti. Žmonės dėl to pergyvena. Ir ateina su tais klausimais, daug kalbamės, bandau nuraminti, kad sprendimai bus protingi. Juolab kad karantinas parodė, jog galima dirbti nuotoliu, jog yra tam priemonės ir nebūtina prisirišti prie darbo vietos.

Bet. Kaip vadovui organizuoti darbą, neturint žmonių, kad ir to paties personalo skyriaus? Vien Šiaulių apskrities policijos kolektyve yra apie tūkstantis žmonių.

Tenka priimti iššūkius

– Kaip visas paminėtas permainas galėtų pajusti gyventojai?

– Mano paminėtų permainų gyventojai kol kas tikrai neturėtų pajusti, nes tai yra vidiniai struktūriniai pakitimai, kurie nenukreipti nei į viešosios tvarkos užtikrinimą, nei į eismo saugumą – tai pajėgos užtikrina.

Nors kiekvieni metai kalbama apie policijos mažėjimą, tačiau žmonės gatvėse mato policiją, bet tik tada, kada reikia, o ne besikalbančius, stoviniuojančius ar rūkančius.

– Su kokiais iššūkiais susiduria policija pastaraisiais metais?

– Daug ką pakoregavo karantinas. Netikėta neteisėtų migrantų krizė privertė dar kartą įvertinti procesus ir resursus. Akivaizdu, kad hibridinio atakų atmainų, turėdami tokius kaimynus, dar turėsime įvairiausių. Akivaizdu, kad policija, užtikrinanti viešąją tvarką, su tuo irgi susidurs.

Nemenkas iššūkis ir kibernetinės atakos, įvairiausi nusikaltimai elektroninėje erdvėje – tai verčia policiją daug dirbti, keistis, investuoti, neužmigti – organizacija negali sustoti ir nedaryti vidinių pokyčių, kurie iš karto gal ir nėra malonūs, bet diktuojami laikmečio.

Policijai kai anksčiau taip ir dabar trūksta pareigūnų – keičiasi kartos, vieni išeina į užtarnautą poilsį, į kitas tarnybas, kiti ateina.

Vis tik noriu pasakyti, kad nėra taip, jog gyventojai pajus, kad viešajam saugumui trūksta pajėgų – tam pareigūnų užtenka. Šiaulių policija jau antri metai dirba su Telšių policija kaip vienas padalinys (šis eksperimentas pratęstas dar dvejiems metams) – rezultatai ir nusikalstamų veikų ištyrimas yra vieni aukščiausių šalyje ir gyventojai turėtų dėl to jaustis dar saugiau.

Smagu, kad pasikeitęs gyventojų požiūris į policiją. Pakankamai gauname informacijos iš šalies.

Didžiausi skauduliai – neblaivūs vairuotojai ir smurtas artimoje aplinkoje, tai jau tapę socialiniu reiškiniu, ir to viena policija tikrai neišspręs.

Neblaivūs dviratininkai! Praėjusią savaitę Joniškyje – net keturi, iš kurių vieno girtumas – per dvi promiles.

Šalia dar ir kitos veikos – narkotikų platinimas, vagystės. Šiai dienai jos nėra dominuojančios.Žodžiu, žemiški dalykai. Logiška, privalu saugoti savo namus, savo turtą, savo automobilį, turi veikti saugios kaimynystės principas, vienas kitą turime matyti ir fiksuoti. Jei pasirodė kokie įtartini asmenys, jei atvažiavo nematytas automobilis, kodėl neužfiksavus jo valstybinių numerių ir neperdavus policijai. Gal laikas girtam kaimynui dar vieno stikliuko nebepilti, kad parėjęs namo nesmurtautų, gal kaimo pardavėja butelio neparduotų, jei jau pirkėjo kojos nebelaiko...