Mėnesio kulinarė nemėgsta gaminti tik saldumynų

Pak­laus­ta, ko­dėl nu­spren­dė tap­ti ku­li­na­re, Ode­ta šyp­so­si: "Ti­kė­jau­si to­kio klau­si­mo, bet ne­ži­nau at­sa­ky­mo. Tie­siog vi­sa­da mė­gau ga­min­ti, to­dėl ir pa­su­kau šiuo ke­liu, ge­rai se­ka­si, to­dėl vis dar esu čia."

"Va­le­ri­jo­no" ar­ba­ti­nė Šiau­liuo­se gar­sė­ja svei­kuo­liš­kais, ve­ge­ta­riš­kais pa­tie­ka­lais. Pa­ti Ode­ta nė­ra ve­ge­ta­rė, ta­čiau ne­ma­žai val­go dar­žo­vių, ypač va­sa­rą.

Ve­ge­ta­riš­kų pa­tie­ka­lų idė­jų Ode­ta ir vi­sa ar­ba­ti­nės ko­man­da ieš­ko in­ter­ne­te, ku­li­na­ri­nė­se kny­go­se, ta­čiau su­do­mi­nu­sius re­cep­tus sa­vaip pa­to­bu­li­na, vie­nus ing­re­dien­tus pa­kei­čia ki­tais, to­dėl kiek­vie­nas pa­tie­ka­las – ori­gi­na­lus.

Ode­tai la­biau­siai pa­tin­ka ga­min­ti sriu­bas, už­kan­džius, ant­ruo­sius pa­tie­ka­lus ir ne­la­bai pa­tin­ka sal­du­my­nus, ta­čiau dar­be ten­ka ga­min­ti ir juos.

"Mū­sų vir­tu­vė­je do­mi­nuo­ja dar­žo­vės, kruo­pos, sėk­los, dau­gu­ma pro­duk­tų – iš vie­tos ūki­nin­kų", – pa­sa­ko­ja Ode­ta.

Lai­mė­ji­mą kon­kur­se Ode­tai lė­mė už­te­pų re­cep­tai. Vi­sų jų pa­grin­dą su­da­ro avin­žir­nių hu­mu­sas su įvai­rio­mis dar­žo­vė­mis: špi­na­tais, bu­ro­kė­liais, pa­pri­ko­mis. Už­te­pus ga­li­ma tep­ti ne tik ant duo­nos rie­ke­lių, bet ir pa­tiek­ti su dar­žo­vių (cu­ki­ni­jų, agur­kų, mor­kų, pa­pri­kų) grie­ži­nė­liais.

Ka­dan­gi Ode­ta dir­ba vir­tu­vė­je, sa­ko, kad ne vi­sa­da no­ri­si dar ir na­muo­se su­ktis prie puo­dų, ta­čiau ten­ka, nes ir sau, ir drau­gams no­ri­si kaž­ką ska­naus pa­ga­min­ti. Na­muo­se Ode­ta ga­mi­na mė­sos, žu­vies pa­tie­ka­lus, kar­tais pa­si­ga­mi­na ir to­kių, ku­riuos ruo­šia ar­ba­ti­nė­je.

Lan­ky­da­ma­si ka­vi­nė­se, res­to­ra­nuo­se mer­gi­na me­niu pir­miau­siai ieš­ko dar ne­ra­gau­tų, įdo­mes­nių pa­tie­ka­lų, ta­čiau idė­jų iš ko­le­gų sa­vo dar­bui re­tai pa­si­se­mia, nes dau­ge­ly­je užei­gų do­mi­nuo­ja ne svei­kuo­liš­ka vir­tu­vė.

Ode­ta pa­vai­ši­na nau­jau­siu ar­ba­ti­nės pa­tie­ka­lu – "Bu­dos du­be­nė­liu". Lėkš­tės cent­re – avin­žir­nių hu­mu­sas su smul­kiai pjaus­ty­tais vir­tais bu­ro­kė­liais, ap­lin­kui dai­liai iš­dė­lio­tos pjaus­ty­tos mor­kos, ri­di­kė­liai, cu­ki­ni­jos, agur­kai, pe­ki­ni­nis ko­pūs­tas, sul­te­nių, graž­gars­čių la­pe­liai, šaukš­tas vir­tų bo­li­vi­nių ba­lan­dų kruo­pų ir tru­pin­to varš­kės sū­rio. Kar­tu pa­tie­kia­ma ir li­nų sė­me­nų ma­jo­ne­zo.

Šiam ma­jo­ne­zui pa­ga­min­ti rei­kia li­nų sė­me­nų, ku­rios už­pi­la­mos karš­tu van­de­niu ir lei­džia­ma iš­brink­ti. Įpi­la­ma alie­jaus, įbe­ria­ma ci­ber­žo­lės, drus­kos, pi­pi­rų ir vis­kas su­pla­ka­ma iki vien­ti­sos ma­sės.

Ode­ta sa­ko, kad ar­ba­ti­nės lan­ky­to­jams ypač va­sa­rą la­biau­siai pa­tin­ka dar­žo­vių troš­ki­niai, ki­ti dar­žo­vių pa­tie­ka­lai. Žie­mą mie­lai ren­ka­si ir įvai­rias ko­šes. Mer­gi­na džiau­gia­si, kad jų ar­ba­ti­nės pa­tie­ka­lus yra pa­mė­gę la­bai įvai­raus am­žiaus žmo­nės.