
Naujausios
Į vieną vietą – 4,6 bedarbio
Pastaruoju metu Kelmės rajone užregistruota 538 laisvos darbo vietos. Tai pats mažiausias skaičius iš visų Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamentui priskiriamų savivaldybių. Į vieną laisvą darbo vietą pretenduoja 4,6 bedarbio.
Ypač aukštas moterų, jaunimo ir žmonių, kuriems per 50 metų nedarbo lygis. Nemažėja ilgalaikių bedarbių.
Nedarbu pirmauja priemiestinė Kukečių seniūnija – joje nedarbas siekia 17,4 procento. Ne ką nusileidžia ir Tytuvėnų seniūnija, kur bedarbiai sudaro 16,4 procento visų darbingo amžiaus žmonių.
Geresnė situacija tik Šaukėnuose – nedarbas 9,7 procento ir Užventyje – nedarbas siekia 10,8 procento.
Užimtumo tarnybos vadovų nuomone, didesnį nedarbo lygį priemiesčiuose lemia ir tai, kad darbo neturintiems žmonėms tiesiog paprasčiau užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Kas "numuša" motyvaciją dirbti?
Tuo tarpu verslininkai skundžiasi, jog negali rasti kvalifikuotų specialistų. Sunku rasti žmonių ir pagalbiniams darbams, nes daugelis bedarbių neturi motyvacijos dirbti. Matyt, todėl pernai išduota 19 leidimų įdarbinti žmones iš trečiųjų šalių.
Ieškant didelio nedarbo lygio priežasčių dažnai sakoma, jog Kelmės rajonas išskirtinai žemės ūkio teritorija. O žemės ūkyje, kur daugelį darbų jau atlieka galinga išmani technika, reikia nedaug darbuotojų.
Tačiau kituose Šiaulių apskrities rajonuose, kur taip pat dominuoja žemės ūkio veikla, nedarbo lygis – mažesnis. Pavyzdžiui, Pakruojo rajone siekia tik 7,6 procento. Pora procentų negu Kelmės rajone mažesnis ir Akmenės bei Joniškio rajonuose.
Užimtumo tarnybos direktorė Ligita Valalytė palygina ir visiškai analogiškus rajonus Šilalę ir Kelmę. Šilalės rajone nedarbas gerokai mažesnis.
Kelmėje surengtame Užimtumo tarnybos, Savivaldybės vadovų ir verslininkų susitikime, kuriame buvo aptarta situacija ir galimi jos sprendimai, Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktorius Raimondas Šukys kėlė darbuotojų judumo klausimą.
62,1 procento visų bedarbių gyvena kaime. Į atokesnius kaimelius autobusai kursuoja porą kartų per savaitę. Kaimelyje darbo nėra. Kaip žmogui pasiekti miestą, kuriame galėtų įsidarbinti?
Motyvaciją mažina ir palyginti nedidelės Kelmės krašto įmonės, įdarbinančios nedaug žmonių ir galinčios mokėti tik minimalų atlyginimą, už kurį važinėti dirbti už keliasdešimt kilometrų kartais tiesiog neapsimoka.
"Kartais iš lūpų į lūpas einanti informacija apie blogas darbo sąlygas vienoje ar kitoje bendrovėje būna netiksli, todėl konsultantai patys turi pakilti nuo kėdžių ir nuvykti į kiekvieną įmonę, kuriai reikia darbuotojų", – įsitikinusi Šiaulių klientų aptarnavimo departamento patarėja Daiva Čiegienė.
Viena iš priežasčių, jog kai kurie bedarbiai turi žalingų įpročių, kurie trukdytų tinkamai atlikti darbą.
Daugeliui bedarbių trūksta socialinių įgūdžių, finansinio raštingumo, o kartais paprasčiausios drąsos.
D. Čiegienė pateikė pavyzdį, kaip viena darbo rinkai visiškai tinkama jauna mergina nesusirado darbo todėl, jog nedrįso kalbėti su svetimais žmonėmis, o juolab su galimais darbdaviais, kuriems reikėtų save pristatyti. Patarpininkavus Užimtumo tarnybos darbuotojams, mergina įdarbinta šakočių kepimo ceche.
Perkvalifikavimui – per pusė milijono eurų
Ne vienam bedarbiui baimę kelia ir pernelyg dideli darbdavių lūkesčiai. Norėdamas išlikti konkurencingas darbo rinkoje, žmogus privalo visą gyvenimą mokytis. Deja, ne kiekvienas gali sau tai leisti.
Pavyzdžiui, dabar net norint įsidarbinti valytoja, reikia turėti specialių žinių ir kompetencijų. Dažnos įmonės vadovai, rengdami konkursus, paprašo atpažinti chemikalus ir skudurėlius, kuriais valys kompiuterio klaviatūrą, kuriais baldus, sienas ar grindis. Galbūt teks naudotis ir grindų plovimo mašinomis?
D. Čegienė tvirtina, jog Kelmės rajonui bus skiriama apie pusė milijono eurų darbuotojams perkvalifikuoti ir mokymams.
Be to, Užimtumo tarnyba skatina darbo vietų kūrimą. Už vieną įkurtą darbo vietą verslininkas gali gauti 17 tūkstančių eurų. 25 procentus šios sumos į darbo vietos sukūrimą privalo investuoti pats darbdavys.
Iš bedarbių statuso ištraukti kuo daugiau dar galinčių dirbti žmonių ypač aktualu todėl, jog, senstant visuomenei, sparčiai mažėja darbingo amžiaus žmonių.
Deja, verslininkai neretai skeptiškai žiūri į bedarbių perkvalifikavimą ir mokymus.
"Verslininkų nuotaikos – pesimistinės, – susitikime kalbėjo Kelmės rajono verslininkų asociacijos pirmininkas Ildefonsas Petkevičius. – Specialisto parengimas per metus atsieina pustrečio tūkstančio eurų, panašiai kaip mokymas universitete. Tačiau yra tokių bedarbių, kurie ir kelis sykius persikvalifikavę, nedirbs. Užimtumo tarnyba turėtų skatinti trišales sutartis."
Verslininkų nuomone, profesinio rengimo centrai niekuomet neparuoš specialisto, tinkamo visoms įmonėms. Pavyzdžiui, įmonė nusipirko sudėtingą mašiną arba įrangą, su kuria niekas nemoka dirbti. Įmonė pati galėtų pasiųsti darbuotoją į specialius kursus. Bet neturi tam lėšų. O versle laukti nėra kada.
Išeitis – akylesnė kontrolė
Kad sumažintų nedarbo lygį, Kelmės rajonas dalyvaus pilotiniame Užimtumo tarnybos projekte, kai situacijai stebėti ir spręsti susitelkia seniūnijos, bendruomenės, Savivaldybės administracija. Mat, manoma, jog nedarbo lygį išpučia ir bedarbių piktnaudžiavimas.
Tokiame projekte jau dalyvavo Šilutės rajonas. Pasiekta gana gerų rezultatų.
Užimtumo tarnybos specialistai vyks į kiekvieną seniūniją, susipažins su jos specifika, suteiks informacijos bedarbiams.
Pirmasis bedarbių, darbdavių ir Užimtumo tarnybos darbuotojų susitikimas jau įvyko mažiausioje rajone Vaiguvos seniūnijoje.
Pasak organizatorių, apie pusšimtis susirinkusių bedarbių išklausė informaciją. Bet kai buvo duota užduotis prisistatyti darbdaviui, pusė jų išėjo iš salės.
O kitoje patalpoje dalijo maisto paketus...


