Naujausios
Vienas konkursas neįvyko, antrame – tik vienas pretendentas
Kai užtarnauto poilsio išėjo Savivaldybės įmonės „Kelmės vanduo“ direktoriaus pavaduotojas, paskelbtas konkursas, tikintis rasti kitą specialistą.
Reikalavimai – nemaži: aukštasis universitetinis išsilavinimas ekonomikos, inžinerijos arba verslo vadybos ir administravimo srityje, turėti ne mažesnę kaip trejų metų ES struktūrinių fondų ar kitomis lėšomis finansuojamų projektų vadovo patirtį, žinoti su darbo specifika susijusius įstatymus, turėti vairuotojo pažymėjimą, dirbti kompiuterinėmis programomis, sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu, gebėti rengti oficialius dokumentus, valdyti ir kaupti informaciją.
Atlyginimas kaip rajono centre – gana neblogas – 1911 eurų, neatskaičius mokesčių.
Deja, kaip informavo Savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jokubauskas, pirmą kartą skelbiant konkursą neatsirado nė vieno pretendento. Paskelbus konkursą antrą kartą, dokumentus pateikė du specialistai. Tačiau UAB „Kelmės vanduo“ direktoriaus Mindaugo Užmiškio teigimu, vienas neturėjo vadovavimo projektams patirties. Konkurse dalyvavo vienas specialistas, jis ir laimėjo.
Įmonė įdarbino – Savivaldybė neteko
UAB „Kelmės vanduo“ direktoriaus pavaduotoju tapo Savivaldybėje dirbęs specialistas Vilmantas Kizis. Tačiau dabar specialisto, kuris pakeistų V. Kizį, turi ieškoti Savivaldybė.
S. Jokubauskas tvirtina, jog tai ne vienintelis atvejis, kai darbuotojai iš Savivaldybės išeina į savivaldybės įmones, seniūnijas, kitas biudžetines įstaigas ar į privačias bendroves.
Prieš keletą mėnesių Socialinių paslaugų centro direktorė Marytė Lencienė atsisakė pareigų, nes pradėjo dirbti Užvenčio seniūnijos vyriausiąja specialiste (seniūno pavaduotoja). Po kelių savaičių atsilaisvino tokia pat pareigybė Kražių seniūnijoje. Specialistė paprašė perkėlimo ten, nes darbas šioje seniūnijoje arčiau namų.
Į seniūnijas dirbti išeina ne vienas Savivaldybės specialistas. Pavargsta kasdien važinėti į darbą rajono centre. Dviejose seniūnijose trūko žemės ūkio specialistų. Tačiau šios vietos užsipildė palyginti greitai.
Tuo tarpu Savivaldybės administracijoje šiuo metu trūksta specialistų Kraštotvarkos, paveldosaugos ir statybos, Apskaitos, Finansų, Švietimo, kultūros ir sporto, Teisės ir personalo, Strateginio planavimo ir investicijų skyriuose. Paskelbtas konkursas Liolių pagrindinės mokyklos, Švietimo pagalbos tarnybos direktorių pareigoms.
„Situacija darosi nepavydėtina, – komentuoja S. Jokubauskas. – Darbo vieta Savivaldybėje ar kitoje biudžetinėje įstaigoje jaunam žmogui – nepatraukli. Reikalavimai didžiuliai. Specialistas privalo turėti daug gebėjimų. O atlyginimas į rankas 650 eurų. Vėliau, įgijus darbo stažo ir patirties, atlyginimas didėja. Tačiau jaunam žmogui reikia gyventi jau šiandien. Išlaikyti šeimą, auginti vaikus. Tad patys aktyviausieji, veikliausieji žmonės nebijo keisti darbo, ieškoti, kur geriau. Įtakos turi ir gyventojų mažėjimas bei emigracija.“
Kaip skelbiama Savivaldybės tinklapyje, Savivaldybės administracijos direktoriaus atlyginimas siekia 3341, jo pavaduotojos – 2771, skyriaus, poskyrio vedėjo – 2241, vedėjo pavaduotojo – 2021, seniūno – 2123, seniūno pavaduotojo – 1970, vyriausiojo specialisto – 1690 eurų.
Tačiau tokie atlyginimai, matyt, mokami turintiems stažą valstybės tarnyboje.
Kur dursi, ten trūksta
Specialistų trūksta ir kitoms rajono įstaigoms. Ligoninė ieško fizinės medicinos ir reabilitacijos tarnybos kineziterapeuto, ligoninės konsultacijų poliklinikai reikalingas radiologijos technologas.
Policijos komisariato Veiklos grupėje šiuo metu trūksta aštuonių specialistų. Mat, šešios moterys yra vaiko auginimo atostogose, viena tyrėja išėjo į pensiją. Trūksta ir patrulių.
Viliamasi, jog sausį situacija kiek pagerės, nes viena mama jau ketina grįžti į darbą. Dirbti pradės M. Romerio universitetą baigusi specialistė. Dar keletas žmonių pasiųsta į kursus.
UAB „Kelmės vanduo“ direktorius Mindaugas Užmiškis sako, jog rasti pavaduotoją buvo ne vienintelė problema. Reikia ir statybos inžinieriaus, kitų techninių inžinerinių profesijų specialistų. Netgi vairuotojų ir remontininkų rasti sunku. Kartais ateina Užimtumo tarnybos siųstų žmonių, bet jiems reikia tik parašo.
„Nors mūsų bendrovės veikla – labai specifinė, eiliniams darbuotojams nekeliame didelių reiklavimų. Pagrindinis reikalavimas, kad žmogus norėtų dirbti. Siunčiame į kursus, apmokome darbo vietoje,– pasakoja M. Užmiškis. – Tačiau mums sudėtinga konkuruoti su verslu, kuris pasiūlo didesnius atlyginimus. Jauni žmonės kartais pasirenka važinėti į Šiaulius arba emigruoti. Nors buvo ir priešingas pavyzdys. Trumpai padirbėjęs užsienyje buvęs darbuotojas vėl prašėsi priimamams į darbą mūsų įmonėje.“
M. Užmiškio nuomone, kai kurių žmonių norą dirbti pražudo pašalpos. Kadangi atlyginimai nėra dideli, daugelis pasiskaičiuoja, jog jam geriau apsimoka gyventi iš pašalpos, gauti kompensacijų, įvairių lengvatų ir kartais dar užsidirbti „iš šalies“ nemokant jokių mokesčių.
Pusė bedarbių neturi galimybių dirbti
Kad pašalpos išpaikino žmones sutinka ir Užimtumo tarnybos specialistai. Tačiau Kelmės rajonas yra specifinis, kaimiškas, teritorija – labai plati, o susisiekimo galimybės – menkos. Nors skaičiuojama, kad profesiją, žemesnę ar aukštesnę kvalifikaciją turi 70 procentų Kelmės rajone registruotų bedarbių, 45 procentai turi mobilumo problemų. Jie gyvena kaime. Patys neturi automobilio arba nevairuoja. Kaime darbo nėra. O kasdien važinėti į darbą rajono centre ar kitame rajone – neįmanoma, nes autobusas į kai kurius kaimus užsuka tik kartą per savaitę arba visai neužsuka. Be to, kasdienis važinėjimas autobusu į darbą praytų nemažą dalį atlyginimo. Matyt, tai lemia, jog 40 procentų visų bedarbių yra ilgalaikiai.
Vasarą nedarbo situacija Kelmės rajone buvo pagerėjusi, nes kaimo žmonės galėjo talkinti žemės ūkyje. Dabar sezoniškumas atsisuko kita puse – nedarbo lygis – 13,3 procento, vienas iš didžiausių Šiaulių apskrityje. Šiuo metu darbo neturi 1882 rajono gyventojai.
Nuo metų pradžios rajone užfiksuotos 1886 laisvos darbo vietos. Jos užpildytos 77 procentais. Tai vienas iš geriausių rodiklių šalyje.
Tačiau nuolat ir pastoviai dirbti yra motyvuoti vos 32 procentai bedarbių. Dažniausiai tai jauni žmonės. Jie nori dirbti paslaugų (50 proc.), pramonės (20 proc.), statybos (10 proc.), žemės ūkio (15 proc.), transporto (5 proc) sektoriuose.
