Naujausios
Pandemijos situacija
– Kokios nedarbo augimo tendencijos per praėjusius metus išryškėjo Šiaulių apskrityje? Kokią situaciją rodo paskutiniai gruodžio mėnesio rodikliai?
– Užimtumo tarnybos duomenimis sausio 1 d. šalyje buvo registruota 277,1 tūkst. darbo ieškančių asmenų, jie sudarė 16,1 proc. nuo šalies darbingo amžiaus gyventojų. Bendrasis registruotas nedarbas Šiaulių apskrityje sausio 1 d. siekė 15,6 proc. Nedarbas Šiaulių apskrityje per metus išaugo 6,5 procentinio punkto.
Aukščiausias nedarbas išlieka Kelmės rajone – 22 proc., Akmenės rajone – 19,7 proc., Joniškio rajone – 19,1 proc., Radviliškio – 18,7 proc., Pakruojo – 12,6 proc., Šiaulių rajone – 16,2 proc. Žemiausias – Šiaulių mieste – 12,1 procento.
Per gruodžio mėnesį didžiausias nedarbo augimas fiksuojamas Pakruojo – 1,5 proc. ir Joniškio – 1,2 proc. rajonuose. Mažiausiai nedarbas augo Šiaulių mieste – 0,5 proc. punkto.
Didžiausias nedarbo augimas Šiaulių apskrities savivaldybėse buvo fiksuojamas 2020 metų balandžio mėnesį, tuomet nedarbas Šiaulių apskrityje augo 1,4 procentinio punkto. Rugpjūčio bei rugsėjo mėnesiais buvo jaučiamas darbo rinkos stabilizavimasis, o paskutiniais metų mėnesiais augo 0,5 proc. lapkritį ir 0,6 proc. gruodį.
– Kokios priežastys lėmė nedarbo augimą Šiauliuose bei kitose apskrities savivaldybėse? Kodėl Kelmės rajone situacija tokia prasta?
– Sausio 1 d. duomenimis, nedarbas Šiaulių mieste siekė 12,1 proc. ir tai yra didžiausias nedarbas lygis nuo 2011 metų kovo, kai nedarbas siekė 12,9 proc. Nors nedarbas Šiaulių mieste išlieka aukštas, tačiau palyginti su kitais didžiaisiais Lietuvos miestas, jis yra mažiausias (Kaune – 17,1 proc., Panevėžyje – 16,8 proc., Klaipėdoje – 15,5 proc., Vilniuje – 13,8 proc.).
Vidutiniškai nedarbas Šiaulių mieste 2020 metais augo po 0,5 procentinio punkto kiekvieną mėnesį. Tuo metu kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose buvo fiksuojami didesni nedarbo augimo pokyčiais.
Lapkričio bei gruodžio mėnesiais asmenų kreipimąsi į Užimtumo tarnybą sąlygojo keletas priežasčių. Pirma – darbų sezoniškumas. Baigiantis rudens sezoniniams darbams žemės ūkyje bei statybos sektoriuje, augo skaičius asmenų, kuriems bedarbio statusas atstatytas pasibaigus terminuotiems darbams ar baigus savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus. Antra – lapkričio 7-ąją paskelbtas antras karantinas, kuomet sumažėjęs laisvų darbo vietų skaičius mažino įdarbinimo galimybes. Tai sudėtingas laikotarpis įmonėms: aktualūs tapo darbuotojų saugumo, darbo vietų išsaugojimo ir darbuotojų prastovų klausimai. Trečia – neapibrėžtumo sąlygos ir nežinomybė, kiek truks karantinas, ar bus užsakymų. Būtent šios priežastys ir sąlygojo nedarbo augimą paskutiniais 2020 metų mėnesiais.
– Kiek buvo grupės darbuotojų atleidimų per metus, kiek iš viso atleista ar kokie didžiausi atleidimai buvo, kokios Šiaulių įmonės atleidinėjo darbuotojus, dėl kokių priežasčių?
– Per 2020 metų sausio–gruodžio mėnesius Užimtumo tarnyba gavo 4 Šiaulių apskrityje veikiančių įmonių pranešimus dėl grupės darbuotojų atleidimų (2019 metais buvo gauti 7 pranešimai dėl grupės darbuotojų atleidimų). Remiantis gautais įmonių pranešimas buvo planuojama atleisti – 196 darbuotojus, kiek iš jų buvo atleisti – nedisponuojame šia informacija. Pagrindinės darbuotojų atleidimų priežastys buvo įvardijamos šios – įmonės likvidavimas, pandemijos sukeltos ekonominės pasekmės ir tai lėmęs ženklus užsakymų sumažėjimas, perteklinė darbuotojų darbo veikla.
Kas neturi darbo
– Koks yra bedarbio portretas? Kaip padedama netekus darbo, ar vykdomos mokymo, perkvalifikavimo priemonės per karantiną?
– Bedarbių struktūroje kiek daugiau nei 52 proc. nuo visų besiregistruojančių sudaro moterys. Jei lygintumėme duomenis pagal amžiaus grupes, didžioji dalis darbo ieškančių – 49 proc. yra asmenys, vyresni kaip 45 metų. Pusė, t.y., 50 proc. registruotų asmenų gyvena kaimiškose vietovėse, 21 proc. neturi profesinio pasirengimo, 25 proc. registruotų asmenų yra jaunimas iki 29 metų.
Praėjusiais metais moterų ir jaunimo iki 29 metų nedarbas augo labiausiai. Viena iš priežasčių, sąlygojusių augantį jaunimo ir moterų registruotą nedarbą, yra ta, kad didžioji šių grupių asmenų dalis dirba prekybos, paslaugų ir aptarnavimo sektoriuose veikiančiose įmonėse – būtent šiuos sektorius labiausiai paveikė COVID-19, jie iš dalies arba visai buvo uždaryti karantino laikotarpiu.
Moterų nedarbo augimą lėmė ir darbo vietų, veiklos apimčių sumažėjimas įmonėse, moterims grįžus iš vaikų priežiūros, kai nedarbingumas buvo suteiktas dėl karantino metu esančių apribojimų veikti darželiams arba mokykloms.
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse praėjusiais metais pradėjo dalyvauti 2 175 Šiaulių apskrities gyventojai, o tai 48 proc. mažiau nei 2019 metais. Paskelbus karantiną mokymo įstaigos savo veiklą turėjo perorientuoti ir profesinį mokymą vykdyti nuotoliniu būdu. Dauguma mokymo įstaigų pasitvirtino nuotolinio mokymo programas ir profesinis mokymas yra tęsiamas ir karantino metu.
Į kokią paramą galima pretenduoti
– Kokios priemonės taikomos, siekiant padėti dėl antrojo karantino sustojusioms įmonėms ir savarankiškai dirbantiems? Kiek jomis pasinaudojama? Ar nuo šių metų keičiasi paramos taikymo sąlygos, dydžiai?
– Užimtumo tarnyba prisideda prie darbo vietų išsaugojimo administruodama ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu valstybės teikiamą finansinę paramą darbdaviams, paskelbusiems prastovas savo darbuotojams. Prastovų subsidijos buvo mokamos ir praėjusias metais.
Nuo sausio 1 d. keičiasi prastovų kompensavimo dydis, kompensuojama 100 proc. nuo darbdavio apskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 1,5 MMA. Priskaičiuotas darbo užmokestis negali būti didesnis negu užimto asmens darbo sutartyje iki karantino paskelbimo dienos nustatytas darbo užmokestis. Praėjusiais metais Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamentas gavo apie 2 000 Šiaulių apskrities darbdavių prašymų dėl kiek daugiau nei 18 tūkst. darbuotojų esančių prastovose darbo užmokesčio kompensavimo.
Ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu valstybė teikia paramą savarankiškai dirbantiems asmenims. Nuo sausio 1 d. yra skiriama fiksuoto dydžio 260 eurų išmoką. Nuo šių metų keičiasi sąlygos, norint gauti savarankiškai dirbančio išmoką. Išmokas galės gauti savarankiškai dirbantys asmenys, kurių veiklos buvo apribotos dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos bei karantino ir yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą apribotų veiklų sąrašą. Ekstremaliajai situacijai ar karantinui pasibaigus, išmoka dirbantiems savarankiškai dar bus mokama vieną mėnesį, o vėliau jos mokėjimas – nutraukiamas (buvo mokama 2 mėnesius).
– Kokia situacija su laisvomis darbo vietomis?
– Praėjusiais metais Šiaulių apskrities darbdaviai įregistravo 34 449 laisvas darbo vietas, o tai 20 proc. daugiau nei 2019 metais. Didėjo ir įdarbintų asmenų skaičius. Užimtumo tarnybos specialistams bendradarbiaujant su darbdaviais, per 2020 metus padėta įsidarbinti 17 881 Šiaulių apskrities darbo ieškančiam asmeniui, o tai 25 proc. daugiau nei 2019 metais. Šiuo metu ieškoma kvalifikuotų vairuotojų-ekspeditorių, pardavimo vadybininkų, visuomenės sveikatos specialisto, statybos padalinių vadovų, virėjų, virtuvės darbuotojų, įvairaus profilio statybininkai visada paklausūs darbo rinkoje. Karantino metu ypač padaugėjo darbo skelbimų darbininkiškoms profesijoms. Šiuo metu stebime išaugusį medicinos personalo poreikio augimą, kad jį patenkintumėme aktyviai bendradarbiaujame su Šiaulių apskrities ligoninėmis, visuomenės sveikatos centro darbuotojais.
– Kokios įžvalgos šiems metams? Kada laukti situacijos gerėjimo?
– Nesiimame vertinti ateities prognozių, kadangi viskas priklausys nuo daugelio veiksnių. Naujausi duomenys ženklaus nedarbo augimo nefiksuoja, nors prie to šiuo metu prisideda darbo rinkos sezoniškumo svyravimai, darbo rinka po truputį stabilizuojasi.
Nedarbo skaičiai ir faktai
Užimtumo tarnybos duomenimis, Šiauliuose nedarbas sausio 1 dieną buvo 12,1 procento. Tai mažiausias nedarbo rodiklis apskrityje ir mažiausias tarp penkių didžiųjų šalies miestų (Vilniuje –13,8 proc., Kaune – 17,1 proc., Klaipėdoje – 15,5 proc., Panevėžyje – 16,8 proc.).
Šiauliuose iš viso yra beveik 7,7 tūkstančio registruotų bedarbių, vien per praėjusį mėnesį darbo neteko 725 šiauliečiai, o įsidarbino 418.
Kelmės rajone kas penktas darbingo amžiaus žmogus neturi darbo, arba 22 procentai. Šalyje didesnis nedarbas yra tik Lazdijų rajone (24,6 proc.). Kelmės rajone registruotų bedarbių dabar yra beveik 3,3 tūkstančio. Per praėjusį mėnesį darbo neteko 208 rajono žmonės, o įsidarbino 136.
Apskrityje antras pagal didžiausią nedarbą yra Akmenės rajonas – 19,7 proc. darbingo amžiaus žmonių neturi darbo, arba 2,1 tūkstančio asmenų. Per gruodį įsidarbino 168 bedarbiai.
Joniškio rajone nedarbas padidėjo iki 19,1 proc. Vien per gruodį registravosi beveik 200 bedarbių, o iš viso sausio 1 dieną jų buvo per 2,3 tūkstančio. Per gruodį įsidarbino 59 bedarbiai – tai pats mažiausias įsidarbinusiųjų skaičius tarp apskrities savivaldybių.
Radviliškio rajone nedarbas sudaro 18,7 procento – darbo neturi beveik 4 tūkstančiai darbingo amžiaus žmonių. Per gruodį neteko darbo 300 asmenų, o įsidarbino 162 bedarbiai.
Šiaulių rajone nedarbas padidėjo iki 16, 2 procento, registruotų bedarbių iš viso yra per 4,1 tūkstančio. Per praėjusį mėnesį darbo neteko beveik 340 rajono žmonių, o įsidarbino 137 bedarbiai.
Pakruojo rajone nedarbas išlieka vienas mažiausių ir apskrityje, ir šalyje – sudaro 12,6 proc. Čia per praėjusį mėnesį registruota 214 darbo netekusių žmonių, o iš viso darbo neturi 1,4 tūkstančio darbingo amžiaus asmenų. Įsidarbino per mėnesį 97 bedarbiai.
