Naujausios
Tyla net po gaisro
Netvarkos ir gaisro pavojaus neapsikentęs B. Timinskas nebežino, kur reikėtų kreiptis, kad Kalniuke įsivyrautų ramybė.
Tikina, apie augančią senų padangų krūvą ne sykį informavęs vietos aplinkosaugininkus. Liko neišgirstas. Tada nusprendė "eiti per ministeriją", tačiau realaus rezultato nepasiekta.
Tada B. Timinskas kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybę tikėdamas, kad sukrautų atliekų išvežimu ir "valdiškos" teritorijos išvalymu kasmet pasirūpinantys Savivaldybės tvarkytojai nepamirš krūvų ir šiemet. Atliekų kalnai, anot pašnekovo, kol kas nemažėja, o tik auga.
Daugiausiai streso Žemosios gatvėje netoli senųjų metalinių garažų ir greta jų suverstų šiukšlių gyvenantiems žmonėms būta šiųmetę gegužę – tąkart kažkas užsimojo sunaikinti padangas jas padegdamas. B. Timinskas įsitikinęs, kad gaisras rimtesnių padarinių nepadarė tik dėl palankios vėjo krypties – ne gyvenamųjų namų pusėn, o link Talkšos ežero.
Užgesinus gaisrą, apdegusios padangos ir kitos atliekos taip ir likusios gulėti. Lietus degėsius nuplovė į prošal tyvuliuojančio griovio vandenį. Pašnekovas neabejoja, jog vanduo iš to griovio patenka ne kur kitur, o į Talkšą, ją užteršdamas pavojingomis medžiagomis.
Kalniuko garažų kooperatyve nenaudojamų garažų apstu: vieni užžėlę aukšta žole, kiti sulinkę nuo laiko. Trečius savininkai tiesiog nusikėlė ir išsigabeno palikdami pamatus. Į tuos pamatus kitų garažų savininkai įsigudrino mesti gumos, plastiko, tepalų, asbesto atliekas.
Tuo tarpu B. Timinskas įsitikinęs, kad teršia ne tik savi, įtaria, kad šiukšles automobiliais veža ir atvykėliai.
Šiukšlių konteineris ant kranto
Miesto atliekų tvarkytojai ant Talkšos ežero pakrantės pastatę metalinį konteinerį – būsiantis šiukšlėms. Tačiau konteineris, anot B. Timinsko, netrukus tapo baisia rakštimi vietos gyventojams. Mat poilsiautojai įsigudrino šiukšles mesti ne priėję, o pravažiuodami pro šalį automobiliu. Kuris pataikė, kuris ne: greta numestą ledų popierių, nuorūką ar plastiko butelį bematant ištaršė vėjas, kai ką nunešdamas ir į Talkšos vandenis.
Dar gražiau, jeigu atliekų tvarkytojai laiku to konteinerio neištuštinantys, tada greta jo greitai imantis augti įvairių atliekų sąvartynas, neišskiriant ir labai intymių dalykų, pavyzdžiui, prezervatyvų.
Vienus tokius šiukšlintojus B. Timinskas kartą pamėgino paauklėti, rezultatas – akmuo į namo langą.
Pilietiškas pensininkas pasakoja jau pramynęs takus į visas institucijas. Rezultatas – nulis. Neseniai sugalvojo apie problemą pasikalbėti su Šiaulių miesto meru Artūru Visocku, tačiau užregistruoti jį susitikimui atsakyta.
Vyras mano, kad, vien sutvarkant sąvartynus ir išvalant teritoriją, niekas nepasikeis – žmonės šiukšlins kaip šiukšlinę. Savivaldybė esą turėtų priimti sprendimus dėl nenaudojamų garažų, kurie dešimtmečius stovi tušti ir teršia aplinką. Greičiausiai jie turėtų būti sunaikinti. Esą tik taip sutvarkius teritoriją nebeliktų terpės augti atliekų krūvoms.
Pažeidimas yra, bet nėra ką nubausti
Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyriaus vedėjas Linas Gadliauskas žino apie šiukšlinimo problemą Kalniuko mikrorajone. Anot jo, po minėto padangų gaisro skyriaus specialistai vyko "į vietą", tačiau problema pakibo, nes nebuvo nustatytas garažo, prie kurio įplieksta ugnis, savininkas – informacijos apie dešimtmečius skaičiuojantį metalinį statinį ir apie jo savininką nėra nė Registrų centre.
Anot L. Gadliausko, tais atvejais, kuomet reguliariai vykdomų reidų metu pavyksta identifikuoti garažo savininką, jis gali būti baudžiamas ir įpareigojamas sutvarkyti sąvartyną – įstatymas numato prievolę prižiūrėti teritoriją 20-ies metrų spinduliu.
"Tačiau nesant savininko nėra ką nubausti ir įpareigoti", – sakė vedėjas.
Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyrius užterštų teritorijų išvalymu neužsiima, pasak L. Gadliausko, neužsiima, informacija apie per reidus nustatytą netvarką perduodama Savivaldybės Miesto ūkio ir aplinkos skyriui.
Šios skyriaus vyr. specialistė Lilija Vaičeliūnienė informavo, kad šiukšlių kalnai – drabužiai, buitinės atliekos ir pan., nenustačius pažeidėjų, iš Kalniuko mikrorajono neseniai buvo išvežti. Liko tik padangų krūvos – galimybės išvežti jas kol kas nėra, tačiau netrukus tai turėtų būti padaryta.
Specialistė įsitikinusi, kad "niekieno" šiukšlių problemą pavyktų panaikinti identifikavus šiukšlintojus.
"Vardo ir pavardės ant padangų neparašyta, bet tai padaryti įmanoma vaizdine medžiaga", – sakė ji.
Kelių Kalniuko garažų savininkai, įspėti susitvarkyti aplink jų garažus esančią teritoriją, esą jau įsirengė vaizdo stebėjimo kameras – šiukšlių nebeliko.
Anot L. Vaičeliūnienės, įrengtos kameros padės identifikuoti ir kitus šiukšlintojus, jie bus baudžiami.
"Tokia žmonių kultūra. Kam kažkur vežti, jei galima sudėti čia pat? Prasidėjus garažų valymo ar padangų keitimo laikui, atliekų kalnai kyla kasmet", – sakė specialistė.
Vardo ir pavardės ant padangų neparašyta, bet tai padaryti įmanoma vaizdine medžiaga.
Ieva Krikštopaitytė, Aplinkos apsaugos departamento Administravimo departamento Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriaus vyr. specialistė, informavo, kad gyventojų pranešimo apie Šiauliuose, Kalniuko mikrorajone, degusias padangas, aplinkosaugininkai neturi. Tačiau apie tai informavus "Šiaulių krašto" žurnalistams, pranešimas yra užregistruotas ir bus atliktas tyrimas, kurio rezultatas turėtų būti po savaitės.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos specialistai primena, kad pagal galiojančius įstatymus už padangų tvarkymą yra atsakingi padangų gamintojai – importuotojai. Todėl padangų pardavėjas turi informuoti pirkėją, kad į padangos kainą jau yra įskaičiuotas ir jos sutvarkymas. Tai reiškia, kad pirkėjas į prekybos vietą gali atvežti tiek padangų atliekų, kiek iš jo pirko.
Be to, panaudotas padangas, alyvą, tepalo filtrus, aušinimo skysčius, akumuliatorius ir kitas automobilių remonto ar techninės priežiūros metu susidariusias atliekas galima pristatyti į didelių gabaritų (stambiagabaričių) atliekų surinkimo aikšteles, esančias kiekviename regione. Iš gyventojų šios atliekos priimamos nemokamai.
Atlikus automobilio remonto darbus autoservisuose, likusias pavojingas ir nepavojingas atliekas, taigi ir padangas, autoservisai privalo surinkti, o transporto priemonės savininkui gali atiduoti tik tinkamas pakartotiniam naudojimui transporto priemonių detales.
Visos galimos baudos už į gamtinę aplinką išmestas atliekas yra numatytos Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje. Baudos dydis svyruoja nuo 30 iki kelių tūkstančių eurų, atsižvelgiant į atliekų kiekį ir į tai, ar išmestos atliekos yra pavojingos ar ne.
Pastebėjus aplinką teršiančius asmenis aplinkosaugininkai ragina nedelsiant informuoti pareigūnus. Tai galima padaryti bendruoju pagalbos telefonu 112, arba tiesiogiai paskambinus Aplinkos apsaugos departamentui telefonu 8 5 273 2995.