Naujausios
Operatorius ŠRATC pastatė prieš faktą
ŠRATC pranešė, kad siekiant užtikrinti tvarką bei stabilizuoti situaciją, atliekas nuspręsta laikinai šalinti sąvartyne. Apie tokį laikiną sprendimą informuotas ir Aplinkos apsaugos departamentas bei ŠRATC dalininkai – septynios regiono savivaldybės.
„Mūsų vertinimu, tai yra neatsakingų ir negeranoriškų operatoriaus veiksmų pasekmė. Operatorius jau ilgą laiką sąmoningai nevykdo sutartinių įsipareigojimų ir dėl to, visų pirma, kenčia gyventojai, mokėdami už netinkamą pristatomų atliekų apdorojimą“, – tvirtino ŠRATC direktorius Žilvinas Šilgalis.
Jo teigimu, už ES lėšas pastatyta MBA gamykla tapo apleista, o paslaugų kokybė neatitinka nei sutarties reikalavimų.
Ž. Šilgalis aiškino, kad daroma viskas, jog regiono gyventojai nepatirtų jokių papildomų nepatogumų bei nepagrįstų mokėjimų už mišrių komunalinių atliekų apdorojimo paslaugas.
ŠRATC direktorius viešai aiškino, kad įtarus, jog operatoriui buvo mokama už nevisai pagrįstus jų darbų atlikimo aktus, mokėjimai sustabdyti, o informacija perduota Specialiųjų tyrimų tarnybai, kuri atlieka tyrimą, pareiškė įtarimus ir nustatinėja padarytą žalą.
Siekė išvengti ekstremalios situacijos
Kadangi atliekų kaupas stovi ir MBA įrenginiai veikia Aukštrakiuose, Šiaulių rajono savivaldybė ėmėsi iniciatyvos ieškoti sprendimų. Rajono savivaldybės administracijos direktorius Gipoldas Karklelis sakė, kad nerimą sukėlė informacija, jog iš gyventojų, įmonių atliekas surinkę automobiliai į sąvartyno teritoriją nebeįleidžiami. Tai truko apie parą.
Iškart po ilgojo savaitgalio problemą narplioti ėmėsi Šiaulių rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija. Kadangi grėsmė likti be atliekų surinkimo palietė 7 apskrities savivaldybes, nuspręsta ketvirtadienį sušaukti bendrą visų savivaldybių administracijų vadovų pasitarimą. Po pietų vėl posėdžiavo rajono ESK ir priėmė sprendimus.
Vadovaudamasi Civilinės saugos įstatymu, rajono savivaldybė informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą apie gresiančią ekstremalią situaciją, kadangi situacija viršija trijų savivaldybių ribas.
„Kadangi ESK gali priimti privalomus nurodymus, nusprendėme įpareigoti ŠRATC direktorių organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo veikimą. Mes manome, kad ši situacija kilo dėl dviejų ūkio subjektų tarpusavio ginčo – administratoriaus ir operatoriaus, kurie veikia pagal pasirašytą sutartį. Šis ginčas, kuris šiuo metu yra persikėlęs į teismą, ir iššaukė tą grėsmingą situacija. Mes įpareigojome administratorių spręsti klausimus ir manome, kad jis gali išspręsti“, – komentavo G. Karklelis.
ŠRATC dalininkams kilo klausimas, ar būtų galima mišrias komunalines atliekas sandėliuoti kaupo teritorijoje. Leidimą rajono savivaldybė davė, tačiau tik ŠRATC suderinus su Aplinkos apsaugos departamentu. Kol pilnai neveikia mechaninis biologinis apdorojimas, ŠRATC teritorijoje leidžiama laikinai sandėliuoti atliekas, nors be mechaninio biologinio apdorojimo, daugumą mišriųjų atliekų tiesiai išpilti į kaupą draudžia aplinkosauginiai reikalavimai.
Anot Administracijos direktoriaus, ginčai yra ginčai, juos sprendžia teismas, tačiau regiono gyventojai neturi nuo to nukentėti ir visi būtini veiksmai turi būti atliekami.
G. Karklelis pasidžiaugė, kad gyventojai nespėjo pajusti sutrikusio atliekų išvežimo.
„Įsivaizduokite, kad dabar nustotų surinkinėti atliekas iš gyventojų. Gyventojas išstumia konteinerį, o niekas jo neištuština. Negalime to leisti. Tai sukeltų aplinkosauginę problemą“, – aiškino vadovas.
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius perspėjo, kad problemai nesisprendžiant ar gilėjant gali tekti skelbti ekstremalią situaciją. Ji paliestų visas apskrities savivaldybes.
Savivaldybės įsikišo tik kilus atliekų nepriėmimo grėsmei
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis aiškino, kad ŠRATC ir UAB „NEG Recycling” sutartis tapo problematiška jau seniau ir abi sutarties pusės nerasdavo sutarimo nuolat, tačiau atliekų apdorojimas vyko, todėl dalininkai į ginčus nesikišo. Tačiau susidarė situacija, kai nesutarus dėl atliekų apdorojimo kokybės, įrenginys užkrautas atvežtomis nerūšiuotomis atliekomis, o išrūšiuotos atliekos neišvežtos į sąvartyną. Kilo grėsmė, kad atliekos nebus išvežtos iš miesto ar kitų rajonų savivaldybių teritorijų.
Po konsultacijų su Aplinkos apsaugos departamento specialistais buvo išsiaiškinta, kad pasirašyta sutartis griežčiau apibrėžė atliekų tvarkymo reikalavimus, nei numatyta teisės aktuose. Tokios sutarties sudaryti nedraudžiama, bet dėl sutartinių parametrų atsiradęs ginčas trukdė ją įgyvendinti.
A. Bartulis informavo, kad Aplinkos apsaugos departamentas patvirtino, jog MBA įrenginyje išrūšiuotos atliekos galėtų būti laikytinos minimaliai atitinkančios kokybinius reikalavimus ir priimamos į sąvartyną.
„ŠRATC vadovui pasiūlėme įvertinti situaciją ir priimti atliekas į sąvartyną, o atlaisvinus vietą MBA gamykloje, būtų tęsiamas atliekų priėmimas į patį įrenginį. Tai leido suvaldyti situaciją“, – sakė miesto savivaldybės Administracijos vadovas.
Abiems ginčo pusėms pasiūlyta peržiūrėti sutartį. Galbūt dėl kokybiško apdorojimo lūkesčiai buvo pertekliniai. Kad ginčas dėl apdorojimo kokybės nesitęstų neapibrėžtą laiką, dalininkai siūlė pasirengti paslaugų kokybės kontrolės sistemą, kurią pripažintų abi pusės.
Gal siekiama bankroto?
UAB „NEG Recycling” direktoriaus pavaduotojas Laimonas Laukys informavo, kad gamykla atliekų dar nepriima, nes valosi tai, kas susikaupė per kelis mėnesius ŠRATC nepriimant jų į sąvartyną.
Anot L. Laukio, rugsėjo 14 dieną teismas priėmė nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo priimti apdorotas atliekas į sąvartyną, kol vyksta teisminiai procesai, tačiau ŠRATC nevykdė teismo nutarties, kurios teisėtumą patvirtino ir apeliacinis teismas.
„Buvome priversti dėl fizinės vietos stokos nutraukti atliekų priėmimą. Kadangi dalininkai, susipažinę su situacija, įpareigojo ŠRATC atnaujinti apdorotų atliekų priėmimą į sąvartyną, tos atliekos yra vežamos. Buvusi užversta atliekomis gamykla dabar yra valoma. Per savaitę išsivalysim ir vėl atnaujinsim priėmimą,“ – žadėjo įmonės atstovas.
Jo manymu, grėsmingą situaciją sukėlė ŠRATC ir, norėdamas ją išspręsti, nukreipė neapdorotas atliekas į sąvartyną, o tai draudžia teisės aktai. Kasdien į sąvartyną atvežama apie 200 tonų atliekų. Nors jos čia sandėliuojamos laikinai ir turės būti apdorotas, kada tai įvyks neaišku. Gamykla nebuvo paskaičiuota dvigubam atliekų priėmimui tam tikrą laiką. Kai gamykla vėl pradės priėmimą, pirmiausiai priiminės atliekas, kurios tuo metu susidaro regione.
„Kaip bus su tomis, kurios yra neva laikinai sandėliuojamos, sunku pasakyti“, – abejoja galimybėmis jas greitu laiku apdoroti direktoriaus pavaduotojas.
L. Laukys aiškino, kad MBA įrenginio operavimo sutartį įmonė pasirašė su ŠRATC 10 metų, jau dirba 6-tus metus. Nesutarimai prasidėjo pasikeitus ŠRATC vadovui. Šiuo metu su atliekų tvarkymo centru turi tris teisminius procesus: dvi bylas dėl ŠRATC nemokėjimo už atliktas paslaugas (bendroje sumoje ginčijamasi dėl pusės milijono eurų) ir vieną dėl sutarties nutraukimo. Taip pat vyksta STT tyrimas.
Įmonės administracijos atstovas pabrėžė, kad aplinkosauginė veikla Lietuvoje yra labai griežtai reglamentuota ir nuolat tikrinama įvairių institucijų. Vien šiais metais dėl ŠRATC skundų operatorių jau tris kartu tikrino Aplinkos apsaugos departamentas, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta.
„Nusiperki mašiną, penkerius metus su ja važinėji ir po to sakai: „Viskas, nebedžiugina, atiduokit pinigus, nes mašina neskraido arba neplaukia“. Tikslas ir noras yra perimti gamyklą. Bet tai galima padaryti civilizuotai – tariesi, priimi sprendimus ir išsiskiri, o ne taip, kad kaltini visokiais nebūtais dalykais ir tikiesi, kad po to tas išsiskyrimas bus naudingas tik tau“, – kalbėjo L. Laukys.
Tesimų sprendimų abi konfliktuojančios pusės gali sulaukti dar negreit. Pavaduotojas kelia klausimus, ar galima tikėtis, kad koks nors juridinis asmuo teiks paslaugas metus ar du visam regionui nemokamai? Gal ŠRATC tokiu būdu tikisi pasiekti operatoriaus bankroto?
