Naujausios
Į šį jauną gabų menininką dėmesys nukrypo jau anksčiau, po ne vieno jo fotociklo fotografuojant dronais. Kad ir „4 m2 laisvės“, kur menininkas tyrinėjo Lietuvos įkalinimo įstaigų kiemus ir jų gyventojus. Ciklas pritrenkė tikrumu apie laisvės netektį. Iš viršaus matai erdvę ribojančias sienas, už kurių, suprantama, negali žengti nė žingsnio. Kitur netgi ši riba uždengta grotuotu tinklu.
Šiauliuose išvydome naująjį ciklą „Projektas 1808. Karantinas“ – fotomenininko dronais filmuotas Lietuvos miestų aikštes iš viršaus karantino metu. Regi Andriaus Repšio troškimą savo kūriniais ateities visuomenei reprezentuoti šių dienų pandemijos laikotarpį.
Šiaip jau normalūs ir gal net mieli skaičiai 1808, tapę kovido karštosios linijos telefono skaičiais, virto net kažkiek grėsmingi. Štai žvelgi iš paukščio skrydžio į Vilniaus Katedros, Klaipėdos Teatro ir kitų miestų aikštes. Kiek teko jose būti. O štai nuotraukoje jos irgi gražios, bet tuštut tuštutėlės. Nė vieno žmogaus. Ir, aišku, prieš fotografuodamas autorius jų iš ten neišvaikė, o tiesiog jų ten nėra. Ir toji tuštuma žeidžia. Kai kur regi tamsius taškelius. Paklausiau autoriaus, gal tai žmonės iš aukštai. Pasirodo, ne – tai kanalizacijų dangčiai. Bet ypač toji tuštuma atsiskleidžia Šiaulių Prisikėlimo aikštėje. Gal todėl, kad tai tavo miesto aikštė.
Aikštes supančiose gatvėse važiuoja mašinos. Tiesa, jų irgi nėra daug. Veik kiekvienoje nuotraukoje tarp automobilių išsiskiria raudonos ir geltonos mašinėlės. Gal todėl, kad tos spalvos įspėjančios. Šiandien, žvelgiant į parodą, be kovido grėsmės, pagalvoji apie dar vieną baisią grėsmę, apie kurią fotografuodamas autorius dar nežinojo, arba tiek nežinojo, tai – karo grėsmė.
