„Laiptų galerijoje“ paminėtas dailininko Antano Krištopaičio šimtmetis

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Antano Krištopaičio parodos atidarymas sulaukė didelio lankytojų dėmesio.
Ketvirtadienio vakare Šiaulių „Laiptų galerijoje“ atidaryta dailininko Antano Krištopaičio (1921–2011) kūrybos paroda, skirta 100-osioms dailininko gimimo metinėms.

A. Krištopaitis – dailininkas, teatro dekoratorius, kolekcininkas, kultūrininkas, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiaus kavalierius, Šiaulių miesto garbės pilietis, paslaptingosios „masonų“ ložės „Mėlynoji rožė“ įkūrėjas, jį pažinojusių vadintas Šiaulių miesto simboliu, legenda, istorija ir enciklopedija.

Į parodos atidarymą gausiai susirinkę lankytojai dalijosi prisiminimais, smagiomis istorijomis apie A. Krištopaitį. Visam gyvenimui įstrigusias akimirkas prisiminė aktorius Juozas Bindokas, profesorius Vytautas Gudonis, „Laiptų galerijos“ direktorė Janina Ališauskienė, galerijos renginių organizatorius Ričardas Jakutis, šviesaus atminimo Šiaulių miesto garbės piliečio, menotyrininko Vytenio Rimkaus našlė Česlava Rimkienė, dailininkas Arūnas Vasiliauskas ir kiti renginio dalyviai.

Susirinkusiuosius daina pasveikino folkloro ansamblis „Salduvė“.

Sukakčiai skirtoje parodoje eksponuojami autoportretai, akvarelėse nulietos bažnyčios, malūnai, dailininko tremties ir kalėjimo vietų vaizdai, žymių žmonių, kovotojų už Lietuvą portretai. Kai kurie darbai eksponuojami pirmą kartą.

A. Krištopaitis gimė 1921 metų gegužės 21 dieną Valdomų kaime (tuomet – Gruzdžių valsčius), mokėsi Valdomų pradinėje mokykloje, Šiaulių berniukų gimnazijoje.

1940 metų spalį abiturientas buvo įkalintas Šiaulių kalėjime. Ypatingosios komisijos nuosprendžiu nuteistas 10 metų kalėjimo, 5 specialiosios tremties. Dirbo lagerio dailininku, vėliau dailininku Ulan Udės operos ir baleto teatre.

1958 metais grįžo į Lietuvą, į Šiaulius. Ilgus metus dirbo Šiaulių dramos teatre, sukūrė dekoracijas per 120 spektaklių. Važinėdamas po Lietuvą, nuliejo ir nupiešė apie 600 bažnyčių, apie 200 malūnų, daug piliakalnių, medžių, paminklų, taip įamžindamas paveldą. Dailininkas buvo apdovanotas Mikelio prizu (1997), Pelikso Bugailiškio premija (2001).

Išleisti albumai „Lietuvos malūnai Antano Krištopaičio akvarelėse“, „Lietuvos bažnyčios Antano Krištopaičio akvarelėse“, „Lietuvos medžiai Antano Krištopaičio akvarelėse“, autobiografija „Į vieną gyvenimą netelpantis“ (sudarė Ričardas Jakutis), „Dailininkas Antanas Krištopaitis“ (sudarė Vytenis Rimkus). Pernai šiaulietis kolekcininkas Petras Kaminskas išleido dailės albumą „Dailininkų darbai Kaminskų šeimos ir kitų kolekcininkų rinkiniuose“.

A. Krištopaičio darbų yra įsigiję Telšių, Plungės, Kretingos, Šiaulių „Aušros“ muziejai, kolekcininkai.

Anapilin A. Krištopaitis išėjo 2011 metų gegužės 6 dieną, likus 14 dienų iki 90-ojo gimtadienio. Palaidotas Gruzdžių (Šiaulių r.) kapinėse.

A. Krištopaičio kūryba „Laiptų galerijoje“ pristatoma šeštą kartą. 1996 metais galerijoje vykusi A. Krištopaičio autoportretų paroda tapo Lietuvos rekordu kaip gausiausia vieno autoriaus autoportretų paroda.

Pernai, minint dailininko 99-ąsias metines, „Laiptų galerijoje“ buvo parengta dailininko autoportretų paroda.

A. Krištopaičio šimtmečiui skirtą parodą „Laiptų galerijoje“ lankytojai gali pamatyti iki rugsėjo 4 dienos.