Naujausios
Lietuvos Valstybės šventėje bus prisimintas ir pagerbtas vienas ryškiausių (ypač kolorito prasme), bet tinkamo dėmesio nesulaukęs lietuvių išeivijos menininkas.
Lietuvoje gimęs, 1940–1943 metais Kauno Vytauto Didžiojo universitete, 1944–1949 metais Štutgarto aukštojoje technikos mokykloje architektūrą studijavęs (taip pat kaip laisvas klausytojas Štutgarto Meno akademijos Willi Baumeisterio studiją lankęs), Niujorko studentų meno lygoje (The Art Students League of New York), Willo Barnetto klasėje 1951–1953 metais mokęsis dailininkas išsiskyrė prieštaringa – klasikinio modernizmo (postimpresionizmo) ir avangardinio abstrakčiojo ekspresionizmo (tašizmo) derme bei darna.
Menininkas surengė personalines parodas: 1956 metais Villefranche-sur-Mer (Prancūzija) ir Vakarų Berlyne 1959 metais. Šeštajame dešimtmetyje vasaras Arba praleisdavo Provanse, ten nutapytos ypač individualios – kupinos siautulingo potėpio ir aistringos spalvos, kompozicijos.
Vokiečių dailės istorikas Adolf Jannasch teigė: „Tapytojas, atskleisdamas naujas vaizduotės sferas, savo darbuose buria būties praeitį ir ateitį. Jo tapymo būdą greičiausiai būtų galima pavadinti moderniuoju baroku, paremtu senųjų meistrų niuansų ir formų gausingumu“ /Penki Alberto Veščiūno laiškai Albinui Elskui, Kultūros barai, 2001, nr. 6, p. 31/.
Pasak Vaidos Ščiglienės: „Menininko kūrybą sunku įsprausti į kartais, regis, įprastus stilistinių krypčių rėmus. Viena vertus, jo meninis mąstymas tarsi krypsta abstraktumo linkme, kita vertus, dailininko kūriniai nėra grynos abstrakcijos. Juose yra ir konkrečios realybės ženklų, išnyrančių iš ekspresyvių, deformuotų pavidalų bei nervingų linijų vingrybių“ /7 meno dienos, 2001 05 18, nr. 20/.
Jau susiformavusio, tačiau žinias dar gilinančio kūrėjo ieškojimai ypač puikiai atsispindi bičiuliui Žibuntui Mikšiui 1949–1952 metais rašytuose laiškuose. Jie, kaip ir A. Veščiūno vizualieji darbai, publikuoti 2006 metais V. Ščiglienės parengtame ir VDA leidyklos išleistame menininko albume.
Deja, A. Veščiūnas neįsitvirtino meno pasaulyje, aštuntajame dešimtmetyje, apimtas rezignacijos, nustojo kurti. 1976 metų kovo 15 dieną mirė, ištiktas širdies smūgio, savo darbovietėje – architektūros biure prie braižomojo stalo.
VDA muziejuje saugomas nemažą pluoštas A. Veščiūno piešinių, tapybos darbų ir memorialijų. Parodoje „Laiptų galerijoje“ pristatoma dalis šių eksponatų.
Pernai buvo minimos vieno savičiausių ir vienišiausių menininkų šimtosios gimimo metinės.