Išrašai iš ,,Laiptų“ karantino. Tikėjimas šviesos keliu

Karantinas ,,Laiptuose“. Pats žodis 28-tus metus skaičiuojančiai galerijai kirto ūmiai. Jokie šventraščiai, Mikaldos ar Vangos pranašystės neužrašė, kaip tai išgyventi. Susirinkome visi, lyg prieš kelionę. Dar nežinojome, kiek ji tęsis. Tikėjausi – mažiau nei 40 dienų ("karantinas"- iš italų k. quarante, reiškiančio skaičių 40). Reikėjo kalbėti apie įstaigos uždarymą, kai viskas sustyguota iki smulkmenų, tarptautiniai projektai, renginiai, parodos – iki pat gruodžio pabaigos!

Kolegų veiduose skaičiau nerimą, liūdesį, pasimetimą. Direktorės Janinos jaudulį persvėrė ramus tonas – suskirstyti darbai karantino metu. Kolegė Monika ėmėsi ruošti šūsnio dokumentų dėl darbo nuotoliniu būdu tvarkos, Tomos dėka gimė ryškiu raudoniu rėkiantis skelbimas apie atšaukiamus renginius. Kolega Ričardas nuoširdžiai bandė pralinksminti anekdotais.

Net visiškai paruošus informaciją, visas priemones pagal reikalavimus karantino metu, skirstytis nesinorėjo. Lyg išeinant iš namų, nežinant, kada grįši. Kaip tuomet įvertini smulkmenas…Darbščiosios galerijos moterys. Ina, Vitalija sukūrė idealią švarą, suveikė papildomo dezinfekcinio skysčio, kolegė Inta prinešė apsauginių kaukių, kurias direktorė kiekvienam įteikia lyg palaiminimą, viltį.

Aleliuja! Karūnuotasis COVID-19 nors kiek izoliuotas nuo mūsų! Bet kaip nuo jo izoliuoti kultūrą, dailę, literatūrą, muziką? Šviesos koridoriumi į karantino laiką išvedė Giedrės Riškutės ir Algio Kariniausko tapybos paroda. „Laiptų“ direktorei kilusi mintis sukurti virtualią kelionę po galeriją – išganinga. Pasirodė kolegos Dariaus filmuotos virtualios ekskursijos po ,,Laiptus“. Montažas su televiziniais menotyrininkės D.Karatajienės, autorės G.Riškutės interviu – dovana tiems, kurie nespėjo apžiūrėti kontrastingo scenografų dueto parodos. Ir tiems, kurie jaučia: „...mano siela šįvakar vos vos“(iš S.Parulskio. ,,Be teisės sugrįžti“).

Virtualioje erdvėje kultūrinė žinia susiduria su pandemijos šiurpėmis, isteriška, brukama informacija. Ieškojom savo kelio – ramesnio, be rėkavimų. Ne atrodymui. Buvimui su lankytoju. ,,Laiptiečių’’ sprendimas – veiklą perkelti į virtualią erdvę, kad gyvuotų visi projektai – profesionaliosios dailės parodos, literatūros, muzikos renginiai, etninė kultūra.

Surengėme dar vieną – tik virtualų susitikimą su Algimanto Švėgždos piešiniais ir grafika. Kad primintume, kaip pagarbiai, su pasitikėjimu juos atrinko Lietuvos dailės akademijos muziejus, dr. Vidas Poškus, pristatė dr. R.Rachlevičiūtė. Metų pradžioje paroda sulaukė iki pusės tūkstančio lankytojų. A.Švėgždos įsijautimas į ,,aš esu čia ir dabar“, ,,viską matau ir jaučiu, ir man skauda dėl to“ – lieka atsvara ir dabartinei panikai, gydo vidine galia, estetika, tyla, sulėtintu stebėjimu, trapia šviesa.

„Gyventi reikia. Ir toliau eiti reikia.“ (Just.Marcinkevičius)

,,Laiptiečių“ susirinkimai nuo šiol – retesni. Užtat maksimaliai saugūs. Atstumas tarp kolegų – du metrai. Rankos – numazgotos iki šiurkštumo. Pro kaukes įmanoma įkvėpti ir iškvėpti. Kosulio nesigirdi. Džiaugiamės – jau nemažai. Nuotrauka – prisiminimui.

O veikla – nenutrūksta. Iki smulkmenų planuotų ,,Laiptų galerijos“ parodų atidarymai įvyks numatytomis datomis. Virtualiai, Facebook platformoje. Julijos ir Evaldo Rimšelių kolekciją su žymiausių Lietuvos dailininkų kūryba pristatysime balandžio 8-ąją, o balandžio 3 d. sveikinsime akvarelės parodos ,,neTIK“ autorių Algirdą Zibalį su jubiliejine, 60- mečio paroda. Kolegė Toma derina parodų vizualizaciją, Darius ir Ričardas ruošiasi Šarūno Saukos tapybos pristatymui. Eliminuojant ,,Pragarą“, ieško šviesesnių natų. Virtualias parodas pristatantis kolega Ričardas atiduoda daug jėgų. Direktorė Janina, kasdien laikanti galerijos gyvenimo pulsą, stebina stiprybe ir atjauta. Įsiklausymas į viens kitą veda pirmyn.

,,Gyvenimo istorijų“ projektas startavo vasarį. Facebook’e jau kasdien kviečiame įsiskaityti. Šiauliečių ir Šiaulių regiono gyventojų liudijimuose – šviesūs ir tragiški momentai: apie žydų tautos likimą, mūsų bendrystę ir skirtumus. Žagarės gyventojų pasakojimus papildė Matvei Vaisberg (Ukraina) tapybos darbas, įkvėptas vaikštant Žagarės aikštėje ir iš jos vedančiomis gatvelėmis. Žagarės istorijas lydi Ričardo Jakučio įžvalga – apie Žagarės – 10 000 žydų miestelį be paskutinio žydo. Mums rašo ir naujomis istorijomis apie žydų tautą dalijasi Šiaulių regiono žmonės, patys verčiantys knygas žydų tautos atminimui. Tad ir jas publikuojame. ,,Gyvenimo istorijų“ projekto koncertams besiruošiantys Europos virtuozai – Gleb Pyšniak, Simona Zajančauskaitė ir Dalia Dėdinskaitė dovanoja legendinio smuikininko J.Heifetz „Estrellita“.

Atviri virtualioje erdvėje – ir etninės kultūros fondai. Šeštadieniais atnaujiname ansamblio ,,Salduvė“(meno vad. D.Daknys) ūpą keliančios gero folkloro muzikos įrašus.

Tęsiame projektą ,,Sit venia verbo“ (protėvis – ,,Literatūrinis žiemkelis“), pernai pritraukusį per 2 600 lankytojų į literatūrinius ir muzikos vakarus su aktoriais, rašytojais, literatūrologais, dramaturgais. Karantino metu jų žodžio ir balso galia gėrėkitės likę namuose. Apie virtualaus meno svarbą laisvo laiko stichijoje mintis specialiai ,,Laiptų“ lankytojams siunčia filosofas Liutauras Degėsys. ,,Laiptų“ paskyroje perskaitykite visą receptą izoliacijos dienai – nuo Nacionalinės premijos laureato Donaldo Kajoko: ,,..Tai irgi kelionė, kiek kitokia, bet taipogi rimta. Padedanti išbūti, ištverti...“.

Kiek bebambėtume, karantinas duotas lyg vaistas. Išlukštenantis. Iš egoizmo, puikybės, stereotipų. Stabdantis, bet leidžiantis gilintis, stebėti, pergalvoti, kas esi. Pajusti ryšį su gamta, artimaisiais, kolegomis. Ir vis daugiau – dėkingumo. Kad esi. Kad kolegos sveiki. Artimieji – gyvi. Karantine ryškiausiai pajunti, kaip ilgu ,,Laiptų“ ypatingos dvasios ir namų atmosferos, įvertini gautas patirtis, pasiilgsti projektų dalyvių, lankytojų, kitaip skaitai ,,Laiptų“ renginių dėka atrastas knygas. ,,Na, o visa kita, trūkstama, ten, viduje, jau teks nusipiešti pačiai…piešti tol, kol ten, viduje, aklinoje tamsoje, vėl iš naujo susikurs Diena ir Naktis, sausuma ir jūros, žolė ir medžiai, du didieji žiburiai, didysis – dienai valdyti, mažesnysis – nakčiai.“ (D. Kalinauskaitė.,,Skersvėjų namai“).

Nuoširdžiai, "laiptietė“ Asta Stankūnienė

P.S. ,,Laiptuose “ karantinas nesustabdė pavasario! Kolegės Vitalijos rūpesčiu išvalyti, dezinfekuoti visi galerijos kampai, kabinamos švarios užuolaidos. Kiemsargis Stanislovas, tvarkantis aplinką, spėjo XX a. Pelikso Bugailiškio sode nubalinti medžius – nuo vėjų, saulės ir kenkėjų. Kad išėję iš izoliacijos pas mus rastumėt gryno oro, kartu ragautume senovinių antaninių obuolių derliaus.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.