Galerijoje prisiminta Icchoko Mero kūryba

I. Me­ro kū­ry­bos va­ka­ras vy­ko lit­va­kų Nee­mi­jos Ar­bit Bla­to, So­lo­mo­no Tei­tel­bau­mo, Ado­mo Ja­covs­kio pa­ro­dos ap­sup­ty­je.

At­mi­ni­mo va­ka­re da­ly­va­vo dr. Lo­re­ta Ma­čians­kai­tė, ak­to­rius And­rius Bia­lob­žes­kis.

Ga­le­ri­jo­je skam­bė­jo vie­no žy­miau­sių Lie­tu­vos kom­po­zi­to­rių, Na­cio­na­li­nės kul­tū­ros ir me­no pre­mi­jos lau­rea­to Ana­to­li­jaus Šen­de­ro­vo (1945–2019) mu­zi­ka. Ją at­li­ko smui­ki­nin­kė Da­lia Dė­dins­kai­tė, vio­lon­če­li­nin­kas Gleb Pyš­niak.

1941 me­tų va­sa­rą I. Me­ro tė­vai Je­hu­da ir Mi­riam Me­rai bu­vo su­šau­dy­ti. Ic­cho­kas li­ko gy­vas, jį Kel­mė­je užau­gi­no Bro­nė ir Juo­zas Dai­naus­kai.

I. Me­ro ra­šy­to­jo de­biu­tas – 1960 me­tais iš­leis­tas au­to­biog­ra­fi­nių ap­sa­ky­mų rin­ki­nys "Gel­to­nas lo­pas", pa­grįs­tas vai­kys­tės ho­lo­kaus­to pri­si­mi­ni­mais. Gar­siau­sias I. Me­ro ro­ma­nas – "Ly­gio­sios trun­ka aki­mir­ką".

1972 me­tais I. Me­ras su šei­ma emig­ra­vo į Iz­rae­lį. Ra­šy­to­jas ra­šė tik lie­tu­viš­kai, jo kū­ry­ba iš­vers­ta į dau­ge­lį kal­bų.

Pa­gal I. Me­ro su­kur­tus sce­na­ri­jus pa­sta­ty­ti fil­mai "Kai aš ma­žas bu­vau", "Bir­že­lis, va­sa­ros pra­džia", "Ma­ža iš­pa­žin­tis".

I. Me­ro kū­ry­ba įver­tin­ta Iz­rae­lio vals­ty­bės pre­zi­den­to Zal­ma­no Ša­za­ro (1973) Tarp­tau­ti­ne at­mi­ni­mo, pa­gar­bos ir meist­riš­ku­mo Ho­lo­kaus­to li­te­ra­tū­ri­ne pre­mi­ja (1973), JAV lie­tu­vių ra­šy­to­jų drau­gi­jos (1976, 1996), Ra­fae­lio (1976), Sio­nis­tų fe­de­ra­ci­jos (1981), Iz­rae­lio vals­ty­bės pre­zi­den­to (1998), Že­mai­tės (2005), Lie­tu­vos na­cio­na­li­ne kul­tū­ros ir me­no (2010) pre­mi­jo­mis, 1995 me­tais jis ap­do­va­no­tas LDK Ge­di­mi­no III laips­nio or­di­nu.

Šių me­tų pa­va­sa­rį Kel­mė­je, mi­nint ra­šy­to­jo penk­tą­sias mir­ties me­ti­nes, Ic­cho­ko Me­ro aikš­tė­je prie Jo­no Grai­čiū­no gim­na­zi­jos ati­deng­tas Ic­cho­ko Me­ro pa­mink­las.