Žinią pasauliui apie Joniškį neša su kamuoliu

Asmeninė nuotr.
Į „Joniškio Žiemgalą“ susibūrusių kraštiečių komanda Jungtinėse Amerikos Valstijose – (iš kairės) Benas Veikalas, Tomas Armonavičius (jaunesnysis), Aurimas Budrys, Audrius Pečiukas, Edvinas Pilipūnas, Egidijus Senulis.
Praėjusių metų pabaigoje Vašingtone (JAV) garsiai nuskambėjo Joniškio vardas. Čia kasmetiniame Lietuvos ambasadoriaus taurei laimėti krepšinio turnyre trečią vietą iškovojo pirmą kartą pasirodžiusi JAV lietuvių „Joniškio Žiemgala“ komanda, mažajame finale nugalėjusi JAV Gynybos departamento komandą. Rezultatyviausiu šio turnyro žaidėju tapo „Joniškio Žiemgalai“ atstovavęs Benas Veikalas, jau trečius metus su šeima gyvenantis Las Vegase.
Šis turnyras, kurį Lietuvos ambasada JAV organizuoja kartu su Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjunga, yra rengiamas nuo 2003 m. ir tapęs gražia Lietuvos sportinės diplomatijos tradicija JAV sostinėje. Praėjusių metų krepšinio varžybos buvo dedikuotos Pasaulio lietuvių metams, transatlantinio bendradarbiavimo plėtrai ir Lietuvos žinomumui JAV didinti. Po šio pergalingo joniškiečių, gyvenančių už Atlanto, spurto, Amerikos visuomenė išgirdo ir apie gražius ir aikštingus krepšinio aikštelės žaidėjus užauginusį Joniškį. Tad vasario mėnesį rajono Tarybai nekilo abejonių, kad už Antanto geriausi mūsų rajono Garbės ambasadoriai yra Benas Veikalas ir Audrius Pečiukas.

Padėka tėčiui

– Viskas nuo tėčio (Petro Veikalo, lengvosios atletikos mokytojo metodininko – Autorės pastaba). Jis mudu su broliu visai dar mažiukus vesdavosi į salę. Laukdavom jo, sėdėdavom ir žiūrėdavo, kaip treniruoja. Labiausiai laukdavom varžybų, kuriose žaisdavo „Žiemgala“, tiesiog akimis rijome ir sekėme kiekvieną Andriaus Šležo, Arūno Šeferio, Tomo Armonavičiaus triuką aikštelėje ir, be abejo, visada svajojome būti tokiais, kaip jie. Kadangi tokia aplinka, tai ir mes pradėjome treniruotis, žaisti, tobulėti. Tokie buvo visi draugai. Man tėtis iki šiol yra idealas ir pavyzdys, kaip reikia mokėti vienu metu ir vaikus treniruoti, ir keliaujant į varžybas visus prižiūrėti, ir dar mumis, mažiukais, pasirūpinti. Taip, ta meilė sportui, o ypač krepšiniui – iš Jo. Kaip ir didelė dalis nuopelnų mano pasiekimų aikštelėje priklauso treneriui Tomui Armonavičiui, dabartiniam „Saulės“ pagrindinės mokyklos direktoriui, – Benas Veikalas renka nuoširdžius žodžius apie savo tėtį, atvedusį į didžiąją krepšinio areną, ir pirmąjį trenerį.

Paties Beno Veikalo karjera įspūdinga. Būdamas 17-kos, po sėkmingo 2000-2001 m. „Žiemgala-Šiaurės vilkas“ komandos, kurioje ir pats žaidė, LKAL sezono, šešeriems metams išvyko gyventi, mokytis ir krepšinio aikštelėje tobulėti į JAV. 2002-2007 metais Benas žaidė Metro valstijos universiteto komandoje. Tačiau artimųjų ir Lietuvos ilgesys buvęs begalinis. „Labiausiai ir patiko grįžti į Lietuvą, į LKL, arčiau savo šeimos, buvau išsiilgęs,“ – Benas su džiaugsmu tais pačiais 2007-aisiais pasirašė sutartį su Kėdainių „Nevėžio“ klubu.

Aikščių ir antraščių liūtai

Po poros metų 1,93 m ūgio gynėją iš Lietuvos vis tik paviliojo naujos galimybės. Du joniškiečius – Andrių Šležą ir Beną Veikalą – pakvietė Čekijos „BK Prostevoj“.

Porą metų Čekijos krepšinio čempionatuose rungtyniavusių joniškiečių pavardės dominavo sporto naujienų antraštėse: „B. Veikalas – rezultatyviausias“, „Veikalas ir Šležas atvedė savo komandą į pergalę“, „Veikalas ir Šležas pelnė trečdalį komandos taškų“, „Įspūdingas Beno pasirodymas finale Čekijos čempionate“.

Išties, „BK Prostavoj“ klubas su dviem joniškiečiais 2010 m. pelnė Čekijos lygos sidabrą.

Po sėkmingo Čekijos čempionato ir rungtynių FIBA Europos Iššūkio taurėje Benas Veikalas pakviestas į Vokietiją, kur dukart tęsė dvimetes sutartis su Bonos „Telekom Basket“ klubu.

Joniškietis Europos taurės turnyre per rungtynes vidutiniškai įmesdavo po 14,4 taško, atkovodavo po 2,2 kamuolio ir atlikdavo po 1,3 rezultatyvaus perdavimo.

2015 m. Benas persikėlė į Italiją, kur pasirašė sutartį su Avelino „Sidigas“ klubu. Tačiau po metų pertraukos atakuojantis gynėjas vėl grįžo į Vokietiją – šįkart į Getingeno „Gottingen“ klubą, kur pasižymėjo rezultatyvumu. Paskutiniame sezone prieš apsisprendžiant baigti krepšininko karjerą, jo rezultatai buvo geri: 11,3 taško, 3,3 atkovoto kamuolio ir 2,3 rezultatyvaus perdavimo.

Naujų galimybių paieškos vedė už Atlanto

„Pradėjo persekioti traumos, tai jutau, kad karjera eina į pabaigą. Nutariau tiesiog daugiau nesikankinti ir gyvenime ieškoti naujų galimybių,“ – pasakoja B. Veikalas.

Ir ta galimybė netikėtai atsivėrė, su šeima pailsėti atvažiavus į Las Vegasą (JAV). Sūnūs Vincentas ir Tonis šioje šalyje matė privalumus sau – norėjo būtent čia baigti mokslus. Pats Benas, čia gyvenęs beveik šešerius metus, tam neprieštaravo.

– Mes į JAV atvykome su turistine viza, teko ilgai, turbūt pusantrų metų, laukti, kol gavome žalią kortą, dar kokius aštuonis mėnesius – leidimo dirbti. Kol laukiau, svarsčiau, nuo ko pradėti kitokią nei krepšinis karjerą. Patraukė nekilnojamo turto agento darbas – daug galimybių, darbo laiką gali planuoti pats. Iki tol jokios patirties apie nekilnojamo turto pardavimus neturėjau.

Las Vegasas – viena iš patraukliausių vietų Amerikoje. Šio žemės lopinėlio, kuriame dieną naktį verda pramogos, o jo gyventojų nekamuoja potvyniai, liūtys, uraganai, atvirkščiai – lepina geras, šiltas klimatas (šiuo metu – apie 30 laipsnių šilumos). Būtent dėl to, pasak B. Veikalo, į Las Vegasą persikrausto daug profesionalių JAV sporto komandų. O ir nekilnojamas turtas – nuo gyvenamojo namo iki apartamentų su garažais, baseinais ir priežiūros paslauga – yra gana populiarus, paklausus, su nuolat augančiomis jo kainomis.

– Šis miestas išties turi daug galimybių. Ištisas pramogų miestas , kuris, atrodo, niekada nemiega. Kartu tai ir miestas, labai tinkamas šeimoms. Čia daug šeimyninių laisvalaikio užsiėmimų galimybių, geros mokyklos.

Krepšinis Beno ir ten nepaleidžia. Sūnus Vincentas žaidžia krepšinį mokykloje ir Benas šią komandą padeda treniruoti.

Pilietybę saugo kaip brangenybę

Las Vegase yra ir lietuvių bendruomenė, kuri turi tradiciją susitikti per kiekvienų metų Velykas. Pernai tokiame lietuvių susiėjime buvo ir joniškiečio šeima, tačiau šiemet dėl pasaulį kaustančios pandemijos, tokį susitikimą teko atšaukti.

Benas atviras: nors ir apsistojo už Atlanto, tačiau Lietuvos pilietybę saugo kaip savo akį: „Tiesiog jokio noro išsižadėti to, ką turiu brangaus. Niekada neišsižadėsiu Lietuvos, kurioje buvo geriausias mano, kaip krepšininko, startas.“

Užtat prieš penkerius metus gimusiai dukrelei Saulei davė ir antrąjį Amber (gintaras) vardą, kas tolimos valstybės žmonėms primintų tikrąją mergaitės kilmę.

Susivienijo Joniškio labui

– Mes, joniškiečiai, Amerikoje plačiai išsibarstę. Egidijus Senulis, gyvenantis Denveryje (Kolorado valstija), pernai pasiūlė suburti joniškiečių komandą ir su ja dalyvauti Lietuvos ambasadoriaus taurės turnyre, kuriame pasirodė net 16 komandų. Pasirodo, ir pats Egidijus, ir Jutos valstijoje gyvenantis Audrius Pečiukas tokiuose turnyruose su skirtingomis komandomis jau anksčiau yra dalyvavę. Tad mintis į komandą suburti grynai joniškiečius visus sužavėjo, niekas neatsisakė. Nutarėme susitikti Vašingtone. Turnyrą pradėjome net nesitreniravę. Kadangi visi esame užaugę Joniškyje, daug laiko kartu praleidę krepšinio aikštelėje, gerai vienas kitą pažįstam, žinom kiekvieno galimybes, tad tas turnyras tiesiog mums virto džiaugsmo turnyru.

Dėl taurės krepšinio aikštelėje varžėsi JAV Kongreso patarėjų komanda, Valstybės departamento, Pentagono, žvalgybos pareigūnų, Lietuvos, Vokietijos, Vengrijos ambasadų bei Jungtinė Estijos ir Latvijos diplomatų ekipos, taip pat JAV lietuvių krepšininkai iš Vašingtono, Niujorko, Teksaso, Baltimorės, Floridos, Kolorado, Jutos ir Naujojo Džersio valstijų.

Smagiausia, kai žiūrovai, ambasados žmonės įvertino joniškiečių komandą. Ne tik dėl to, kad gerai pasirodyta, labiausiai visiems patiko jų energija.– Gera tokius įvertinimus girdėti. Norisi tradiciją tęsti, kitam turnyrui subursime dar didesnę išeivių iš Joniškio komandą. Kartu ir Joniškio vardą garsinti, ir patiems susitikus prisiminimais pasidalinti, naujus sukurti, – apie išeivių iš Joniškio triumfą Vašingtone pasakoja B. Veikalas, rezultatyviausias turnyro žaidėjas.

Komentarai

Buvęs žagarietis    Šeš, 2020-05-16 / 15:15
Jei tokį sūnų užaugino tėvas Petras, tai sūnus garsina ne tik Joniškį, o ir tėvo gimtinę Žagarę. Aš dar prisimenu Beno tėvą vaiku ir jo senelių namus Vilniaus gatvėje.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.