Naujausios
Ilgametė istorija ir rekordai
Šių metų festivalis „Ant rubežiaus“ bus jubiliejinis, vyks 25-ą kartą. Savo istoriją populiari liaudiškos muzikos šventė skaičiuoja nuo 1995 metų. Pirmasis festivalis buvo organizuotas kaimiškos muzikos klubo „Juonė pastuogė“ kiemelyje ir tuomet vadinosi Lietuvos kaimo muzikantų ir kapelijų festivaliu.
2015 metais „Ant rubežiaus“ papildė kolektyvai iš Latvijos, o netrukus – ir iš Estijos.
Kukliai kiemelyje prasidėjęs festivalis plėtėsi, „išėjo“ į bulvarą, o šiemet pagrindiniai koncertai pirmą kartą vyks Prisikėlimo aikštėje.
P. Trijonis prisimena: prieš tris dešimtmečius festivalis buvo naujiena: dabar įvairovė didžiulė, o pradžioje buvo deficitas. Per festivalio istoriją buvo daug įspūdingų įvykių, muzikantų, palikusių didžiulį, neišdildomą įspūdį humoru, grojimu.
Išpopuliarinti festivalį prireikė ne vienerių metų. Dabar, šypsosi P. Trijonis, paskambinus nieko nereikia aiškinti – visi mielai dalyvauja. Malonus faktas organizatoriams, kad festivalis įkvėpė populiarią televizijos laidą „Duokim garo!“.
Festivalio istorijoje būta ir sunkumų. P. Trijonis prisimena: vienais metais taip supyko dėl mažo finansavimo, kad festivalis iš Šiaulių išvažiavo į Ariogalos slėnį.
„Būdavo visokių minčių. Jei Savivaldybei nelabai reikia, gal į Radviliškį nuvažiuoti, juk „Ant rubežiaus“ visur gali būti. Galiausiai nutarėme: turime čia savo publiką, norėjosi, kad ši muzika skambėtų Šiauliuose“, – prisimena P. Trijonis.
Festivalio metu siekta ne vieno rekordo. 2001 metais VI festivalyje „Ant rubežiaus“ užfiksuotas ilgiausias miestelėnų stalas Lietuvoje: jo ilgis buvo 159 metrai ir 80 centimetrų.
Prie ilgojo stalo prisėdo „Šiaulių“ komandos krepšininkai, o žingsniais jį matavo ir tuometinė miesto merė Vida Stasiūnaitė.
Armonikos ilgiausiomis dumplėmis Lietuvoje rekordas užfiksuotas 2010 metais per XIII „Ant rubežiaus” festivalį. Armonikų meistro Nerijaus Rusecko pagamintos armonikos ilgis siekė 319 centimetrų.
Dar vienas rekordas pasiektas 2012 metais, per XV festivalį – gausiausio jungtinio bandonininkų orkestro Lietuvoje. Didžiojoje scenoje grojo 37 muzikantai, jiems dirigavo bandonininkas Arūnas Lunys.
2013 metais festivalio lankytojus bulvare nudžiugino tautodailininko Rimanto Paunskio sukurta didžiausia taburetė Lietuvoje. Ant 2 metrų 80 centimetrų aukščio taburetės sėdėjo išdrožtas „kaimo muzikontas Albinas”. Jo prototipas – Albinas Batavičius.
2017 metais jubiliejinis XX festivalis “Ant rubežiaus” paminėtas dar vienu įspūdingu muzikiniu akcentu – penkis liaudies kūrinius vienu metu grojo jungtinis Baltijos šalių bandonininkų, armonikininkų ir mandolininkų orkestras – 85 muzikantai.
2024 metais rekordą muzikiniame maratone bandė pasiekti pavieniai muzikantai – grojo 3 valandas 15 minučių.
Šiemet, sako P. Trijonis, rekordo nebus, bet šaunios pavienių muzikantų varžytuvės „Juonė pastuogės“ kiemelyje vyks – startuos gegužės 30-osios vidurdienį.
Gausios muzikantų pajėgos
Nuo pirmojo „Ant rubežiaus“ ištikimai šventę veda Magdelė – Virginija Kriaučiūnaitė. P. Trijonis suskaičiuoja: Magdelės nebuvo tik vienais metais, kai buvo išskridusi pas Kanados lietuvius. Šventėje jai talkins ištikimas palydovas Untaniokas (Antanas Laurinkevičius). Pirmąjį festivalio koncertą ves aktorius Vaidas Praspaliauskas.
Iš viso festivalyje dalyvaus 32 kolektyvai, dvylika – pirmą kartą. Atvyks keturi latvių kolektyvai, šeši estų.
„Festivalyje bus galima palyginti, ką ir kaip groja lietuviai, latviai, estai. Pavyzdžiui, Estijoje Heino Tartes gamina estiškas armonikas – jos skambios tokios. Kęstučio Kuzminsko Peterburgo armonikų jungtinis ansamblis groja būtent Peterburgo armonikomis, jos irgi visiškai kitokios, savotiško skambesio. Atvažiuos legendinis ansamblis „Gegužio žiedai“, festivalį baigs kapela „Gaspadorius“ iš Skuodo, jai vadovauja populiarios grupės „Žemaitukai“ nario Ovidijaus tėvukas Gintautas Petrauskas. Atvyks ir įsimintinas Antanas Repšys“, – vardija P. Trijonis.
Jubiliejinis festivalis „Ant rubežiaus“ ketvirtadienį, gegužės 28 dieną, Prisikėlimo aikštėje prasidės 18 valandą. Vakarui startą duos jaunieji bandonininkai iš Skaudvilės ir Eržvilko, koncertą tęs kolektyvai „Šebukai“, „Ragauva“, „Inkstiliuks“, „Svērte“ (Latvija), „Čir vir vyrai“, „Padkava“, „Subata“, o užbaigs tautinė kapela „Sutaras“.
Penktadienį į festivalį įsijungs latviai ir estai. Didžiojoje scenoje nuo 15 valandos gros 11 kolektyvų: Bučmių šeimyninė kapela, „Salduvė“, „Sudmalinas“ (Latvija), „Gatunkas“, „Viisivillud (Estija), „Pärnu Spelmanslag“ (Estija), „Gegužio žiedai“, „Santaka“, „Palat nr.7“ (Estija), „Dziga“ (Latvija“), „Nemakščių vyrai“.
Gegužės 30-ąją, paskutinę festivalio dieną, Prisikėlimo aikštėje užgros gausios pajėgos: Trakiškio muzikantai, Vares (Estija), vyks pavienių muzikantų pasirodymas, „Eržvilko bandonija“, „Senoliai“, „Kolmas Käsi“ (Estija), „Noragas“, „Dziedukai“, Peterburgo armonikininkų ansamblis, „Mėguva“, „Gaspadorius“, “Pärnumaa Lõõtspillihaigete Selts” (Estija), „Dubysa“ ir „Zeidi“ (Latvija).
Festivalio vakarais klubo „Juonė pastuogė“ vasaros kiemelyje muzika netils iki pat paryčių – vyks naktišokiai su kapelomis, muzikantų vakaronės ir improvizuoti pasigrojimai.
Visas tris dienas nuo 10 valandos Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvare prekiaus tautodailininkai ir amatininkai. Čia irgi skambės muzika – muzikantų bus galima sutikti įvairiose erdvėse.
Festivalio dienomis Prisikėlimo aikštėje ne tik vyks koncertai, bet ir gardžiai kvepės. Smuklės „Juonė pastuogė“ meistrai keps grilio gardumynus komado bono keptuvėse, ant laužo virs „Rubežinę sriubą“.
Kiekvienais metais festivalis „Ant rubežiaus“ skelbia įvairias nominacijas, o šiemet tautodailininko Rimanto Paunksnio „Muzikantų statulėlėmis“ bus apdovanoti žmonės, labiausiai prisidėję prie festivalio populiarinimo.
„Žiūrovams linkiu nežiūrėti į orus, geresnis, blogesnis, reikia apsiauti normalias klumpes! Aktyviausiems, kurie šoks, dainuos, esame paruošę prizų“, – į festivalį kviečia P. Trijonis.
