Naujausios
Paminklas įgijo neigiamą politinį atspalvį
Sąjūdžio tarybos pirmininkas A. Kriaučiūnas pateikė Savivaldybei prašymą, kuriame pabrėžia, jog visą Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį Kelmėje prie Kražantės tilto,Raseinių gatvėje, stovi nuo sovietmečio likęs Juozo Liaudanskio paminklas sovietiniams tankistams. Šiandien Rusijos agresijos akivaizdoje šis objektas įgijo dar ryškesnį neigiamą politinį atspalvį. Todėl Kelmės rajono Sąjūdžio taryba mano, kad jį būtina kuo skubiau pašalinti.
Trys Atminties įamžinimo komisijos nariai balsavo už paminklo pašalinimą, keturi susilaikė. Susilaikiusieji motyvavo tuo, jog neseniai J. Liaudanskio akmentašystės tradicija įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą. Kaip atrodytų, kai Lietuva akmentašį pripažįsta, o kelmiškiai puola naikinti jo kūrinius.
Nuspręsta grįžti prie šio klausimo vėliau. Išklausyti ir gyventojų nuomonės.
„Šiaulių kraštas“ paklausė, ką apie siekį nukelti paminklą mano Atminties įamžinimo komisijos nariai ir Kelmės miesto bei rajono gyventojai.
Neprotinga naikinti istoriją
Arnas ARLAUSKAS – Kelmės kultūros centro direktorius, Atminties įamžinimo komisjos narys:
– Keistas toks greitas puolimas naikinti to, ką sukūrė kiti. J. Liaudanskio paminklas sovietiniams tankistams turbūt vienintelis Lietuvoje, kuris netelpa į standartinius, nomenklatūrinius rėmus. Tai savamokslio tautodailininko kūrinys. Paprasto žmogaus darbas. Jokio sovietų liaupsinimo čia nėra. Tik konstatuotas tankistų žūties faktas. O jeigu kam nors akmens skulptūra bado akis, galima nutrinti tą užrašą, kuris jau ir taip sunkiai įskaitomas.
Suprantu siekiančiųjų skulptūrą nugriauti norus. Galbūt karo Ukrainoje akivaizdoje tai atrodytų kaip žygdarbis. Bet ar nuo to bus geriau Ukrainos kareivukui? Gal geriau jam numegzkime šiltas kojines. Ar labiau skaudės Rusijai, kad mes nukelsime šį paminklą? Panašu, jog greitai pradėsime bijoti ir savo šešėlio.
Valerija PUIŠIENĖ – Kelmės J. Graičiūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė:
– Juozo Liaudanskio mums galėtų pavydėti kitos Lietuvos savivaldybės. Jis vienintelis toks Lietuvoje. O jo paminklas užfiksuoja istorijos faktą. Prie jo galime ateiti su mokiniais, papasakoti jaunimui apie karo žiaurumus.
Ar daro ši skulptūra ką nors blogo? Gali praeiti nekreipdamas dėmesio. Gali susimąstyti, jog tie tankistai paaukojo savo jaunystę. Jie buvo tik marionetės karo vadų rankose.
Juk dažnai kartojame, jog be praeities žinojimo, neturėsime ateities. Tai kodėl norime tos praeities atsikratyti? Ji tokia buvo. O jeigu jau nereikia tankistų paminklo, tai gal nereikia ir to paties Liaudanskio sukurtos „Skalbėjos“? Ji irgi simbolizuoja „vergovę“, kai moterys skalbdavo rankomis.
Albertas BRAZAS – kelmiškis ūkininkas ir verslininkas, Atminties įamžinimo komisijos narys:
– Į Kelmę grįžau prieš trisdešimt metų. Kasdien pravažiuoju pro šį paminklą. Nejaučiu jam sentimentų, bet man šis paminklas ir netrukdo.
Kiekvienas kelmiškis, tikriausiai, turi prisiminimų, susijusių su šia skulptūra. Juk ji stovi čia jau keli dešimtmečiai.
O jeigu ją ir nugriautume? Ar kenčiančiai Ukrainai dėl to būtų geriau? Gal kaip tik tai bus prilyginta rusofobijai ar neapykantos kurstymui? Suprantu, jog šiandieninių įvykių fone kyla daug įvairiausių emocijų. Todėl ir Atminties įamžinimo komisijos posėdyje siūliau atidėti šio klausimo svarstymą, kol susigulės emocijos ir galėsime protingiau pažvelgti į situaciją.
Stasys RAMANAUSKAS – Butkiškės kaimo gyventojas, literatas, kelių knygų autorius:
– O kodėl reikėtų tą paminklą nukelti? Tegu būna. Juk tai prisiminimas, kad buvo karas, kad žuvo jauni žmonės. Tai istorija, kurią privalome išsaugoti vaikams ir anūkams.
Galiausiai ir tie paminklai bei jų kūrimo aplinkybės daug pasako apie sovietinius laikus. Tai medžiaga istorijai.
Paminklas reiškia ir pagarbą
Valdas BANDZA – tautodailininkas, Juozo Liaudanskio akmentašystės tradicijų tęsėjas:
– Sunku pasakyt, ką reikėtų daryti su ta skulptūra. Iš vienos pusės ji niekam netrukdo. Bet tema – sovietinė. Gal ir galima būtų iškelti iš tos vietos. Bet tik nenumesti kur nors. Gal į Grūto parką išvežti... Juk laike, kuriame gyveno, žmogus dirbo savo darbą. Tokie buvo laikai. Ir mes dabar kuriame skulptūras. Gal po penkiasdešimties metų kam nors nepatiks, sakys reikia išmesti. Skaudu mums būtų. Manau, jog tokie svarstymai kenkia ir Liaudanskio atminimui. Juk yra jo artimųjų Kelmėje.
Danutė ŽALPIENĖ – Kelmės krašto muziejaus direktorė, istorikė:
– Nesu už tai, kad reikia naikinti visus sovietmetį pastatytus paminklus.
Tačiau paminklas nėra vien kokią nors žinią nešantis simbolis. Jis skirtas ką nors pagerbti ir atminti. Sovietiniais laikais prie tankistų skulptūros atvažiuodavo karo veteranai, padėdavo gėlių.
Tačiau šių dienų įvykių akivaizdoje, kai mūsų valstybės laisvei iš Rusijos gresia pavojus, negalime paminklu gerbti šios šalies „išvaduotojų.“ Jie užmiršo išeiti ir liko kaip okupantai. Išvadavimą išbraukėme iš savo istorijos, tai gal nereikia garbinti ir išvaduotojų.
Nemanau, kad paminklą reikėtų nugriauti ir išmesti. Tiesiog perkelkime jį į kitą vietą, pavyzdžiui, į karių kapines. Taip neįžeisime ir Juozo Liaudanskio atminimo. Situacija bus mažiau skausminga.
Antra vertus, nei paminklų, nei karų nereikėtų tapatinti su visa tauta. Sprendimus priima ne eiliniai žmonės, o šalių vadovai. Ir šiuo atveju paminklo perkėlimas neturėtų būti suprantamas kaip rusofobija ar paniekinimas šios šalies žmonių.
Egidijus ŪKSAS – mero pavaduotojas:
– Manau, jog paminklą reikia iškelti dėl dviejų priežasčių. Pirma – skulptūra stovi prie pat įvažiavimo į Kelmę. Šalia – automobilių stovėjimo aikštelė. Poilsiui sustojusius turistus ar kitų rajonų gyventojus gali stebinti, kad mes vis dar garbiname „išvaduotojus“. Savaip istoriją gali interpretuoti ir aikštelėje besirenkantis jaunimas.
Antra priežastis šiandieninėmis aplinkybėmis, vykstant karui Ukrainoje, ta vieta paminklui – labai nesaugi. Gali atsirasti piktavalių, kurie jį išteplios ar kitaip išniekins. Iš neapykantos ar dėl provokacijos.
Mes – miesto šeimininkai ir turime priimti geriausią sprendimą.
Kitas klausimas, kur tą paminklą perkelti. Siūloma į karių kapines. Ten buvo perkelta dar viena kario skulptūra, kuri stovėjo prieš J. Graičiūno gimnaziją. Bet rekonstruojant aikštę, skulptūros atsisakyta. Ji perkelta į karių kapines.
Ar būtų įmanoma perkelti ir šitą skulptūrą, kyla abejonių. Mat, karių kapinės įtrauktos į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, todėl kokie nors pokyčiai jose sunkiai įmanomi. Manau, jog geriausia ir saugiausia vieta „Tankistams“ būtų Grūto parkas, kur saugomas sovietinis kultūros paveldas.
Kol kas jokių veiksmų nesiimsime. Šį klausimą bandysime įtraukti į rajono tarybos posėdžio darbotvarkę.
Rūta Kotryna JUŠKAITĖ – gydytoja, buvusi tremtinė:
– Nereikia to paminklo. Taip, tie tankistai žuvo vaduodami Kelmę. Tačiau sovietai išvadavę nepaliko Lietuvos laisvos, savarankiškos. Taigi, išvadavo ir pasiliko. Nėra ko jų garbinti. Tą skulptūrą galima pakeisti kokia nors kita.
