Naujausios
Išėjo 2020-ieji – kovidiniai metai. Istorijos ir žmonių atmintyse jie bus pažymėti netikėtų mirčių, izoliacijos, ribojimų, gyvo bendravimo ilgesio, pažinimo, kultūros, kokybiško poilsio alkio ženklais.
COVID-19 buvo pagrindinė medijų, medikų, verslininkų, šeimų ir giminių pokalbių tema. Koronavirusas tapo dažniausiai vartojamu žodžiu. Nebuvo žmogaus, kurio lūpos jo neištartų bent kelis kartus per dieną.
Kovidas sustabdė gyvenimą. Vertė atidėti visus planus. Netgi gimimų įregistravimą, tuoktuves ir skyrybas, krikštynas, jubiliejų minėjimus, giminių susitikimus, renginius, keliones, atostogų planus, būtinų daiktų įsigijimą...
Negalėjome atidėti tik laidotuvių, kurių pylėsi po keliasdešimt per dieną. Vien nuo koronaviruso. O kur dar vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos, žūtys, traumos ir visokios kitokios negandos? Jau ir taip sparčiai senėjanti ir išmirštanti mūsų tauta mirčių skaičiumi gerokai pralenkė ankstesniuosius metus. O mirtimis nuo COVID-19 pirmaujame Europoje.
Klastinga liga įsibrovė į mūsų gyvenimus lyg pavojingas įnamis. Ir teko gyventi su ja beveik visus 2020-uosius metus. Metai, kurie spindėjo savo skaičių magija ir galėjo būti ypatingi. Deja, buvo ypatingi blogąja prasme.
Pasaulis kentė karantinus, nepaprastąsias padėtis, griežtus judėjimo ir kitų laisvių suvaržymus. O kur dar karai, žemės drebėjimai, potvyniai? Ypač sunkus buvo pastarasis metas, kai dienos – vos kelios valandos, šviesos – dar mažiau. Ir augantis kovido apetitas pasiglemžti vis jaunesnes, dar po keliasdešimt metų galėjusias gyventi aukas.
Skaičiuojame ekonomikos nuostolius. Bet pačiu didžiausiu nuostoliu laikomi prarasti gyvenimo metai. Pastatyti namą, išgalvoti naują automobilį ar detalę tam automobiliui lengviau negu sukurti ir išauginti žmonijai naudingą žmogų.
Galiausiai iškilmingai, kaip sovietinės „pakazuchos“ laikais pranešta apie pagaliau gautą ir su švyturėlių palyda į Lietuvą atgabentą vakciną.
9750 dozių. Tik pamanykit kiek daug! Trims milijonams gyventojų. Neužteks net tiems medikams, kurie kasdien į darbą eina lyg į karą, nes dirba su užsikrėtusiais ligoniais. Šeši jau paaukojo savo gyvybes.
Guodžia, kad gaunamos jau kitos siuntos. Bet iš tiesų einame į dar vienus kovidinius metus, nes niekas nežino, kada ir kiek tos vakcinos gausime. Kada galės pasiskiepyti kiekvienas to norintis žmogus. Tik mokslininkai spėlioja, jog vakcina virusą galutinai įveiks tik 2022 metų vasarą.
Optimistai žada, jog kiekvienas pirmenybės neturintis, bet skiepo norintis lietuvis jį gaus rudeniop. Bet jeigu tokiomis apgailėtinomis dozėmis motina Europa tą vakciną dalins, su kovidu gali tekti gyventi kur kas ilgiau. Juolab, kad atsiras prieš skiepus nusiteikusių skeptikų, kurie užsikrės, sirgs ir toliau platins kovidinę dovanėlę.
Taigi, optimizmo nedaug. Korona toliau šmėžuos, glemšis gyvybes, ribos rūpestingesniųjų, atsakingesniųjų žmonių gyvenimus. Tie dveji metai bus tik pusiau gyventi, nes daugelio dienos apribotos iki fiziologinių poreikių.
Kaip tokiomis aplinkybėmis gyventi jau kelios savaitės sprendžia naujai išrinktas Seimas bei nauja liberaliai konservatoriška vyriausybė.
Kol konservatoriai kuria vis griežtesnius apribojimus dėl pandemijos, jų partneriai „laisviečiai“ laisvina pačią laisviausiąją lietuviškos populiacijos dalį – bando prastumti lengvųjų narkotikų dekriminalizavimo įstatymą ir skuba panaikinti draudimą pirkti degtinę sekmadienio popietę. Kitaip tariant nori kuo greičiau atverti vartus dar vienai giltinei, kuri savo dalgį nukreips į jauniausiąją, produktyviausiąją visuomenės dalį.
Neseniai klausiausi medicinos psichologės paskaitos. Ji kategoriškai pasisako prieš lengvųjų narkotikų ir alkoholio prieinamumo didinimą. Kanapės iškreipia žmogaus mąstymą. Sukelia psichozes. Jų aukos suserga šizofrenija. Šios rūšies narkomanai itin sunkiai pasiduoda gydymui. Bet kas klausia ir kas klauso medicinos psichologų?
Gerai bent tiek, kad Premjerė, neiškentusi jaunimėlio žaidimų, viešojoje erdvėje pripažįsta, jog ne šie dalykai svarbiausi dabar, kai koronavirusas kasdien nusineša po keliasdešimt gyvybių. Žinoma, jeigu tai sako nuoširdžiai...
O ką ji gali padaryti? Valdžioje kaip ir šeimoje – susijungei, vadinasi privalai girdėti ir antrąją pusę. Ir valdžios pyragu privalai vos ne po lygiai dalintis. Nors dešimt ar kiek daugiau mandatų Seime reiškia, jog už liberalus balsavo tik labai maža dalis rinkėjų, kai kurie užtūpė net po dvi kėdes: Seimo nario ir ministro. Ir skuba kuo greičiausiai įvykdyti savo pažadus už juos balsavusiai socialinei grupei, kad su palūkanomis grąžintų pasitikėjimo kreditą. Taigi, kaip sako liaudies išmintis: „Vienas traukia, kitas velnio laukia“.
Ar geriau naujoji valdžia, aršiai kritikavusi buvusiąją, tvarkosi su kovidu? Panašu, kad ne. Užsikrėtusiųjų nemažėja. Mirčių dar daugiau negu „valstiečių“ laikais. Medijos vis dar kviečia komentuoti ir vertinti tą patį Verygą, nes naujasis ministras ir viceministrė ne kažką tegali pasakyti: ne medikai, o kontrolieriai.
O naujoji valdžia ieško atpirkimo ožių. Iš inercijos vis tebevanoja buvusią vyriausybę tarsi ji būtų tą koronavirusą sukūrusi ir kaip palikimą perdavusi naujiems valdantiesiems.
Ne taip paprasta suvaldyti tokią margą tautą. Net Seime, kur tik 141 narys – ne visi suvaldomi. Ir ne visiems taikomi vienodi standartai. Viena Seimo narė baudžiama už tai, kad užsuko į prekybos centrą nusipirkti maisto. Tuo tarpu kita blaškosi po kvepalų parduotuvę, bet yra teisi.
Tas pats ir su liaudimi. Jeigu kaime yra kokia nors būtiniausiais dalykais prekiaujanti parduotuvėlė, negali nuvažiuoti į rajono centre esantį prekybos centrą. Tuo tarpu iš Jungtinės Karalystės prieš Kalėdas kasdien parskrisdavo po pusantro tūkstančio tautiečių. Dalis, žinoma, parvežė ir naująją koronos atmainą. Tačiau jie galėjo važiuoti per visą Lietuvą pas savo tėvus, brolius, seseris ar kitus artimuosius. Taisyklė, jog Kalėdas gali švęsti tik viena šeima, jiems negaliojo.
Taigi, yra taisyklė, yra ir išimtis. Yra įstatymas, bus sugalvotas ir jo apstatymas.
Senovės romėnai sakydavo: „Kas leidžiama Jupiteriui, neleidžiama jaučiui“. Kai visuomenei leidžiama vis labiau liberalėti, jupiterių arba asmenybių, įsivaizduojančių, jog jie jupiteriai – vis daugiau.
