Naujausios
– Lietuvoje Statistikos departamentas kasdien skelbia COVID-19 statistiką. Jūsų nuomone, taip siekiama informuoti ar labiau pagąsdinti visuomenę? – „Vakaro žinios“ paklausė farmakologo, Sveikatos teisės instituto (STI) vadovo Rimo JANKŪNO.
– Turbūt siekiama ir to, ir to. Nemaloniausia, kad Statistikos departamentas yra akivaizdžiai angažuotas įrodyti tai, ką jie nori įrodyti. Girdint viešus departamento darbuotojų pasisakymus, matome akivaizdų norą suformuoti tam tikrą nuomonę. Kyla klausimas, ar jų nusistatymai nedaro įtakos rodiklių skelbimui?
Pavyzdžiui, jie nurodo, kad mirčių skaičius per 60 dienų po pirmos vakcinos dozės yra beveik dvigubai mažesnis už vidutinį prognozuojamą. Jie tiesiai nesako, kad vakcinos dvigubai sumažina riziką mirti dėl bet kurios priežasties, bet nesunku pastebėti norą suformuoti tokią nuomonę.
– Pavyzdžiui, spalio 26 d. buvo skelbiama, kad per parą Lietuvoje patvirtinti 2354 koronaviruso atvejai, mirė 26 žmonės, 19 iš jų buvo nepasiskiepiję. Tačiau tai reiškia, kad net 7 iš jų buvo pasiskiepiję. Ar pakankamai žinome apie šį rodiklį, ši informacija pakankamai nušviečiama ir analizuojama?
– Tikrai nepakankamai. Beje, pernai pavasarį Hamburgo-Ependorfo universiteto Medicinos centro Teismo medicinos instituto vadovas Klausas Piušelis (Klaus Püschel) skelbė, kad visi jo institute tirti mirusieji nuo koronaviruso turėjo sunkių gretutinių ligų.
Kad žmogus mirtų vien nuo koronaviruso yra įmanomas atvejis, tačiau tokių atvejų yra žymiai mažiau.
– O jeigu šalia mirusių nuo COVID-19 kasdien būtų skelbiama ir kiek iš viso Lietuvoje mirė žmonių? Jau turimi metiniai duomenys rodo, kad ši priežastis sudaro 5,2 proc. viso šalies mirtingumo.
– Net ir šis procentas dar nėra tikslus, nes jeigu nedaromos autopsijos, tai niekas ir nežino, nuo ko iš tiesų šie žmonės mirė. Tai lemia mokslo tūpčiojimą vietoje ir naujas mirtis.
Aš suprantu, kad iš pradžių buvo bijoma atlikti skrodimą, nes virusas naujas. Bet dabar... Mirusieji nečiaudo ir nekvėpuoja, o virusas juk plinta oro lašeliniu ar aerozoliniu būdu. Tad nėra ko bijoti.
– Tarp kasdienių statistinių rodiklių – ir vakcinacijos procentas. Pavyzdžiui, šiandien jis siekia 71,1 proc. Tuo metu rugsėjį prezidentas paskelbė, kad 70 proc. suaugusių žmonių yra pasiskiepiję. Jeigu vien pasiskiepijusių tiek, o dar yra daugybė jau persirgusių, taip pat turinčių antikūnų, tai imunitetą turinčių gyventojų procentas turėtų būti labai aukštas.
– Aš taip pat manau, kad tai yra didelis skaičius, tačiau taip pat negalima sakyti, jog imunitetą turi visi, kurie pasiskiepijo. Nes taip nėra. Akivaizdu, kad jie ir serga, ir miršta. Imunitetas, kuris buvo suformuotas pavasarį, dabar tikrai nebėra toks, koks buvo. Be to, tada buvo skiepijama nuo natūralaus viruso, o dabar plinta „Delta“ atmaina.
Beje, įdomu ir tai, kad prezidentas turbūt kalbėjo apie pasiskiepijusius bent viena doze. O kai skaičiuojamas mirtingumas nuo koronaviruso, viena doze paskiepyti žmonės skaičiuojami prie nepaskiepytų. Akivaizdu, kad skaičiuojama taip, kaip patogiau, norint kažką įrodyti.
– Iš tiesų, skaičiuojant, kiek žmonių mirė nuo koronaviruso, nepaskiepytų kategorijoje yra visi neskiepyti ir nepilnai paskiepyti (nebaigę vakcinacijos kurso +14 d.) mirę asmenys. Be to, mirę nuo koronaviruso prie paskiepytų priskiriami tik tuomet, kai jie užsikrėtė praėjus 14 d. po viso vakcinacijos kurso. Išeitų, kad pasiskiepiję antra doze ir susirgę per pirmas dvi savaites po skiepo bei mirę, laikomi nepaskiepytais. Ar tai nėra statistikos iškraipymas?
– Žinoma, tai yra nesąžiningas skaičiavimas.
Štai žinome, kad daugiausiai žmonių skiepijasi „Pfizer“ gamintojo vakcina. Pagrindinio šios vakcinos klinikinio tyrimo metu veiksmingumas vertintas praėjus 7 dienoms po antrojo skiepo, o ne 14 dienų. O Statistikos departamentas „iš lempos“ prideda dar savaitę. Nors klinikinių tyrimų metu laikyta, kad savaitė yra laikas, kai turėjo susiformuoti imunitetas, bet Statistikos departamentas sugalvojo savo skaičiavimą ir laiko, kad antrą savaitę po antros dozės imunitetas nesusiformavęs.
Beje, pvz., Anglijoje skelbiama platesnė statistika, taip pat ir žmonių, kurie susirgo ar mirė paskiepyti viena ar dviem dozėmis.
– Taip pat skaičiuojami ir sergantys. Pasiteiravus departamento, kiek serga paskiepytųjų, kai po antro skiepo nepraėjo 14 dienų, šios informacijos departamentas negali pateikti, nes „kol nepraėjo 14 dienų po pasiskiepijimo, tol neskaitoma, kad užsikrėtimas buvo po skiepo, nes, tikėtina, imunitetas dar nesusiformavęs. Toks atvejis tiesiog bus įskaičiuojamas kaip į susirgimą po pirmojo skiepo. Ar toks skaičiavimas yra reprezentacinis?
– Tai yra ydingas skelbimas. Negana to, kaip skaičiuojami tie, kurie serga? Žinoma, kuo daugiau atliekama testų, tuo daugiau „sergančių“, bet ar tikrai galima sakyti, kad žmogus serga, jeigu jis nejaučia jokių simptomų ir apie sirgimą sužino tik iš testo?
Europos ligų kontrolės ir profilaktikos centras sergantį žmogų apibrėžia kaip tokį, kuriam liga nustatyta remiantis testu ir simptomais. Jeigu simptomų nėra, jis neserga. Taip, kai kuriais atvejais jis gali užkrėsti kitus, bet sakyti, kad jis serga COVID–19, medicinoje yra nauja.
– O gal po šiuo rodikliu, kai užsikrėtė anksčiau nei po 14 d. nuo vakcinos, slepiasi kitas rodiklis – užsikrėtė arba mirė nuo koronaviruso po vakcinos?
– Galima mirti nuo COVID-19, galima ir nuo vakcinos, tik rečiau. Jeigu žmogus pasiskiepijo ir susirgo panašiu metu, o paskui mirė, kas žino, nuo ko taip atsitiko. Bet į statistiką toks žmogus patenka kaip miręs nuo koronaviruso.
– Šiuo metu aktyviausi koronaviruso protrūkiai yra įstaigose, kur visi darbuotojai yra pasiskiepiję. Ar tai yra todėl, kad skiepijamės nuo pirmosios viruso atmainos, o siaučia jau kita?
– Taip, siaučia ne ta atmaina, nuo kurios kurta vakcina. Be to, daugelis paskiepytų yra paskiepyti seniai ir imunitetas jau susilpnėjęs.
Galima net iš dalies sakyti, kad „paskiepyti ne tie ir ne tada“. Lietuvoje buvo įvestas Galimybių pasas, kuris sustiprina vakcinaciją tų žmonių, kuriems jis reikalingas dėl darbo, visuomeninio gyvenimo. O reikėjo sustiprinti vakcinaciją žmonių, kuriems reikia ne Galimybių paso, bet imuniteto nuo ligos. Tai yra rizikos grupės ir senyvo amžiaus žmonės. Anksčiau buvo iškeltas tikslas paskiepyti 70 proc. gyventojų iki Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos, kuri buvo liepos 6-ąją. Nuo infekcijos, kuri pasireikš rudenį ir žiemą, sudarinėjame imunitetą pavasarį ir vasaros pradžioje... Visiška mistika. Tuo pačiu metu iki šiol yra didelė dalis rizikos grupėje esančių žmonių, kurie nepaskiepyti, nepersirgę ir turi daug kontaktų.
– Ar bus lengva įtikinti pasiskiepijusius ir vis tiek susirgusius žmones skiepytis vėl ir vėl?
– Negaliu spręsti už kitus. Stengiuosi nepatarinėti niekam, kaip elgtis dėl skiepo. Žmogus turi pats priimti sprendimą. Išskyrus, kai žmogus jau yra persirgęs. Nes mokslu neįrodyta nauda skiepytis persirgus. Nėra jokių klinikinių tyrimų apie tai, todėl nėra ko apie tai ir kalbėti.
Aš pats persirgau ir nematau logikos skiepytis. O persirgo, manau, labai didelė gyventojų dalis. Tikriausiai daugiau kaip pusė.
Sveikatos teisės institutas pasisako už protingus skiepus. Mes prieš prievartinius ir neapgalvotus skiepus. Ir klausimas, koks iš tiesų yra mirtingumo nuo šios ligos tikrasis procentas. Sprendžiant iš įvairių oficialių tyrimų, matyt, tai yra kažkur tarp 0,1-0,6 proc. – priklausomai nuo amžiaus ir rizikos faktorių.
