Įamžintas žydų gelbėtojo atminimas

Pir­ma­die­nį Šiau­liuo­se tę­sė­si ren­gi­niai, skir­ti Šiau­lių ge­to lik­vi­da­vi­mo 75-osioms me­ti­nėms. At­mi­ni­mo len­tos J. Bo­re­vi­čiui ati­den­gi­mas – vie­nas iš ren­gi­nių, į ku­riuos kvie­tė per­nai įsi­kū­ru­si Šiau­lių kraš­to žy­dų bend­ruo­me­nė.

Ku­ni­go at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mą ini­cija­vo šv. Ig­na­co Lo­jo­los baž­ny­čios rek­to­rius Sta­sys Ka­zė­nas. Memorialinės lentos autorius – Da­rius Au­gu­lis.

Ati­den­gi­me da­ly­va­vęs Sei­mo na­rys Sta­sys Tu­mė­nas tei­gė, kad Šiau­liai ei­na is­to­ri­nės at­min­ties ta­ku. Ja­me yra ir šiau­lie­čiai, gel­bė­ję žy­dus, – Do­mo Ja­sai­čio, Jac­kaus Son­dec­kio, ki­tos šei­mos.

"De­ja, tik šian­dien su­ži­nos šiau­lie­čiai nau­ją, J. Bo­re­vi­čiaus, pa­var­dę", – sa­kė S. Tu­mė­nas.

Lie­tu­vos žy­dų bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Fai­na Kuk­lians­ky ci­ta­vo sa­vo te­tos, Chai­mo Fren­ke­lio gi­mi­nai­tės, žo­džius, kad kiek­vie­nas, ku­ris nors šiek tiek pa­dė­jo žy­dams, tu­ri bū­ti įver­tin­tas.

"Ne­žiū­rint vi­so to blo­go, kas at­si­ti­ko su mu­mis ka­ro me­tais, ne­žiū­rint tos pro­pa­gan­dos, tos agi­ta­ci­jos žy­dų at­žvil­giu, Lie­tu­vo­je at­si­ra­do žmo­nių, ku­rie iš­drį­so pa­dė­ti žy­dams", – sa­kė F. Kuk­lians­ky.

Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos jė­zui­tų pro­vin­ci­o­las Vid­man­tas Šim­kū­nas sa­kė, kad gy­vai at­min­čiai rei­ka­lin­gi jaus­mai. "Ne­bi­jo­ki­me sen­ti­men­tų. Jei­gu praei­nant pro šią len­tą kam nors skau­dės, kas nors di­džiuo­sis, kad yra to­kių žmo­nių, kaip tė­vas Jo­nas, ta­da yra pra­smė ši­tą len­tą ati­deng­ti", – sakė tė­vas jė­zui­tas.

Sve­čių pa­dė­kas priė­mė J. Bo­re­vi­čiaus sū­nė­nas Me­čis­lo­vas Bo­re­vi­čius. Jis at­vy­ko iš Aly­taus – iš ten ki­lęs ir žy­dus gel­bė­jęs dva­si­nin­kas.

J. Bo­re­vi­čius gi­mė 1906-ųjų gruo­džio 6-ąją Aly­tu­je. Jė­zui­tu ta­po 1925-ai­siais, ku­ni­gu įšven­tin­tas 1937-ai­siais.

1941–1944 me­tais gy­ve­no ir dir­bo Šiau­liuo­se, bu­vo šv. Ig­na­co baž­ny­čios rek­to­rius, Pre­ky­bos ins­ti­tu­to ka­pe­lio­nas. Jis kar­tu su bro­liais ir tė­vais baž­ny­čios sto­gi­nė­je slė­pė iš ge­to iš­ves­tas žy­dų šei­mas.

Jis yra pa­sau­lio tau­tų tei­suo­lis, ap­do­va­no­tas Žū­van­čių­jų gel­bė­ji­mo kry­žiu­mi.

Po ka­ro pa­si­trau­kė į Švei­ca­ri­ją, nuo 1946-ųjų gy­ve­no Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se. Mi­rė 1989-ųjų rugp­jū­čio 23-ąją Či­ka­go­je.

Ren­gi­nio me­tu gro­jo Kir­jat Ono kon­ser­va­to­ri­jos jau­ni­mo pu­čia­mų­jų or­kest­ro ka­me­ri­nė gru­pė, at­li­ku­si sak­ra­lią mu­zi­ką. Lie­tu­vo­je šis ko­lek­ty­vas lan­ko­si pir­mą­kart su pro­jek­tu "Ša­lom, Lie­tu­va!"

Pro­jek­to va­do­vė Du­sia La­nai­tė-Kreč­mer gi­mė Kau­ne, bet 47-erius me­tus gy­ve­na Iz­rae­ly­je. Ji pri­si­mi­nė ir tra­giš­ką sa­vo šei­mos is­to­ri­ją. Du­sios ma­ma, 1942-ai­siais pa­gim­džiu­si sū­nų ge­te, sten­gė­si ieš­ko­ti žmo­nių, ku­riems sū­nų ga­lė­tų per­duo­ti, ta­čiau ne­sėk­min­gai.

"Prieš 75-erius me­tus jis bu­vo nu­šau­tas bu­de­lio, sto­vė­da­mas vie­nas Kau­no ge­te be ma­mos, se­ne­lio. Daž­nai gal­vo­ju: aš no­rė­čiau jį ap­ka­bin­ti, kad ne­sto­vė­tų vie­ni­šas", – pa­sa­ko­ja mo­te­ris.

75-osios Šiau­lių ge­to lik­vi­da­vi­mo me­ti­nės pa­mi­nė­tos ir Chai­mo Fren­ke­lio vi­los par­ke vy­ku­sia­me ren­gi­ny­je, ku­ria­me da­ly­va­vo ir sve­čių iš įvai­rių Lie­tu­vos ir už­sie­nio žy­dų bend­ruo­me­nių, Iz­rae­lio, Ja­po­ni­jos am­ba­sa­do­riai bei JAV am­ba­sa­dos at­sto­vai.