Prisimindami getą, pagerbs ir žydus gelbėjusį kunigą

12 va­lan­dą Šiau­lių Chai­mo Fren­ke­lio vi­los par­ke or­ga­ni­zuo­ja­mas mi­nė­ji­mas, ku­ria­me pri­si­mins į ge­tą pa­te­ku­sius žmo­nes, jų pa­var­dės bus ro­do­mos ek­ra­ne. J. Burš­tei­nas at­krei­pė dė­me­sį, kad bū­tent Ch. Fren­ke­lio įkur­ta­me fab­ri­ke dir­bo dau­gu­ma ge­te at­si­dū­ru­sių spe­cia­lis­tų.

"Ge­to lik­vi­da­vi­mo me­tu ja­me dar bu­vo apie 3 000 žy­dų, – pa­sa­ko­jo J. Burš­tei­nas. – O ka­ro iš­va­ka­rė­se Šiau­liuo­se gy­ve­no apie 14 tūks­tan­čių žy­dų, nes daug jų at­bė­go iš Klai­pė­dos kraš­to, kai jį užė­mė Vo­kie­ti­ja, bu­vo ir Len­ki­jos žy­dų."

Lie­pos 15 die­ną bus pa­gerb­tas ir vie­nas iš žy­dų gel­bė­to­jų – jė­zui­tų ku­ni­gas Jo­nas Bo­re­vi­čius SJ, ku­ris kar­tu su ki­tais gel­bė­jo žy­dų vai­kus, ati­duo­da­mas juos lie­tu­vių šei­moms. 15 va­lan­dą ant Vil­niaus gat­vės 245 na­mo, netoli vietos, kur ka­ro me­tais vei­kė žy­dų rū­šia­vi­mo punk­tas, bus ati­deng­ta me­mo­ria­li­nė len­ta J. Bo­re­vi­čiui (pro­jek­to au­to­rius – dizaineris Da­rius Augulis).

Ku­ni­gas Jo­nas Bo­re­vi­čius 1941–1944 me­tais gy­ve­no ir dir­bo Šiau­liuo­se, bu­vo Šv. Ig­na­co Lo­jo­los baž­ny­čios rek­to­rius, pre­ky­bos ins­ti­tu­to ka­pe­lio­nas. Kar­tu su ki­tais Šiau­lių ku­ni­gais jė­zui­tais J. Bo­re­vi­čius įsi­trau­kė į žy­dų gel­bė­ji­mą. Po ka­ro pa­si­trau­kė į Švei­ca­ri­ją, nuo 1946 me­tų gy­ve­no JAV, mi­rė 1989 me­tais Či­ka­go­je. 2017 me­tais jam bu­vo su­teik­tas vals­ty­bi­nis ap­do­va­no­ji­mas – Žū­van­čių­jų gel­bė­ji­mo kry­žius.

15.30 va­lan­dą Šv. Ig­na­co Lo­jo­los baž­ny­čio­je vyks ne­mo­ka­mas Ki­ryat Ono (Iz­rae­lis) kon­ser­va­to­ri­jos mo­ki­nių or­kest­ro kon­cer­tas. Lie­pos 17 die­ną kon­ser­va­to­ri­jos auk­lė­ti­niai kon­cer­tuos ir Vil­niu­je. 37 na­rių ko­lek­ty­vui va­do­vau­ja Bar Ar­mon, vy­riau­sia­sis di­ri­gen­tas Gaj Fe­der.

16 va­lan­dą nu­ma­ty­tas žu­vu­sių­jų pa­ger­bi­mas Ku­žių ma­si­nių žu­dy­nių vie­to­je, o 17.30 va­lan­dą – ge­to ka­li­nių, iš­vež­tų į kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­las, pa­ger­bi­mas Rad­vi­liš­kio ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je.

J. Burš­tei­no žo­džiais, už­ra­šas šio­je ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je, kad iš čia bu­vo ve­ža­ma į trem­tį – tin­ka ir lie­tu­viams, ir žy­dams: "1941 bir­že­lio 14 die­ną pra­si­dė­jus trė­mi­mams apie 750 žmo­nių bu­vo iš­vež­ta iš Šiau­lių, tarp jų bu­vo apie 370 žy­dų – ad­vo­ka­tai, mo­ky­to­jai, in­ži­nie­riai. Nie­kas ne­ga­lė­jo įsi­vaiz­duo­ti, kad po 10–15 die­nų pra­si­dės žy­diš­kas koš­ma­ras, ku­ris tę­sis ket­ve­rius me­tus."

J. Burš­tei­nas pri­mi­nė, kad lit­va­kai la­bai ger­bia­mi Iz­rae­ly­je, o Lie­tu­vos ra­bi­nai, ypač Vil­niaus Gao­nas, bu­vo ger­bia­mi vi­sa­me pa­sau­ly­je, Lie­tu­vo­je vei­kė ne vie­na je­ši­va – ju­daiz­mo dva­si­nė se­mi­na­ri­ja. Jo nuo­mo­ne, vi­suo­me­nė dar ne iki ga­lo su­vo­kia Ho­lo­kaus­to tra­ge­di­jos mas­tą, to­dėl "pa­grin­di­nis ren­gi­nių ak­cen­tas – pri­min­ti, kad tai ne­pa­si­kar­to­tų".