Gyvųjų marše dalyvavo ir buvę geto kaliniai

Redakcijos nuotr.
Pirmą kartą Šiauliuose surengtas Gyvųjų maršas.
"Aš pir­mą kar­tą kal­bu lie­tu­viš­kai po 75-erių me­tų", – gra­žia lie­tu­vių kal­ba pra­bi­lo Šiau­lių ge­to ka­li­nys, iš­gy­ve­nęs kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­los koš­ma­rą, Arye Ši­lans­kis, Iz­rae­lio Kne­se­to pir­mi­nin­ko Do­vo Ši­lans­kio (1924–2010) bro­lis. Jis į Šiau­lių ge­to lik­vi­da­vi­mo 75-ųjų me­ti­nių ren­gi­nius sek­ma­die­nį at­va­žia­vo su sa­vo šei­ma – de­vy­nias­de­šimt­me­tį ly­dė­jo ke­tu­rios kar­tos.
Redakcijos nuotr.
Bu­vęs Šiau­lių ge­to ka­li­nys Arye Ši­lans­kis, Iz­rae­lio Kne­se­to pir­mi­nin­ko Do­vo Ši­lans­kio bro­lis.
Redakcijos nuotr.
Iš geto išgelbėta Sulamit Lev prie paminklinio akmens, žyminčio geto vartus, padėjo akmenuką su mergaitės Avivos, kuri tapo vaikų akcijos auka, vardu.
Redakcijos nuotr.
Kadenciją baigiantis Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon sakė, kad geto likvidavimui skirti renginiai yra apie Šiaulių miesto istoriją.

Sek­ma­die­nio vi­dur­die­nį prie Šiau­lių ant­ro­jo ge­to var­tus žy­min­čio ak­mens Tra­kų ir Eže­ro gat­vių san­kry­žo­je rin­ko­si Šiau­lių ap­skri­ties žy­dų bend­ruo­me­nės pa­kvies­ti bi­čiu­liai, žy­dų bend­ruo­me­nių at­sto­vai iš vi­sos Lie­tu­vos, dip­lo­ma­tai iš už­sie­nio am­ba­sa­dų, sve­čiai iš Iz­rae­lio, žy­dų gel­bė­to­jų šei­mos, mies­tie­čiai, da­ly­va­vo ra­bi­nas Ka­lev Kre­lin, Šiau­lių vi­ce­me­ras Egi­di­jus Eli­jo­šius, Sei­mo na­riai Vik­to­ri­ja Čmi­ly­tė-Niel­sen, Sta­sys Tu­mė­nas ir Arū­nas Gu­mu­liaus­kas.

Tarp ren­gi­nio da­ly­vių bu­vo ir du gy­vi li­kę ge­to ka­li­niai – Arye Ši­lans­kis ir Su­la­mit Fro­ma­nai­tė-Lev.

A. Ši­lans­kis ran­ko­se lai­kė pla­ka­tą "Mes pri­si­me­na­me", ant marš­ki­nė­lių pri­si­se­gė ka­li­nio nu­me­rį ir Do­vy­do žvaigž­dę – iš prie­kio ir nu­ga­ros, taip, kaip bu­vo pa­ženk­lin­tas ge­te. Jis sa­kė esąs lai­min­gas, nes li­ko gy­vas. Nors kal­bė­jo ang­liš­kai, sa­vo krei­pi­mą­si pra­dė­jo lie­tu­viš­kai be­veik be jo­kio ak­cen­to. A. Ši­lans­kis pa­sa­ko­jo, kad į ge­tą pa­te­ko paaug­lys, o per vai­kų ak­ci­ją li­ko gy­vas, nes dir­bo Ch. Fren­ke­lio įkur­ta­me fab­ri­ke. Bet kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­los neiš­ven­gė.

"Šian­dien aš at­va­žia­vau su sa­vo šei­ma – 18 žmo­nių, ke­tu­rios kar­tos", – ro­dy­da­mas į bal­tais marš­ki­nė­liais ap­si­ren­gu­sius sa­vo ar­ti­muo­sius sa­kė A. Ši­lans­kis. O tų kar­tų ga­lė­jo ir ne­bū­ti – Ho­lo­kaus­tas su­nai­ki­no iš­ti­sas šei­mas.

Sa­vo iš­gel­bė­ji­mo is­to­ri­ja pa­si­da­li­jo Su­la­mit Fro­ma­nai­tė-Lev, ku­ri į Šiau­lių ge­tą pa­te­ko vos ke­lių sa­vai­čių su ma­ma ir mo­čiu­te, tė­vas taip pat bu­vo nu­va­ry­tas į ki­tą ge­tą. Su aša­ro­mis aky­se ji pri­si­mi­nė vai­kų ak­ci­ją ir mer­gai­tę Avi­vą su mo­čiu­te, ku­rios ta­po ak­ci­jos au­ko­mis, bet ap­sau­go­jo Su­la­mit su mo­čiu­te, pa­si­slė­pu­sias pa­lė­pė­je. Ji dė­ko­jo sa­vo gel­bė­to­jams: vie­nuo­lė Ma­ri­ja Rus­tei­kai­tė pri­glau­dė ją su ma­ma ir mo­čiu­te vie­nuo­ly­ne Vai­gu­vo­je, kai joms pa­bėg­ti iš ge­to pa­dė­jo mo­ky­to­jas An­ta­nas Mar­gai­tis su žmo­na Eleo­no­ra.

Šiau­lių ap­skri­ties žy­dų bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas Sa­nia Ker­be­lis pri­mi­nė, kad Šiau­liuo­se vei­kė du ge­tai, į juos pa­te­ko apie 6 500 žmo­nių, iš­gy­ven­ti pa­vy­ko vos ke­liems šim­tams.

Nuo ge­to var­tų pra­si­dė­jo pir­mą kar­tą Šiau­liuo­se or­ga­ni­zuo­tas Gy­vų­jų mar­šas. Jis su­ko ke­liu, ku­riuo ge­to ka­li­niai bu­vo va­ro­mi į ge­le­žin­ke­lio sto­tį. Kas ei­ti Gy­vų­jų mar­še ne­ga­lė­jo, bu­vo pa­ve­ža­mi au­to­bu­sais.

Pa­ke­liui ei­se­nos da­ly­viai už­su­ko į se­ną­sias Šiau­lių žy­dų ka­pi­nes. Di­džiu­lė­je te­ri­to­ri­jo­je vos vie­nas ki­tas ant­ka­pis. So­viet­me­čiu ant­ka­piai bu­vo pa­nau­do­ti laip­tams, tvo­roms, ki­tiems mies­to sta­ti­niams.

Prie pa­mink­li­nio ak­mens A. Ši­lans­kis per­skai­tė ei­les apie prie ka­pi­nių var­tų nu­žu­dy­tą žy­dą. Jis į ne­to­lie­se vei­ku­sį pir­mą­jį ge­tą ban­dė įsi­neš­ti ci­ga­re­čių. Pa­kar­ti ka­li­nį nu­ro­dy­ta žy­dams, ta­čiau mir­čiai pa­smerk­tas vy­ras pa­ts nu­šo­ko nuo pa­ky­los, kad ap­sau­go­tų ki­tus nuo kal­tės. Įvy­kio liu­di­nin­kai su­kū­rė apie tai ei­lė­raš­tį, ku­rį A. Ši­lans­kis at­si­ve­žęs per­skai­tė ir pa­li­ko Šiau­lių ap­skri­ties žy­dų bend­ruo­me­nei.

Prie ka­pi­nių ati­deng­ta at­mi­ni­mo len­ta, pri­me­nan­ti apie čia pa­lai­do­tus Šiau­lių gy­ven­to­jus, ku­rių "pa­li­kuo­niams ten­ka ko­vo­ti už jų tei­sę į ra­my­bę". Taip pri­si­min­ti praė­ju­sios va­sa­ros įvy­kiai, kai tink­lų re­konst­ruk­ci­jos me­tu čia bu­vo iš­kas­ta žmo­nių kau­lų.

Iš ka­pi­nių ei­se­na pa­su­ko į Šiau­lių ge­le­žin­ke­lio sto­tį. Čia juos pa­si­ti­ko ka­den­ci­ją bai­gian­tis Iz­rae­lio vals­ty­bės am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je Amir Mai­mon. Jis at­krei­pė dė­me­sį, kad prieš 75-erius me­tus vy­kę tra­giš­ki įvy­kiai pir­miau­sia yra Šiau­lių mies­to, žmo­nių, ku­rie gy­ve­na šia­me mies­te, is­to­ri­ja. Ren­gi­niuo­se jis sa­kė ma­tan­tis daug skir­tin­gų žmo­nių, ku­riuos pa­lie­tė Ho­lo­kaus­tas, ir vi­sus juos vie­ni­ja skaus­mas. "Šį skaus­mą ma­tau ir jū­sų aky­se", – sa­kė am­ba­sa­do­rius.

Ge­to au­kų at­mi­ni­mas vė­liau bu­vo pa­gerb­tas Lu­po­nių miš­ke, ne­to­li Ku­žių, esan­čio­je ma­si­nių žu­dy­nių vie­to­je, kur nu­žu­dy­ta per aš­tuo­nis tūks­tan­čius žy­dų.