Naujausios
Žadama aukso kasykla
Nuo šios vasaros pradžios policija pastebi išaugusių nusikaltimų skaičių socialiniuose tinkluose, tokių kaip "Facebook", "Instagram" ir kituose. Internetinių erdvių naudotojams sukčiai siūlo investuoti savo pinigus ir taip esą gauti solidų uždarbį.
Mechanizmas paprastas: interneto platybėse išplatinamas skelbimas, kuriame gyventojai kviečiami per trumpą laikotarpį gerokai užsidirbti. Susidomėjusiems tereikia brūkštelėti žodį "domina", ir netrukus sulaukiama "brokerio" skambučio, kuris primygtinai siūlo investuoti turimas santaupas ir taip užsidirbti. Įdomu tai, kad skambinama prisidengiant Vilniaus miesto kodu "5".
Policijos atliekami tyrimai rodo, kad potencialiam investuotojui paskambinęs "brokeris" kalba dažniausiai rusų kalba.
Pokalbio metu siūlymu užsidirbti susidomėjęs žmogus išgirsta atradęs kone aukso kasyklą: esą jam nieko daryti nereikės, tik pervesti pinigus į tam tikras "brokerio" nurodytas sąskaitas ir sekti jų judėjimą bei pinigų prieaugį savo paskyroje. Esą visus reikalus sutvarkysiąs "brokeris", ir tai padarysiąs viso labo už 10 procentų atlygį nuo uždarbio.
Pinigai į sukčių sąskaitas patenka įvairiai. Pirmuoju "investiciją" iš savo sąskaitos perveda pats gyventojas. Antruoju atveju (dažniausiai vyresniems arba retai internetine bankininkyste besinaudojantiems) – paprašoma savo kompiuteryje suinstaliuoti specialią programėlę, kuria sukčius mato "aukos" monitorių, o kartu ir jo konfidencialius duomenis, taigi pinigus į savo sąskaitą gali persivesti pats.
Policijos patirtis rodo, kad norinčiųjų taip investuoti Lietuvoje nemažai. Žmonės atsipeikėja tik tada, kai užsinori asmeninėje paskyroje esančius pinigus ir dividendus persivesti į savo banko sąskaitą, tačiau to padaryti nebegali.
Skambutis iš Vilniaus nebūtinai yra iš Vilniaus
Šiaulių apskrities policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas G. Mačiulis žino ne vieną atvejį, kaip apsukriai minėti "brokeriai" sugeba apmulkinti žmones. Džiugu tik tai, kad bent jau Šiaulių apskrityje, skirtingai nei kitose šalies apskrityse, tokių nusikaltimų kol kas nefiksuota.
Pirmas dalykas, į kurį pareigūnas nori atkreipti gyventojų dėmesį – tai anksčiau paminėtas Vilniaus miesto kodas "5".
"Jei susidaro vaizdas, jog skambinama iš Vilniaus, tai dar nereiškia, kad taip ir yra. Kur kas realiau, jog skambutis – ne iš Lietuvos. Yra duomenų, kad sostinės kodas tėra apsimestinis, skirtas sustiprinti gyventojų pasitikėjimą", – sakė komisaras.
Kitas momentas – kai kuriuose skelbimuose nurodytas "investuotų" amžiaus cenzas – tik gimusieji iki 1994. Anot G. Mačiulio, tokiu reikalavimu rusakalbiai sukčiai greičiausiai apsidraudžia, kad su auka galės susikalbėti rusiškai, jokia paslaptis, kad jaunesnių lietuvaičių rusų kalbos žinios yra gan silpnos.
Policijos patirtis rodo, kad fiktyvioje investavimo platformoje sukurtas asmeninių paskyrų pinigines stebintys ir spartų pinigų augimą matantys gyventojai neretai susigundo investicijas padidinti.
Problema, anot G. Mačiulio, ta, kad paskyroje augantys pinigai tėra tik virtuali apgaulė, paprastas ir nieko nereiškiantis skaičius – tokių pinigų neįmanoma nei išsigryninti, nei persivesti į savo banko sąskaitą, nei kaip nors kitaip panaudoti.
Pastebėta ir tai, kad, kilus "investuotojo" nepasitenkinimui, paskyros veikimas tampa komplikuotas: "lūžta" interneto ryšys, atsiranda nenumatyti trukdžiai, kol galiausiai paskyra iš viso pradingsta.
Taisyklė: tik "gyvas" sandoris
"Taisyklė paprasta: jei neišmanai apie investavimą, neinvestuok. Investavimas telefonu, internetu, nematant žmogaus – visiška kvailystė", – įsitikinęs Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos laikinasis vadovas G. Mačiulis.
Anot jo, norintys investuoti naujokai tiesiog privalo kreiptis į žinomas bendroves (visų įmonių, turinčių licencijas Lietuvoje verstis investavimu sąrašas yra nurodytas Lietuvos banko tinklapyje), su brokeriu išsiaiškinti investavimo sąlygas ir galimybes, aptarti visus nenumatytus atvejus.
Sukčiavimai – tarp favoritų
Tokius nusikaltimus kaip sukčiavimai galima vadinti pastarųjų metų rykšte. Anot policijos, tokio pobūdžio nusikaltimai lygiuojasi į vagystes, smurtą artimoje aplinkoje ir viešosios tvarkos pažeidimus.
Šiaulių apskrities policijos duomenimis, mūsų apskrityje, palyginti su visa Lietuva, sukčiavimų bumas dabar kiek aprimęs: sumažėję skambučių iš pataisos įstaigų, kai prisistatoma įvairių sričių pareigūnais ar bankų darbuotojais, o sukčiavimai "alio, mama!" šiai dienai beveik išnykę.
Vis dėlto atsipūsti, sako G. Mačiulis, nevalia: sukčiai, rodo patirtis, neretai aprimsta tik laikinai, o paskui atgyja visa galia.
Pastaruoju metu pasitaiko pavienių atvejų, kai sudaromos fiktyvios darbo sutartys, rodomi esą gaunami solidūs atlyginimai ir jų pagrindu imami kreditai.
Taisyklė paprasta: jei neišmanai apie investavimą, neinvestuok.
*Praėjusią savaitę Lietuvos krepšinio federacija atkreipė dėmesį, kad socialinio tinklo "Facebook" įvairiose grupėse ir puslapiuose pastaruoju metu publikuojami įrašai, kuriuose neteisėtai naudojamas Lietuvos krepšinio federacijos prezidento Arvydo Sabonio atvaizdas, siekiant finansinės naudos.
Lietuvos krepšinio federacija kreipėsi į teisininkus dėl susidariusios situacijos ir paragino gyventojus išlikti budrius ir kilus menkiausiam įtarimui apie tokius ir panašius sukčiavimo atvejus kreiptis į teisėsaugos pareigūnus.
Lietuvos krepšinio federacija taip pat nori priminti jog "Facebook" egzistuojantys profiliai ir puslapiai, pavadinti Arvydo Sabonio vardu, yra neoficialūs ir neturi jokių sąsajų su LKF prezidentu.
Šios organizacijos vadovas socialiniuose tinkluose neturi savo profilio ir neorganizavo, neorganizuoja bei neorganizuos jokių konkursų ar žaidimų, kurių metu vartotojai galėtų laimėti vertingų prizų ar panašiai. Taip pat nėra niekaip susijęs su įvairaus vaizdo turinio sklaida.
* Socialiniuose tinkluose platinta tikrovės neatitinkanti žinutė ir apie finansų ministrą Vilių Šapoką. Joje gyventojai raginti investuoti ir lengvai užsidirbti.
Finansų ministerija neigia pasirodžiusią informaciją.
"Atkreipiame dėmesį, kad daugėja interneto svetainių, kurios mūsų šalyje neteisėtai siūlo investavimo, draudimo ar kitas finansines paslaugas ir raginame būti budrius skaitant ir vertinant informaciją, atsirenkant informacijos kanalus. Rekomenduojame neinvestuoti į produktus, kurių nesuprantate ir vengti pasiūlymų, kuriais žadamas "greitas praturtėjimas" nepatiriant "jokios rizikos", – nurodo Finansų ministerija.