Gyventojai investuoja į sukčių sąskaitas

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Šiau­lių ap­skri­ties po­li­ci­jos Nu­si­kal­ti­mų nuo­sa­vy­bei ty­ri­mo val­dy­bos 1-ojo sky­riaus vir­ši­nin­kas Gin­ta­ras Ma­čiu­lis: "Su­kčiai mul­ki­na žmo­nes, ta­čiau jie ap­si­mul­ki­na lyg ir sa­vo no­ru – su­vi­lio­ti leng­vų pi­ni­gų troš­ki­mo".
Suk­čiai gy­ven­to­jus ata­kuo­ja jau ir per so­cia­li­nius tink­lus. Tiks­las – pi­ni­gai. Nu­si­kal­ti­mo sche­ma – in­ves­ta­vi­mas, ku­rio baig­tis aiš­ki – pra­ras­tos san­tau­pos. Šiau­lių ap­skri­ties po­li­ci­jos Nu­si­kal­ti­mų nuo­sa­vy­bei ty­ri­mo val­dy­bos 1-ojo sky­riaus vir­ši­nin­kas Gin­ta­ras Ma­čiu­lis sa­ko tie­siai švie­siai: žmo­gus, nie­ko neiš­ma­nan­tis apie in­ves­ta­vi­mą, ne­tu­rė­tų in­ves­tuo­ti, juo­lab to da­ry­ti in­ter­ne­tu ar te­le­fo­nu.

Ža­da­ma auk­so ka­syk­la

Nuo šios va­sa­ros pra­džios po­li­ci­ja pa­ste­bi išau­gu­sių nu­si­kal­ti­mų skai­čių so­cia­li­niuo­se tink­luo­se, to­kių kaip "Fa­ce­book", "Ins­tag­ram" ir ki­tuo­se. In­ter­ne­ti­nių erd­vių nau­do­to­jams su­kčiai siū­lo in­ves­tuo­ti sa­vo pi­ni­gus ir taip esą gau­ti so­li­dų už­dar­bį.

Me­cha­niz­mas pa­pras­tas: in­ter­ne­to pla­ty­bė­se iš­pla­ti­na­mas skel­bi­mas, ku­ria­me gy­ven­to­jai kvie­čia­mi per trum­pą lai­ko­tar­pį ge­ro­kai už­si­dirb­ti. Su­si­do­mė­ju­siems te­rei­kia brūkš­te­lė­ti žo­dį "do­mi­na", ir ne­tru­kus su­lau­kia­ma "bro­ke­rio" skam­bu­čio, ku­ris pri­myg­ti­nai siū­lo in­ves­tuo­ti tu­ri­mas san­tau­pas ir taip už­si­dirb­ti. Įdo­mu tai, kad skam­bi­na­ma pri­si­den­giant Vil­niaus mies­to ko­du "5".

Po­li­ci­jos at­lie­ka­mi ty­ri­mai ro­do, kad po­ten­cia­liam in­ves­tuo­to­jui pa­skam­bi­nęs "bro­ke­ris" kal­ba daž­niau­siai ru­sų kal­ba.

Po­kal­bio me­tu siū­ly­mu už­si­dirb­ti su­si­do­mė­jęs žmo­gus iš­girs­ta at­ra­dęs ko­ne auk­so ka­syk­lą: esą jam nie­ko da­ry­ti ne­rei­kės, tik per­ves­ti pi­ni­gus į tam tik­ras "bro­ke­rio" nu­ro­dy­tas są­skai­tas ir sek­ti jų ju­dė­ji­mą bei pi­ni­gų prieau­gį sa­vo pa­sky­ro­je. Esą vi­sus rei­ka­lus su­tvar­ky­siąs "bro­ke­ris", ir tai pa­da­ry­siąs vi­so la­bo už 10 pro­cen­tų at­ly­gį nuo už­dar­bio.

Pi­ni­gai į su­kčių są­skai­tas pa­ten­ka įvai­riai. Pir­muo­ju "in­ves­ti­ci­ją" iš sa­vo są­skai­tos per­ve­da pa­ts gy­ven­to­jas. Ant­ruo­ju at­ve­ju (daž­niau­siai vy­res­niems ar­ba re­tai in­ter­ne­ti­ne ban­ki­nin­kys­te be­si­nau­do­jan­tiems) – pa­pra­šo­ma sa­vo kom­piu­te­ry­je suins­ta­liuo­ti spe­cia­lią pro­gra­mė­lę, ku­ria su­kčius ma­to "au­kos" mo­ni­to­rių, o kartu ir jo kon­fi­den­cia­lius duo­me­nis, tai­gi pi­ni­gus į sa­vo są­skai­tą ga­li per­si­ves­ti pa­ts.

Po­li­ci­jos pa­tir­tis ro­do, kad no­rin­čių­jų taip in­ves­tuo­ti Lie­tu­vo­je ne­ma­žai. Žmo­nės at­si­pei­kė­ja tik ta­da, kai už­si­no­ri as­me­ni­nė­je pa­sky­ro­je esan­čius pi­ni­gus ir di­vi­den­dus per­si­ves­ti į sa­vo ban­ko są­skai­tą, ta­čiau to pa­da­ry­ti ne­be­ga­li.

Skam­bu­tis iš Vil­niaus ne­bū­ti­nai yra iš Vil­niaus

Šiau­lių ap­skri­ties po­li­ci­jos Nu­si­kal­ti­mų nuo­sa­vy­bei ty­ri­mo val­dy­bos 1-ojo sky­riaus vir­ši­nin­kas G. Ma­čiu­lis ži­no ne vie­ną at­ve­jį, kaip ap­suk­riai mi­nė­ti "bro­ke­riai" su­ge­ba ap­mul­kin­ti žmo­nes. Džiu­gu tik tai, kad bent jau Šiau­lių ap­skri­ty­je, skir­tin­gai nei ki­to­se ša­lies ap­skri­ty­se, to­kių nu­si­kal­ti­mų kol kas ne­fik­suo­ta.

Pir­mas da­ly­kas, į ku­rį pa­rei­gū­nas no­ri at­kreip­ti gy­ven­to­jų dė­me­sį – tai anks­čiau pa­mi­nė­tas Vil­niaus mies­to ko­das "5".

"Jei su­si­da­ro vaiz­das, jog skam­bi­na­ma iš Vil­niaus, tai dar ne­reiš­kia, kad taip ir yra. Kur kas rea­liau, jog skam­bu­tis – ne iš Lie­tu­vos. Yra duo­me­nų, kad sos­ti­nės ko­das tė­ra ap­si­mes­ti­nis, skir­tas su­stip­rin­ti gy­ven­to­jų pa­si­ti­kė­ji­mą", – sa­kė ko­mi­sa­ras.

Ki­tas mo­men­tas – kai ku­riuo­se skel­bi­muo­se nu­ro­dy­tas "in­ves­tuo­tų" am­žiaus cen­zas – tik gi­mu­sie­ji iki 1994. Anot G. Ma­čiu­lio, to­kiu rei­ka­la­vi­mu ru­sa­kal­biai su­kčiai grei­čiau­siai ap­si­drau­džia, kad su au­ka ga­lės su­si­kal­bė­ti ru­siš­kai, jo­kia pa­slap­tis, kad jau­nes­nių lie­tu­vai­čių ru­sų kal­bos ži­nios yra gan silp­nos.

Po­li­ci­jos pa­tir­tis ro­do, kad fik­ty­vio­je in­ves­ta­vi­mo plat­for­mo­je su­kur­tas as­me­ni­nių pa­sky­rų pi­ni­gi­nes ste­bin­tys ir spar­tų pi­ni­gų au­gi­mą ma­tan­tys gy­ven­to­jai ne­re­tai su­si­gun­do in­ves­ti­ci­jas pa­di­din­ti.

Prob­le­ma, anot G. Ma­čiu­lio, ta, kad pa­sky­ro­je au­gan­tys pi­ni­gai tė­ra tik vir­tua­li ap­gau­lė, pa­pras­tas ir nie­ko ne­reiš­kian­tis skai­čius – to­kių pi­ni­gų neį­ma­no­ma nei iš­si­gry­nin­ti, nei per­si­ves­ti į sa­vo ban­ko są­skai­tą, nei kaip nors ki­taip pa­nau­do­ti.

Pas­te­bė­ta ir tai, kad, ki­lus "in­ves­tuo­to­jo" ne­pa­si­ten­ki­ni­mui, pa­sky­ros vei­ki­mas tam­pa komp­li­kuo­tas: "lūž­ta" in­ter­ne­to ry­šys, at­si­ran­da ne­nu­ma­ty­ti truk­džiai, kol ga­liau­siai pa­sky­ra iš vi­so pra­dings­ta.

Tai­syk­lė: tik "gy­vas" san­do­ris

"Tai­syk­lė pa­pras­ta: jei neiš­ma­nai apie in­ves­ta­vi­mą, nein­ves­tuok. In­ves­ta­vi­mas te­le­fo­nu, in­ter­ne­tu, ne­ma­tant žmo­gaus – vi­siš­ka kvai­lys­tė", – įsi­ti­ki­nęs Nu­si­kal­ti­mų nuo­sa­vy­bei ty­ri­mo val­dy­bos lai­ki­na­sis va­do­vas G. Ma­čiu­lis.

Anot jo, no­rin­tys in­ves­tuo­ti nau­jo­kai tie­siog pri­va­lo kreip­tis į ži­no­mas bend­ro­ves (vi­sų įmo­nių, tu­rin­čių li­cen­ci­jas Lie­tu­vo­je vers­tis in­ves­ta­vi­mu są­ra­šas yra nu­ro­dy­tas Lie­tu­vos ban­ko tink­la­py­je), su bro­ke­riu iš­siaiš­kin­ti in­ves­ta­vi­mo są­ly­gas ir ga­li­my­bes, ap­tar­ti vi­sus ne­nu­ma­ty­tus at­ve­jus.

Suk­čia­vi­mai – tarp fa­vo­ri­tų

To­kius nu­si­kal­ti­mus kaip su­kčia­vi­mai ga­li­ma va­din­ti pa­sta­rų­jų me­tų rykš­te. Anot po­li­ci­jos, to­kio po­bū­džio nu­si­kal­ti­mai ly­giuo­ja­si į va­gys­tes, smur­tą ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je ir vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mus.

Šiau­lių ap­skri­ties po­li­ci­jos duo­me­ni­mis, mū­sų ap­skri­ty­je, pa­ly­gin­ti su vi­sa Lie­tu­va, su­kčia­vi­mų bu­mas da­bar kiek ap­ri­męs: su­ma­žė­ję skam­bu­čių iš pa­tai­sos įstai­gų, kai pri­si­sta­to­ma įvai­rių sri­čių pa­rei­gū­nais ar ban­kų dar­buo­to­jais, o su­kčia­vi­mai "alio, ma­ma!" šiai die­nai be­veik iš­ny­kę.

Vis dėl­to at­si­pūs­ti, sa­ko G. Ma­čiu­lis, ne­va­lia: su­kčiai, ro­do pa­tir­tis, ne­re­tai ap­rims­ta tik lai­ki­nai, o pa­skui at­gy­ja vi­sa ga­lia.

Pas­ta­ruo­ju me­tu pa­si­tai­ko pa­vie­nių at­ve­jų, kai su­da­ro­mos fik­ty­vios dar­bo su­tar­tys, ro­do­mi esą gau­na­mi so­li­dūs at­ly­gi­ni­mai ir jų pa­grin­du ima­mi kre­di­tai.

Tai­syk­lė pa­pras­ta: jei neiš­ma­nai apie in­ves­ta­vi­mą, nein­ves­tuok.

Sukčiai naudojasi žinomų žmonių vardais ir nuotraukomis

*Praėjusią savaitę Lietuvos krepšinio federacija atkreipė dėmesį, kad socialinio tinklo "Facebook" įvairiose grupėse ir puslapiuose pastaruoju metu publikuojami įrašai, kuriuose neteisėtai naudojamas Lietuvos krepšinio federacijos prezidento Arvydo Sabonio atvaizdas, siekiant finansinės naudos.
Lietuvos krepšinio federacija kreipėsi į teisininkus dėl susidariusios situacijos ir paragino gyventojus išlikti budrius ir kilus menkiausiam įtarimui apie tokius ir panašius sukčiavimo atvejus kreiptis į teisėsaugos pareigūnus.
Lietuvos krepšinio federacija taip pat nori priminti jog "Facebook" egzistuojantys profiliai ir puslapiai, pavadinti Arvydo Sabonio vardu, yra neoficialūs ir neturi jokių sąsajų su LKF prezidentu.
Šios organizacijos vadovas socialiniuose tinkluose neturi savo profilio ir neorganizavo, neorganizuoja bei neorganizuos jokių konkursų ar žaidimų, kurių metu vartotojai galėtų laimėti vertingų prizų ar panašiai. Taip pat nėra niekaip susijęs su įvairaus vaizdo turinio sklaida.
* Socialiniuose tinkluose platinta tikrovės neatitinkanti žinutė ir apie finansų ministrą Vilių Šapoką. Joje gyventojai raginti investuoti ir lengvai užsidirbti.
Finansų ministerija neigia pasirodžiusią informaciją.
"Atkreipiame dėmesį, kad daugėja interneto svetainių, kurios mūsų šalyje neteisėtai siūlo investavimo, draudimo ar kitas finansines paslaugas ir raginame būti budrius skaitant ir vertinant informaciją, atsirenkant informacijos kanalus. Rekomenduojame neinvestuoti į produktus, kurių nesuprantate ir vengti pasiūlymų, kuriais žadamas "greitas praturtėjimas" nepatiriant "jokios rizikos", – nurodo Finansų ministerija.