Ar yra tarnybų, kurios gina nuo sukčių?

Aiš­kė­ja, kad ap­ra­šy­tas at­ve­jis, kai dur­pių bri­ke­tų par­da­vė­jas at­ve­žė ge­ro­kai leng­ves­nius, nei bu­vo už­sa­ky­ti, mai­šus, anaip­tol neišs­kir­ti­nis.

Ra­šė­me, kad Šiau­lių ra­jo­no gy­ven­to­jas, pen­si­nin­kas, ne­li­ko ap­gau­tas tik dėl to, kad par­da­vė­jus iš Rad­vi­liš­kio bend­ro­vės "Bio­ku­ro ba­zė" pa­ga­vo už ran­kos – pa­ts pa­svė­rė į kie­mą at­ga­ben­tus ke­tu­ris mai­šus.

Mai­šuo­se tu­rė­jo bū­ti po 900 kg, o svė­rė jie tik maž­daug po 745 kg. Per ke­tu­ris mai­šus sty­gius įspū­din­gas – trū­ko iš vi­so 600 kg. Dur­pė­mis trū­ku­mo neat­ga­vo, bet mo­kė­jo ma­žiau: bu­vo "nuim­ta" 50 eu­rų nuo iš­ra­šy­tos 320 eu­rų są­skai­tos.

Žmo­gus apie tai pa­gar­si­no, pik­tin­da­ma­sis, jog aki­vaiz­džiai to­kių pat ne­pil­nų mai­šų pri­krau­ta ma­ši­na iš jo kie­mo su­ko į Kur­šė­nus pas ki­tus klien­tus. Ar jie ga­vo ko­kią kom­pen­sa­ci­ją? Ar ir jiems bu­vo "nuim­ta" po ke­lias­de­šimt eu­rų?

"Ma­siš­kai ve­ža daug leng­ves­nius mai­šus, tai jo­kia nau­jie­na – mū­sų kai­me ne vie­nam taip yra bu­vę", – pa­si­da­li­jo vie­na mū­sų skai­ty­to­ja, per­skai­čiu­si is­to­ri­ją.

Ką žmo­nės da­ro?

"Nie­ko ne­da­ro, pa­si­skų­si, tai iš vi­so nie­ko ne­beat­veš, lik­si žie­mą be ku­ro", – sa­kė mo­te­ris.

Šiau­lie­tis Žyd­rū­nas Klu­sas ne iš tų, ku­rie ty­li. Jis su "Šiau­lių kraš­tu" pa­si­da­li­jo ana­lo­giš­ka is­to­ri­ja. Taip pat pir­ko ke­tu­ris dur­pių bri­ke­tų mai­šus po to­ną. Tik pir­ko iš šiau­lie­čių tie­kė­jų bend­ro­vės.

"Aš gal bū­čiau ir ne­svė­ręs tų mai­šų, – sa­kė vy­ras. – Bet po to jū­sų ra­ši­nio pa­svė­rė ma­no tė­vas pen­si­nin­kas. Trū­ko be­veik po 100 ki­log­ra­mų. Pas­kam­bi­nau ir pa­rei­ka­la­vau, kad pa­tys at­va­žiuo­tų ir pa­sver­tų."

Par­da­vė­jų at­sto­vas at­va­žia­vęs, pa­svė­ręs ir įsi­ti­ki­nęs, kad bu­vo at­vež­ta iš vi­so 300 ki­log­ra­mais ma­žiau. Vie­na­me mai­še trū­ko 80 kg, ki­ta­me – 90 kg, tre­čia­me – 70 kg, ket­vir­ta­me – 60 kg.

"Nuo ke­tu­rių to­nų nu­su­ko be­veik pu­sę to­nos", – pik­ti­no­si vy­ras.

Ir jam bu­vo siū­ly­ta "kom­pen­sa­ci­ja" – mo­kė­ti ma­žiau 27 eu­rais, nors jis jau bu­vo vis­ką su­mo­kė­jęs.

"Aš už­da­riau var­tus ir pa­sa­kiau, kad kvie­siu po­li­ci­ją, FNTT ir žur­na­lis­tus. Tik ta­da man pa­svė­rė ir ati­da­vė dur­pių bri­ke­tų tiek, kiek pri­klau­so, – pa­sa­ko­jo šiau­lie­tis. – Pats esu vers­li­nin­kas, įmo­nės va­do­vas. Ne­sup­ran­tu, kaip ga­li­ma ši­taip elg­tis, žmo­nes ap­gau­di­nė­ti."

Ki­ta ver­tus, ne tik jis, bet ir www.skras­tas.lt skai­ty­to­jai klau­sia, ko­dėl kont­ro­liuo­jan­čios ins­ti­tu­ci­jos ne­rea­guo­ja? Ar ty­rė­jams rei­kia at­ski­rų pa­reiš­ki­mų?

"Vie­šai ap­gau­di­nė­ja žmo­nes ir jo­kios reak­ci­jos iš tar­ny­bų? Kur var­to­to­jų tei­sių gy­nė­jai? Už to­kį "vers­lą" tu­rė­tų bū­ti ati­ma­ma li­cen­ci­ja, – ti­ki­na skai­ty­to­jai. – Vie­nas pa­kė­lęs triukš­mą mo­kė­jo ma­žiau, o kur pa­si­sa­vin­ti pi­ni­gai iš ki­tų pir­kė­jų, nie­kam neį­do­mu? Ku­rą rei­kia pirk­ti dau­ge­liui žmo­nių, o pa­sver­ti na­muo­se nė­ra ga­li­my­bių, tad su­kčia­vi­mo ir ne­bau­džia­mu­mo ga­li­my­bės ne­ri­bo­tos."

"Ko­kiais dva­sios varg­šais rei­kia bū­ti, kad ap­gau­di­nė­tų se­ny­vus žmo­nes, ap­sve­riant ku­rą, – pik­ti­na­si dar vie­nas skai­ty­to­jas. – Juk jie su­krapš­tė sa­vo skur­džias pen­si­jas, ban­do iš­gy­ven­ti žie­mą."

Ga­li­ma mo­ra­li­zuo­ti, bet su­kčius ne mo­ra­li­za­vi­mu rei­kia stab­dy­ti. Iš tie­sų, yra dau­gy­bė tar­ny­bų, ku­rios si­tua­ci­ja ga­lė­tų pa­si­do­mė­ti. Ne­gi čia tik pri­va­tūs par­da­vė­jo ir pir­kė­jo rei­ka­lai?

Vie­šai ap­gau­di­nė­ja žmo­nes ir jo­kios reak­ci­jos iš tar­ny­bų? Kur var­to­to­jų tei­sių gy­nė­jai? Už to­kį "vers­lą" tu­rė­tų bū­ti ati­ma­ma li­cen­ci­ja.